Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

VAIVA NORėTų BūTI MUZIKOS TERAPEUTė IR DAINUOTI SAVOS KūRYBOS DAINAS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2006−12−09

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vakar Kupiškio pensionato globotinių nemažas pulkelis dalyvavo apskrities tokių pat įstaigų menų šventėje Panevėžyje. Ruošimosi jai pastarąsias savaites socialinė darbuotoja muzikiniam lavinimui Vaiva Mališauskienė apibūdino kaip didesnio užimtumo laiką, nors skubotai ar paviršutiniškai vesti repeticijas ar muzikos terapijos užsiėmimus, pasak jos bendradarbių, jaunai specialistei apskritai nebūdinga.

AtÄ—jo dirbti ir pritapo

Neįgaliųjų meno kolektyvų pasirodymai Kupiškio kultūros centro bei kitose rajono salėse pastaraisiais metais tapo įprasti. Nieko nebestebina, kai tarp vaidintojų, dainininkų, muzikantų būna žmonių ir su sunkia fizine negalia. Kupiškio pensionato gyventojų neįgalumas yra kitoks - proto ir psichikos sutrikimų. Tačiau kai jų pasirodymas scenoje palydimas labai nuoširdžiais plojimais, o jų vadovei iš salės netrūksta gerojo pavydo žvilgsnių, - pradedi mąstyti ir apie tai, kaip svarbu, kad žmogus atsidurtų ten, kur jis labai reikalingas. Pensionato direktorius Dainius Bardauskas apie jauną specialistę Vaivą Mališauskienę pasakė: “Atėjo dirbti ir pritapo”.
V. Mališauskienė kiek nustemba, jog su savąja kapelija “Grok, širdie” jau yra padariusi žiūrovams įspūdį, kad ir po koncerto žmonės stebi ją, apsuptą savųjų linksmuolių. Taip, jiems nuolat reikia vadovės patarimo, padrąsinimo, pamokymo. Jie, kokio amžiaus bebūtų, - kaip vaikai, įpratę būti paguodžiami, paglostomi. Bet ir patys dažnai atsilygina tuo pačiu. Pasak Vaivos, pensionato visi darbuotojai iš gyventojų patiria daug dvasinės šilumos, globotiniai nekantriai laukia jų grįžtančių iš atostogų, prašo ilgiau su jais pabūti. “Toks grįžtamasis ryšys yra pats didžiausias atpildas už kartais labai nelengvą darbą”, - atviravo pašnekovė.

Globotinių talentais belieka tik stebėtis

Kiekvieno socialinio darbuotojo vis kitokia veiklos sritis. Darius Petryla pensionato gyventojus moko medžio darbų ir sportuoti. Linos Aleknienės sritis - vytelių pynimas, floristika, aplinkos tvarkymas. Keramikos užsiėmimams vadovauja Danutė Daugėlienė. Administracinio pastato vestibiulyje dabar veikiančioje parodėlėje bene daugiausia kūrinėlių su Albinos Ragauskaitės pavarde. Ji ir poetė, pristatyta pernai išleistoje pensionato literatų knygelėje “Atveriu širdį tau...” Ji iliustruota pensionato gyventojų piešiniais. Šios, bene prieinamiausios meninės raiškos, moko socialinė darbuotoja Vaida Karaliūnienė.
Pensionato gyventojus jau gerai pažįstanti Vaiva sakė, kad tarp jų yra apdovanotų įvairiais talentais. Viena iš tokių - Ustinija Korolkovaitė. Reikėtų tik pamatyti, kokius rankdarbius sukuria intensyvios slaugos reikalinga Staselė. “Tokių žmonių meninės kūrybos labai dažnai esi priblokštas ir dėkingas likimui, kad buvo lemta pamatyti jų meninių galių raišką, - sakė socialinė darbuotoja. - Būna, kad muzikos terapijos užsiėmime kuriam nors iš jų nesiseka įsijausti į antrąją užduotį - piešiniu išreikšti muzikos pažadintas emocijas. Pagalba iš šalies visai nereikšminga - brūkšnys. Ir pasipila aplink jį įvairiaspalviai žiedeliai, keisčiausių figūrų lapeliai ar bangų ratilai.

Scenoje - tik dalelytÄ— kantraus darbo

Pašnekovės nuomone, per trisdešimt pensionato gyventojų jau nebegalėtų apsieiti be meninės raiškos scenoje. Dar didesnis jų pulkas - uolūs meninių programų žiūrovai, klausytojai. Be muzikos ir spalvų, meninės kūrybos terapijos sistemingų užsiėmimų nebūtų nei tiek atlikėjų, nei klausytojų bei žiūrovų. Tai vaistai, kurie, jeigu kam nors ir nepadėjo, tai tikrai nė vienam dar nepakenkė.
V. Mališauskienė išvardija pensionate puoselėjamus meno kolektyvus - nuo paties paprasčiausio “Smilgelė” iki kapelos “Grok, širdie”, ansamblio “Laukų gėlės”, teatro “Be kaukių”... Pastarosios kompozicijos - socialinių darbuotojų Vaidos ir Vaivos bendra kūryba.
Meno kolektyvai pensionate jau turi netrumpą istoriją, daug metų čia juos puoselėjo Nijolė Monkevičienė. Tik pastaraisiais metais darbo sąlygos neįtikėtinai pasikeitusios. V. Mališauskienės nuomone, tokios jaukios salės, puikios aparatūros mūsų rajone daugiau niekur nepamatysime. Viskas tarnauja pensionato gyventojų reikmėms. Ir nieko, kas būtų laikoma vien svečiams parodyti. Teisybė, iš anksto laukiamiems svečiams gali būti surengtas koncertas.
O kasdienybėje... Pasitaiko, jog vienas atlikėjas pavydi sėkmės kitam, skirtingai reaguoja ir į jiems įteikiamas padėkas. Vieni tokiais raštais puošia savo kambarius, o kitas prašo socialinį darbuotoją tą apdovanojimą pasaugoti, kad nedingtų.
Nėra lengva glotinius išmokyti dainų tekstų, nes tarp pensionato gyventojų yra ir visai beraščių. Tenka prašyti, kad jiems pagelbėtų labiau prasilavinusieji. Kas ne kas, o Onutė Stašytė tikrai nestokoja pedagoginių gabumų. Ir šiaip didelė paspirtis kapelijos vadovei. Koncertų programose ji - nuotaikingų atsitikimų pasakotoja, eilėraščių skaitovė. Jos atmintyje daugybė gimtojo krašto dainų, kurias Vaiva ketina užrašyti. O tas kraštas - tai Skverbai.

Valentino diena bus skirta dainoms

Praeis tas pasirodymas Panevėžyje, didžiųjų švenčių renginiai savajame pensionate Šnipeliškio kaime ir vėl lauksią naujų susitikimų. Kitąmet per Valentino dieną Kupiškio pensionate - apskrities pensionatų dainų šventė, - pasakojo V. Mališauskienė.
Kiekvienas pensionatas yra atsakingas už kurį nors tradicinį renginį. Pavyzdžiui, Jotainiuose vyksta kapelų varžytuvės “Duokim garo!” Dabar “Grok, širdie” dainininkai ir muzikuotojai yra papuošti lininiais drabužiais, tačiau šio kolektyvo vadovė mananti, kad jiems reikėtų įsigyti ir tautinius aukštaitiškus parėdus.

Vakarai - Å epetos saviveiklininkams

Prireikė Vaivos paramos ir Šepetos laisvalaikio centrui. Ji sutiko čia vadovauti dainininkų ansambliams, kapelai, prašinėja jos skirti laiko repeticijoms ir mokinukės, svajojančios pasirodyti scenoje. “Tiek daug tikrai negalėsiu aprėpti”, - dalijosi ji mintimis, pasidžiaugdama, kad ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunimas vėl nori drauge vakaroti, mokytis dainų. Ji vardija žmones, nusiteikusius jai pagelbėti. Tai kaimo muzikantas Vidmantas Skukauskas, mokytoja Ramutė Kežienė.
Vaiva Mališauskienė - vietinė, ją supa žmonės, tarp kurių užaugo, kuriems dainavo būdama darželinukė, mokinė.

SvajonÄ—s atlikti savas dainas neatsisako

Moteris pasakojo, kad augo didelėje ir skurdokai gyvenusioje šeimoje. Nebuvo kaip lankyti Kupiškio muzikos mokyklą, tačiau mergaitei lavinti gražų balsą padėjo mokytoja Audronė Vareikienė, Šepetoje meno vadovu dirbęs Sigitas Malinauskas. To užteko, kad, baigusi pagrindinę mokyklą, būtų priimta į Panevėžio konservatorijos dainavimo skyrių. Tačiau šios specialybės studijas tik įpusėjo, nes įsigijusi vidurinį išsilavinimą pasirinko garantuotesnės duonos - muzikos pedagogikos studijas. Per šešerius metus šioje aukštesniojoje mokykloje Vaiva įgijusi pakankamai žinių, kad galėtų pelnytis duoną. Ir dėl specifinio darbo pensionate ji nesibaimino, nes buvo baigusi kelis neįgaliųjų psichikos pažinimo modulius. Jai labai praverčia ir žinios, įgytos Kerbedžio mados ir teatro studijoje. Du mažamečius vaikus auginanti moteris puoselėja mintį gilinti muzikos terapijos žinias, tik visa bėda, kad tokių specialistų Lietuvoje dar neruošiama.
Vaiva prasitaria, jog kurianti dainas, kada nors gal turės ir jų įrašų kasetę. Viskas kada nors, reikia palaukti, kad po operacijos atsistatytų balso stygos.

Sunkumai nesigniuždo

Neseniai 27-ąjį gimtadienį atšventusi V. Mališauskienė sakė, kad gyvenimas jai nepašykšti sunkesnių išbandymų. Būdama nepilnametė neteko abiejų tėvų, tačiau studijų Panevėžyje nemetė, nes gavo našlaitės pašalpą, o už pažangumą - ir stipendiją. Sulaukusiai pilnametystės priklausė našlaičiams įsikurti valstybės numatyta pašalpą. Pusę jos užteko dviejų kambarių butui su patogumais Šepetoje įsigyti. Apmąstydama, kaip teks suspėti į darbą, vaikelius nuvežti į darželį Kupiškyje, ne į depresiją grimzdo, o būdama vaiko auginimo atostogose pasistengė vairuotojo teises įsigyti. “Dabar jau nebeįsivaizduoju, kad galėčiau išsiversti be automobilio”, - samprotavo Kupiškio pensionato socialinė darbuotoja muzikiniam ugdymui Vaiva Mališauskienė.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 870

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]