Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

LIGOS IR SENATVĖS KALINĖ ARBA KETVERI METAI NEKELIANT KOJOS IŠ BUTO

Nida ŠULCIENĖ

2009−10−29 8

Posakį, kad senatvė - ne džiaugsmas, savo kailiu patyrė mūsų mieste gyvenanti Vida Kačinauskienė. 76-erių metų senolė jau ketverius metus nebuvo kojos iškėlusi pro savo buto duris.

Buvo visų gerbiama

Vidos Kačinauskienės patys gražiausi ir darbingiausi metai prabėgo Girvalakių kaime. Ten kartu su vyru turėjo savo namelį, darbavosi tuometiniame "Ateities" kolūkyje. "Trisdešimt trejus metus dirbau melžėja. Mano darbu niekas nesiskundė, - prisimena moteris. - Už gerą darbą esu gavusi ne vieną padėką, apdovanojimą. Aš mylėjau savo darbą, stengiausi su visais sugyventi".
Atrodė, kad šeima savo namuose galės ramiai sutikti senatvę, tačiau likimas nepagailėjo Vidai išbandymų. Staiga mirė vyras, o prieš dvylika metų miške žuvo ir vienintelis sūnus. Kokia sūnaus mirties priežastis, moteris negali tiksliai pasakyti: "Sūnus su draugais kirto mišką. Gavau žinią, kad ten staiga mirė. Kas dabar žino, nuo ko ir kaip".
Prispausta tokių nelaimių V. Kačinauskienė pardavė savo namuką ir persikėlė gyventi į miestą, kur nusipirko bendrabučio tipo vieno kambario butuką trečiame aukšte. Nors butas buvo labai apleistas, bet darbšti moteris jį tvarkė kaip galėjo: ištapetavo sienas, išdažė grindis. Atrodė, ko daugiau reikia - šilta kambariuose, visi patogumai.

Kankinio dalia

Viskas buvo gerai iki nelemto įvykio prieš ketverius metus. Rudenį moteris nešė į lauką šiukšles ir paslydo. Kritimas buvo gana skaudus - lūžo šlaunikaulis. Gydytojai pasakė, jog tokioje vietoje kaulo negali sugipsuoti. Taip ir liko Vida su savo nelaime. Skausmas niekur nedingo, darėsi vis sunkiau vaikščioti, moteris pamažu tapo savo namų įkaite. Valgyti atneša kaimynai, pieno produktais prekiaujanti ūkininkė į namus pristato sūrio, varškės, pieno, daug padeda dar nuo senų laikų pažįstama draugė Marytė Krasauskienė. Daugiau jokių artimų giminaičių ar draugų senolė neturi.
"Ketverius metus nebuvau išėjusi iš savo buto, - pasakojo V. Kačinauskienė. - Kartais balkono duris prasidarau, truputį pastoviniuoju ir viskas".
Kambaryje tvyrantis baisus kvapas bylojo, kad nelabai yra kam pasirūpinti senolės higiena. Prausėsi Vida prieš pusantrų metų - tada kaimynė padėjo. Dabar nedrįstanti vėl paprašyti, tai ir gyvenanti taip. Savo rūbus sakė truputį pati praskalbianti, tik kada patalynę skalbė- nepamena.
"Visa mano bėda - nežmoniškas šlaunikaulio skausmas. Gerai, kad širdis stipri ir nėra kitų sveikatos problemų, - guodėsi pašnekovė. - Sunku vienai. Valgyti irgi nelabai norisi, nes judu labai mažai".

Plačiau skaitykite "kupiškėnų mintyse"