Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gamta ir mes

KUO VERTINGAS ARBATMEDžIO ALIEJUS?

TekstÄ… parengÄ— dr. Zita ManelienÄ—

2013−11−05

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Iš arbatmedžio lapų Australijos aborigenai gamino tirpalą, kurį naudojo odos infekcijoms, nudegimams ir skausmui malšinti.
Simono Dariaus asociatyvi nuotrauka
Daugelyje augalų randama įvairiausių eterinių aliejų, kurie turi savitą aromatą ir gydomųjų savybių, todėl yra naudingi žmogui. Eteriniai aliejai taikomi kosmetikoje, parfumerijoje, farmacijoje, buityje ir kitur. Šįkart pabandysiu daugiau parašyti apie arbatmedžio aliejų, kuris galbūt mažiau girdėtas nei, pavyzdžiui, rožių ar levandų aliejus.

Å iek tiek istorijos

Jau prieš keletą tūkstančių metų Australijos aborigenai žinojo, kad rytinėje šalies dalyje augantis arbatmedis (Melaleuca alternifolia) turi gydomųjų savybių. Iš arbatmedžio lapų jie gamino tirpalą, kurį naudojo odos infekcijoms, nudegimams ir skausmui malšinti. Ką tik pagamintas lapų ekstraktas buvo maišomas su gydomaisiais kremais, aliejais. Šiandien verta prisiminti arbatmedžio aliejų ir kosmetikos produktus, kuriuose yra bent lašelis šio tolimosios Australijos eliksyro. XVIII amžiuje anglų mokslininkas Jozefas Benksas, lydėjęs garsųjį keliautoją Kuką, patyrė šio aliejaus stebuklingą gydomąjį poveikį ir parvežė jį į Europą. Kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pasijuto geriau. Vėliau botanikas J. Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas naudoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios buvo sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi.

Bent kiek botanikos

Beje, Australijos arbatmedis neturi nieko bendra su arbatžolėmis, kurias mes vartojame savo virtuvėje. Tai pražangialapė mirtenė (Melaleuca alternifolia), auganti rytinėje Australijos dalyje, drėgnose Naujojo Pietų Velso žemėse. „Arbatos medžiu“ ją pavadino didysis keliautojas Džeimsas Kukas, pastebėjęs kaip aborigenai sutrintais šio medžio lapais gydėsi žaizdas ir iš jo kvapnių lapelių gamino gydomuosius užpilus, padedančius nuo įvairių negalavimų (skorbuto, odos ligų, saulės nudegimų, įvairių infekcijų, gyvačių įgėlimo ir panašiai). Beje, gydomasis užpilas iš tiesų priminė užplikytą arbatą. Kai pražangialapė mirtenė užauga iki 5–7 metrų, iš nuskintų smulkių jaunų šakelių ir lapų distiliacijos vandens garais būdu išgaunamas arbatmedžio aliejus. Iš vieno tokio medžio šakelių išgaunama tik apie 25 mililitrus gryno eterinio aliejaus.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 083 693

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]