|
|
|
Vėrinys PRAKILNI VIRGILIJAUS ALEKNOS TRIUMFO HEGEMONIJA
Algirdas PETRULIS |
2006−12−02 |
 Dar ne visiškai apmąstome tai, kas nueina, o to, kas ateina, galime tik kantriai laukti. Bet šių metų sporto derlius jau dedamas ant svarstyklių. Čia visų žvilgsniai vėl krypsta į legendinio diskininko Virgilijaus Aleknos šio sezono laimėjimus.
Kaip jau buvome skelbÄ™, TarptautinÄ—s lengvosios atletikos federacijos surengtuose geriausio 2006 metų pasaulio lengvaatleÄio rinkimuose mÅ«sų kraÅ¡tietis, palikÄ™s už nugaros daugelį įžymybių, pateko į pirmÄ…jį trejetÄ…. Tai logiÅ¡ka ir laukta, nes Virgilijaus Å¡iemet niekas nepajÄ—gÄ— įveikti nÄ— vienose varžybose. Nekyla abejonių, jog V. Alekna bus nominuotas ir geriausiu 2006 m. Lietuvos sportininku, pelnys kitų apdovanojimų.
Sporto karjeros laiptai
V. Alekna gimė 1972 m. vasario 13 d. Terpeikių k., Kupiškio r.
LankÄ— Lukonių pradinÄ™, SubaÄiaus vidurinÄ™, Panevėžio internatinÄ™ sporto mokyklas.
Sportuoti pradėjo 1985 m. Pirmieji treneriai Algimantas Mykolaitis ir Gintautas Simanynas. Vėliau treniravosi pas Rimantą Kalibatą, nuo 2000-ųjų pradžios sportuoja be trenerio.
1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse užėmė 5-ąją vietą.
1997 m. tapo pasaulio viceÄempionu.
1998 m. laimÄ—jo Pasaulio taurÄ™, Europos Äempionate iÅ¡kovojo bronzos medalį.
1999 m. laimÄ—jo IAAF Aukso lygos varžybas, pasaulio Äempionate užėmÄ— 4-Ä…jÄ… vietÄ….
2000 m. SidnÄ—jaus olimpinÄ—se žaidynÄ—se iÅ¡kovojo aukso medalį. Tais metais pasiekÄ— geriausiÄ… savo karjeros rezultatÄ… – 73 m 88 cm, kuris yra antras pasaulio disko metimo istorijoje. Pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku. JAV žurnalas „Truck and Field“ V. AleknÄ… iÅ¡rinko geriausiu pasaulio lengvaatleÄiu tarp vyrų.
2001 m. antrÄ… kartÄ… tapo pasaulio pirmenybių antros vietos laimÄ—toju, nugalÄ—jo Aukso lygos ir „Grand Prix“ varžybose, Geros valios žaidynÄ—se užėmÄ— 2-Ä…jÄ… vietÄ…. Geriausio Europos lengvaatleÄio rinkimuose pripažinta 3-oji vieta.
2002 m. tapo Europos viceÄempionu.
2003 m. iÅ¡kovojo pasaulio Äempiono aukso medalį, laimÄ—jo „Grand Prix“ varžybas.
2004 m. tapo Atėnų olimpinių žaidynių nugalėtoju. Laimėjo penkis iš šešių Aukso lygos etapų. Išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.
2005 m. antrÄ…syk iÅ¡kovojo pasaulio Äempiono vardÄ…. Tradiciniuose pajÄ—giausių Å¡alies sportininkų rinkimuose triumfavo antrÄ…kart iÅ¡ eilÄ—s, o iÅ¡ viso - treÄiÄ… kartÄ…. Pripažintas geriausiu Europos lengvaatleÄiu. „LT tapatybė“ pagrindinÄ—s nominacijos nugalÄ—tojas.
2006 m. pelnÄ— Europos Äempiono aukso medalį. Pasaulio disko metikų lyderis – nuo praÄ—jusių metų rugpjÅ«Äio laimÄ—jo visas įmanomas varžybas: nenugalimas buvo daugiau kaip 20 kartų.
Turim kuo didžiuotis
Mums didelė garbė ir pasididžiavimas, kad turime tokį didžiavyrį, nenugalimą šių dienų Heraklį, pirmo ryškumo sporto žvaigždę. Dabar, kai jau senokai nutilusios „Vestuvės“, būtent tiktai Virgilijaus Aleknos dėka kupiškėnai nekart per metus pasijunta itin svarbūs ne vien Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Kiekvieną žmogų šildo šio galiūno triumfo spinduliai.
O juk Å¡io džiaugsmo galÄ—jome ir nepatirti, jeigu, tarkim, Virgilijaus gyvenime nebÅ«tų palankiai susiklosÄiusios aplinkybÄ—s, jei likimas atkaklaus vaikinuko iÅ¡ mažo Terpeikių kaimo nebÅ«tų priglaudÄ™s po savo sparnu.
Sakoma, kad tokios asmenybÄ—s kaip V. Alekna ar Arvydas Sabonis gimsta kartÄ… per Å¡imtmetį. Jos yra pasiunÄiamos į ŽemÄ™ tarytum Dievo pateptieji su kilnia misija – Å¡lovinti mÅ«sų planetos. Argi kitaip galima paaiÅ¡kinti didingumu visus pribloÅ¡kianÄius Virgilijaus Å¡iandienos laimÄ—jimus. Jam priklauso visi reikÅ¡mingiausi sporto titulai. Dukart olimpinis ir tiek pat kartų pasaulio Äempionas, pajÄ—giausias disko metikas Europoje! Retas kuris lengvaatletis gali didžiuotis Å¡itokiais vardais. Lietuvos istorija iki Å¡iol visai to dar nežinojo.
Buvo ramus vaikas
Virgilijus Terpeikių Å«kininkų Janinos ir Stanislovo Jeronimo Aleknų Å¡eimoje – antrasis vaikas. Už jį yra dviem metais vyresnis brolis RiÄardas ir jaunylÄ— sesuo Žydra. GimÄ— jis daugiau nei 5 kg svorio ir 54 cm Å«gio 1972 m. vasario 13 d. TÄ—vai prisimena, kad auginti Virgį nebuvo sunku, didelių rÅ«pesÄių dÄ—l jo neturÄ—jo. KÅ«dikystÄ—je naktimis miegodavo gerai, nereikÄ—davo dažnai iÅ¡ patalo keltis jo raminti ar guosti. Nekaprizingas, klusnus, nesiožiuojantis vaikas uoliai vykdÄ— tÄ—vų paliepimus ir nurodymus, nemÄ—go ginÄytis ar kÄ… nors daryti pagal savo įgeidžius. Žaisti, o vÄ—liau ir sportuoti, labai mÄ—go. Abu su broliu vis kÄ… nors sugalvodavo. Kieme pasidarydavo primityvius futbolo vartus, lankÄ… ir spardydavo ar mÄ—tydavo kamuolį į krepšį. Ä® talkÄ… kviesdavosi ir kaimynų vaikus. ŽiemÄ… visi jie mÄ—gindavo žaisti ledo ritulį. PrieÅ¡ brolį Virgis suburdavo savo bendraamžių komandÄ…. Vis dÄ—lto dažniausia laimÄ—davo labiau prakutÄ™s RiÄardas. BÅ«simÄ…jį ÄempionÄ… tai trikdÄ—, jis iÅ¡gyvendavo, kad broliui krepÅ¡inis geriau sekasi. PralaimÄ—jÄ™s visÄ…laik degdavo dar didesniu noru atsigriebti, praÅ¡ydavo brolį žaisti dar vienerias rungtynes.
Pasak RiÄardo, kartÄ… jį Virgilijui su bendraamžiais pavyko įveikti. Džiaugdamiesi sÄ—kme kiti komandos draugai tÄ…dien iÅ¡silakstÄ— į namus, nebenorÄ—jo rungtyniauti, baimindamiesi, jog vÄ—l nepralaimÄ—tų. Tada jam tekÄ™ broliui duoti rublį, kad dar kartÄ… prikalbintų savo draugus žaisti. Kai jo surinkta komanda pralaimÄ—jo, namie iÅ¡ Virgilijaus tÄ… rublį vÄ—l per jÄ—gÄ… atÄ—mÄ™s.
Nors ir stambesnis, brolis buvÄ™s silpnesnÄ—s sveikatos, žaidžiant greit pavargdavo. Net sanatorijoje plauÄius yra gydÄ™sis.
Perėmė tėvų ir senelių genus
TikÄ—tina, kad vaikystÄ—je mÅ«sų olimpieÄio sveikatai ir charakterio bruožams susiformuoti įtakos turÄ—jo giminÄ—s ir tÄ—vų genai. JaunystÄ—s metais silpnų plauÄių buvo Virgilijaus senelis. 1905 m. jis tarnavo Rusijos caro armijoje, dalyvavo rusų ir japonų kare. KilniaÅ¡irdžiam vyrui Å¡auti į prieÅ¡ingoje barikadų pusÄ—je kovojusį kareivį buvo nepriimtina. Kad to nereikÄ—tų daryti, pats persiÅ¡ovÄ— rankÄ…, pakliuvo į ligoninÄ™, vÄ—liau pabÄ—go iÅ¡ kariuomenÄ—s, Lietuvon grįžo slapÄia įlindÄ™s į traukinio cisternÄ…. Jos chemikalai teigiamai paveikÄ— organizmÄ… ir kelionÄ—s metu iÅ¡sigydÄ— džiovÄ…. ParvykÄ™s į tÄ—viÅ¡kÄ™ Å«kininkavo, valdÄ— 30 ha žemÄ—s ir miÅ¡ko. Kaip buožei, sovietai pokario metais grasino iÅ¡vežimu į SibirÄ…. Teko patirti nemalonių susidÅ«rimų su stribais. VienÄ…syk net buvo suÄ—mÄ™, tardÄ—.
Virgilijaus moÄiutÄ— Elzbieta AleknienÄ—, gyvenusi Terpeikiuose Å¡alia Aleknų, tik kitapus kelio, mirÄ— sulaukusi 98 metų.
Kaimynai tvirtina, kad įžymusis galiūnas iš tėvų ir senelių paveldėjęs ramų būdą bei tvirtą charakterį.
Atkakliai siekÄ— tikslo
Kelias į didįjį sportÄ… V. AleknÄ… vedÄ— per darbÅ¡tumÄ…, kantrybÄ™, iÅ¡tvermÄ™, užsispyrimÄ…, talentÄ… ir įgimtus fizinius duomenis. Neįvykdyti savo sumanymų Virgilijui buvo ir dabar yra negarbÄ—. VienÄ…kart jis namiÅ¡kiams pridarÄ— nemažų rÅ«pesÄių: niekam nieko nesakÄ™s prapuolÄ— iÅ¡ sodybos ir kelias valandas negrįžo. TÄ—vams su RiÄardu teko jo ieÅ¡koti tolÄ—liau nuo namų. Surado tupintį su meÅ¡kere prie LÄ—vens. TeturÄ—jo sugavÄ™s vos vienÄ… menkÄ… žuvelÄ™, bet nebuvo praradÄ™s vilties daugiau sužvejoti.
TaÄiau labiausiai jaunuosius terpeikieÄius žavÄ—jo krepÅ¡inis ir futbolas. Anot RiÄardo, iÅ¡ pradžių kambaryje jiedu su broliu pasistatydavÄ™ apverstas taburetes, suriÅ¡davÄ™ dvi žiemines kepures ir svaido „kamuolį“. Paskui jau, kai Virgilijus lankÄ— SubaÄiaus vidurinÄ™ mokyklÄ…, užsiraÅ¡Ä— į lengvosios atletikos treniruotes. Ten mokantis vienu metu buvo įjunkÄ™s su bendraklasiais žaisti kapeikomis. Neblogai jam sekÄ—si ir Å¡ioje srityje. IÅ¡loÅ¡Ä— tiek pinigų, kad galÄ—jo daugiau nei už 60 rublių nusipirkti dviratį, o retkarÄiais nueiti ir į vietos restoranÄ… papietauti. „Pykdavom, bardavom jį, kad ilgai negrįžta į namus, nes Äia susirinkusių vaikų komandoms trukdavo žaidÄ—jų“, - pasakojo RiÄardas.
Raumenis stiprino smėlio maišu
„Kai mokėsi pas mus, - prisiminė antroji Virgilijaus mokytoja Lukonių pradinėje mokykloje Jūra Briazkūnienė, - šis mano auklėtinis iš klasės draugų ūgiu nedaug išsiskyrė, visada būdavo tvarkingas, pareigingas, punktualus. Užduotis atlikdavo sąžiningai,gaudavo gerus pažymius, šunybių nekrėtė. Sėdėjo paskutiniame suole su geriausiu savo draugu Alvydu Šilu. Abu buvo panašaus būdo: ramūs, lėti, tylūs. Atsakinėti prie lentos kviesdavau perspėjusi, kad pasiruoštų. Jeigu iškart pasakysi, tai kol vienas ir kitas išlips iš suolo, kol ateis... Tuo tarpu fizkultūros pratimus Virgis atlikdavo geriau už bendraklasius, bet jiems vadovauti nemėgo. Norėjo būti stiprus, išsiugdyti daugiau jėgos, sutvirtėti. Man jo mama yra sakiusi, jog turėjo prisipylęs smėlio maišą, laikė jį paslėpęs tarp šieno. Treniruodavosi tą maišą kilnodamas, mėtydamas aukštyn“.
Zenonas Å pokauskas, SubaÄiaus vidurinÄ—s mokyklos kÅ«no kultÅ«ros mokytojas, pridÅ«rÄ—: „Nors Virgis nebuvo iÅ¡ vikriųjų ir aikÅ¡tÄ—je jautÄ—si Å¡iek tiek suvaržytas, žaidžiant bendraamžius pranokdavo. Labai mÄ—go krepÅ¡inį, matÄ—si, kad padirbÄ—jus gali iÅ¡augti geru krepÅ¡ininku“.
Į Panevėžį – be garantijų
Išsiugdytas pomėgis krepšiniui antrojo Aleknų sūnaus neapleido ir Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Ją Virgilijus pradėjo lankyti 1985 m. rugsėjo 1 dieną, kai sporto aukštumas buvo pasiekę disko metikas Romas Ubartas ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda. Jų pavyzdys daugelį vaikinų įkvėpė kopti į olimpo viršūnę.
Virgilijus yra džiaugÄ™sis, jog turÄ—jo galimybÄ™ į minÄ—tÄ… mokyklÄ… įstoti, tÄ—vai jam leido rinktis savo keliÄ…, nes pagal senas kaimo tradicijas su gimdytojais liko vyriausiasis iÅ¡ vaikų – RiÄardas. Ilgametis SubaÄiaus vidurinÄ—s mokyklos fizinio lavinimo mokytojas Antanas Alekna pirmasis pastebÄ—jo, kad iÅ¡ petingo, aukÅ¡to, labai rimto vaikino, turinÄio iÅ¡skirtinai ilgas ir stiprias rankas, gali daug kas iÅ¡eiti. Ä® perspektyvų jaunuolį atkreipÄ— dÄ—mesį ir A. Aleknos kolega iÅ¡ KupiÅ¡kio Rimantas Galinis. TodÄ—l 1985-ųjų vasarÄ…, vykstant atrankai į įvardytÄ… Panevėžio sporto mokyklÄ…, jos treneriui Algimantui MykolaiÄiui ir buvo pasiÅ«lytas bendraamžius Å«giu jau pralenkÄ™s labai atkaklus kaimo berniokÄ—lis iÅ¡ Terpeikių Virgilijus Alekna. PakvietÄ— jį tiktai kandidatu likus vos savaitei iki naujų mokslo metų pradžios. ÄŒia priÄ—mÄ— į lengvosios atletikos grupÄ™ be jokių iÅ¡ankstinių garantijų. Niekas netvirtino, kad jam nebus pasiÅ«lyta grįžti namo.
Žaidė keliose komandose
Atvažiavo Panevėžin tobulinti metiko įgÅ«džių, o pasuko į krepÅ¡inio treniruotes, vadovaujamas Raimundo SargÅ«no. Labiau viliojo Å¡ioji sporto Å¡aka. TaÄiau reiklus treneris greitai įsitikino, kad V. Alekna krepÅ¡ininko duonos nevalgys. Bendramoksliams krepÅ¡inio aikÅ¡telÄ—je nusileisdavo: buvo lÄ—tokas. Po mÄ—nesio iÅ¡ judraus žaidimo perÄ—jo į ramesnį sportÄ…. MÄ—tÄ— ietį, stumdÄ— rutulį, o paskiau galutinai apsisprendÄ— imtis disko. Pradžia didelių vilÄių neteikÄ—. IÅ¡likti internate padÄ—jo paties Virgilijaus ryžtas, valia. Net vasarÄ…, per atostogas, neiÅ¡eidavo iÅ¡ sporto salÄ—s ir stadiono. Po poros metų tapo vienu iÅ¡ Äia besimokanÄiųjų lyderiu, pagerino R. Ubarto disko metimo jaunių rekordÄ….
Nepamiršo ir pirmosios meilės – krepšinio. Nekart dalyvavo Kupiškio rajono pirmenybėse, net ir tada, kai jau studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete (vėliau perėjo į Kauno kūno kultūros akademiją). Atriedėdavo autobusu iš sostinės pažaisti brolio paprašytas. Atstovavo „Noriu“, buvusio „Vienybės“ kolūkio, kuriam priklausė ir Terpeikiai, krepšinio komandoms.
Po tragiškų Sausio 13-osios įvykių 1991 m. Vilniuje, net nepasisakęs tėvams, įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, tapo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnu. Čia vėl jo keliai susikirto su krepšiniu. Gynė departamento sportinę garbę. Būdavo, gauna kamuolį dvimetrinio ūgio ir 130 kg svorio vidurio puolėjas V. Alekna baudos aikštelėje ir deda iš viršaus į krepšį. Nuvykus žaisti kur nors į provincijos miestą, varžybų teisėjai prašydavo „Vado“ komandos trenerio Rūtenio Paulausko perduoti Aleknai, kad nedėtų krepšin, nes visame rajone esanti tik viena lenta. Jei sulaužys, nebus kuo pakeisti. Buvo viliojamas į Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“ ekipas.
Pelnė visų pagarbą
Komandos draugai niekada negirdėjo Virgilijaus kalbant pakeltu tonu, nematė užsigavusio, supykusio ar perdėm emocingo. Kokią nors jų pašaipą savo adresu praleisdavo negirdomis. Tuomet ir nūnai vadovaujasi posakiu: „Nesidžiauk radęs, neverk pametęs“. Kuklus, paprastas, nuoširdus išliko iki šiolei, nors jau kelerius metus priklauso geriausių pasaulio disko metikų elitui. Niekada niekam neatsisakys pasirašyti autografo, nepavarys šalin žurnalistų, paprašytas visuomet sutiks kartu su sporto gerbėjais nusifotografuoti. Pasiekęs netgi ir labai svarią pergalę, skambindamas telefonu, tėvams nepuls girtis, pirmiausia pasiteiraus, kokia jų sveikata, kaip sekasi darbuotis.
Apie savo sporto laimėjimus daug nekalba ir atvykęs į tėviškę. Kartu su namiškiais eina dirbti ūkiškų darbų, daugelio jų nuo vaikystės nėra pamiršęs, jei prireiktų, ko gero, sugebėtų pavairuoti ir traktorių.
PuikybÄ—, pasipÅ«timas, iÅ¡didumas – mÅ«sų mÅ«rui, iÅ¡kiliam vyrui, nelyginant senajam Terpeikių ąžuolui, nuo prigimties svetimi. Virgilijus toks, kurį kiekvienas gerbia ir laiko garbe paspausti jam rankÄ…. Gera žinoti, kad Lietuvoje yra tokių žmonių, prakaitu ir talentu įrodanÄių, jog galima daug pasiekti, užgrÅ«dinti ir kÅ«nÄ…, ir sielÄ….
Matyt, reikÄ—tų vÄ—l grįžti prie rajono sporto veteranų iÅ¡keltos ir, deja, valdžios biurokratų stalÄiuose nusÄ—dusios idÄ—jos KupiÅ¡kyje įamžinti kilnaus sporto riterio, rajono garbÄ—s pilieÄio daugkartinį triumfÄ….
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
