 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos NYKSTANTI VIRBALIÅ¡KIų DIDYBÄ—
Seserys (iÅ¡ kairÄ—s) Liucija ir DanutÄ— Kazimiera VilkaitÄ—s. 2016 m. rugpjÅ«Äio 1 d. duomenimis, Äia savo gyvenamÄ…jÄ… vietÄ… deklaruoja 158 gyventojai. Gyvenamų sodybų yra apie 80. Nuolat negyvenama 25 sodybose, bet jos turi savininkus, kurie Äia kaskart atvyksta, ypaÄ vasarÄ…. Viena sodyba Å¡iuo metu parduodama. Visgi kaime pastebimai mažėja gyventojų. Darbo paieÅ¡kos žmones veja į miestus ir užsienį. Duris atvÄ—rÄ— seserys AtvykÄ™ į VirbaliÅ¡kius pirmiausiai užsukame pas Å¡io kaimo Å¡viesuolÄ™, buvusiÄ… mokyklos direktorÄ™, kraÅ¡totyrininkÄ™ DanutÄ™ KazimierÄ… SokienÄ™. Jos sodybÄ… nuo kelio saugo aukÅ¡ta tujų siena. NetikÄ—tus sveÄius sodybos Å¡eimininkÄ— pasitiko su kartu gyvenanÄia seserimi Liucija Vilkaite. Moterys papasakojo apie VirbaliÅ¡kių dabartį ir praeitį, prisiminÄ— savo giminÄ—s bei Å¡eimos istorijÄ….
DanutÄ— Kazimiera SokienÄ— prie savo darbo stalo. L. VilkaitÄ— papasakojo, kad abi su seserimi Å¡iame kaime gimusios ir užaugusios. Tik ji Å¡iek tiek ilgiau buvo gimtinÄ™ palikusi. „Baigusi aÅ¡tuonias klases iÅ¡važiavau iÅ¡ namų, o sulaukusi pensijos sugrįžau atgal. Mes abi su sese vidurinÄ™ mokyklÄ… baigÄ—me VieÅ¡intose. Ten dirbusi teta mus pasikvietÄ—. VÄ—liau abi, tik skirtingu laiku, baigÄ—me Å iaulių pedagoginį institutÄ…, įgijome mokytojo lituanisto kvalifikacijÄ…. Mano specialybÄ— dar buvo papildyta ir muzikos studijomis. PaskyrimÄ… gavau į JuodpÄ—nus. Atidirbusi ten privalomÄ… laikÄ…, įsidarbinau tuometinÄ—je KupiÅ¡kio milicijoje vaikų kambario specialiste. Taip anuomet vadinosi skyrius, atsakingas už nepilnameÄių reikalus. Nuo 1970 m. tokį pat darbÄ… dirbau Å iauliuose, o nuo 1983 m. iki pensijos raÅ¡tininkavau Palangos savivaldybÄ—s Bendrųjų reikalų skyriuje. Kaip poeto Kleopo Jurgelionio tÄ—vas VirbaliÅ¡kiuose. Jis pasiraÅ¡inÄ—davo kaimo sueigų dokumentuose – Ivan Jurgelianis. VirbaliÅ¡kiuose yra palaidota mirusi maža Jurgelionių dukra. Senieji virbaliÅ¡kieÄiai yra pasakojÄ™, kad ponia JurgelionienÄ— iÅ¡sikraustydama iÅ¡ VirbaliÅ¡kių „mojavai“ (gegužinÄ—ms pamaldoms) paliko tiulio užuolaidas. Senoji valsÄiaus raÅ¡tinÄ— veikÄ— ten, kur senoji VirbaliÅ¡kių mokykla. Manoma, kad ten buvo ir Jurgelionių butas“, – pasakojo apie save ir istorines VirbaliÅ¡kių asmenybes paÅ¡nekovÄ—. Kaip senelis gavo Å«kį Liucija mums papasakojo, ir kaip jų senelis Konstantinas Vilkas Å«kį gavo. Pagal senÄ… tradicijÄ… tas Å«kis buvo atitekÄ™s jo vyriausiam broliui. Jis gyveno kartu su naÅ¡le motina Juozapota Vilkiene. Ji kaimo seniÅ«nui pasiskundÄ—, kad sÅ«nus nesirÅ«pina Å«kiu ir jį reikia perdalyti. SeniÅ«nas sukvietÄ— kaimo sueigÄ…, į kuriÄ… susirinko apie 60 žmonių ne tik iÅ¡ VirbaliÅ¡kių, bet ir iÅ¡ aplinkinių kaimų. Jie patenkino motinos praÅ¡ymÄ…. Visas turtas buvo suraÅ¡ytas ir padalytas. Taip Å«kis atiteko jauniausiam iÅ¡ visos Å¡eimos jų seneliui. Jų namai buvo toje vietoje, kur Vogulio sodyba. Ten Liucijos ir DanutÄ—s Kazimieros tÄ—vas Kazimieras su broliu, jų dÄ—de Dominyku, iÅ¡ pradžių gyveno ir Å«kininkavo. „Šiuose namuose įkurtuvÄ—s vyko 1959 metų vasarÄ…. TÄ—velis prieÅ¡ karÄ… medienos turÄ—jo. MÅ«sų klÄ—tis tai statyta 1938 metais. Tuomet vyko ir DanutÄ—s krikÅ¡tynos. Esame tik dvi sesÄ—s. AÅ¡ jaunylÄ—. Užaugau vyresnÄ—lÄ—s iÅ¡augtinius drabužėlius vilkÄ—dama, o dabar ji mano vilki“, – Å¡maikÅ¡tavo humoro gyslelÄ™ turinti Liucija. DanutÄ— Kazimiera pridÅ«rÄ—, kad po karo kelios trobos naujos buvo pradÄ—tos statyti, kur kolÅ«kis leido. BÅ«tų buvÄ™ geriau, jei namas stovÄ—tų toliau nuo kelio. Teko atsitverti nuo jo tujų siena. TaÄiau kelininkai įsakÄ— jas apgenÄ—ti, kad neužgožtų kelio. „Kelias nutiestas per mÅ«sų sodÄ…. ÄŒia mÅ«sų žemÄ—, bet neturime geodezinių matavimų. KÄ… padarysi. Tai bÅ«tų vÄ—l kita pokalbio tema. Kitoje kelio pusÄ—je tÄ—vas ir trobÄ… norÄ—jo statyti, kur senoji trobelÄ— stovÄ—jo su Å«kiniais pastatais, bet negavo leidimo. VÄ—liau tÄ—tis su pagalbininkais rogÄ—mis klÄ—tį persitempÄ— Äia. Kitoje kelio pusÄ—je liko klojimas, daržinÄ—, molinis tvartas. Buvo nepatogu per keliÄ… vaikÅ¡tinÄ—ti į tuos pastatus. Be to, tie statiniai jau buvo pasenÄ™. VÄ—liau tÄ—vai pasistatÄ— ir Å«kinį pastatÄ… prie naujojo namo. KlojimÄ… nugriovÄ—. Sodas per tiek metų ir palei Å¡iÄ… sodybÄ… suveÅ¡Ä—jo“, – sakÄ— DanutÄ— Kazimiera, o jos sesuo Liucija, žodžio kiÅ¡enÄ—je neieÅ¡kanti, smagiai pridÅ«rÄ—, kad Äia jau tikros džiunglÄ—s. Taigi džiunglÄ—s džiunglÄ—mis, o žalumos sodyboje tikrai nestinga. Viskas gražiai sukomponuota, susodinta, jauÄiama visur, kad žmogaus rankos pridÄ—ta. Grįžo į gimtinÄ™ DanutÄ— baigusi studijas grįžo gyventi pas tÄ—vus į VirbaliÅ¡kius. Pavyko ir paskyrimÄ… gauti į Å¡io kaimo mokyklÄ…. Tuo metu iÅ¡vyko jauna pora susituokusių mokytojų. Taigi buvo likusi lituanisto vieta. Jau mirÄ™s DanutÄ—s vyras Alfonsas Sokas buvo kilÄ™s iÅ¡ KupiÅ¡kio. Jis VirbaliÅ¡kių mokykloje dÄ—stÄ— fizinį lavinimÄ…, darbus, matematikÄ…. Pastarojo dalyko mokytojo kvalifikacijÄ… įgijo baigÄ™s Vilniaus pedagoginį institutÄ….
DanutÄ— Kazimiera SokienÄ— su anÅ«ku Luku. „Gal ir gerai, kad gyvenimas taip pakoregavo, kad sÅ«nÅ«s nemokytojauja. Mokyklose mažėja mokinių, jos uždaromos. Pedagogai priversti ieÅ¡koti kitų darbų. Pykstu, kad ministrai ne tos sferos vadovauja. ReikÄ—tų iÅ¡mananÄių žmonių. Politiko keliÄ… anksÄiau dažniausiai rinkdavosi teisininkai, ekonomistai. O dabar – kas tik nori. TobulÄ—ti žmogui, žinoma, niekas neuždraus. Man labai gaila uždarytos VirbaliÅ¡kių mokyklos. Ten buvo viskas mÅ«sų, daugiausia vietinių, mokytojų rankomis suvežta. Kolektyvas nuostabus buvo. Ir aplinkÄ… visi kartu tvarkÄ—me. Kai dabar viskas yra lyg po gaisro, atrodo, kad visas mÅ«sų darbas buvo beprasmiÅ¡kas“, – kalbÄ—jo vos tvardydama aÅ¡aras paÅ¡nekovÄ—. Apie mokinius Visgi mokykloje sklandžiusi pagarbos gimtajam žodžiui, savo kraÅ¡to istorijai dvasia paliko pÄ—dsakÄ… ir buvusių mokinių sÄ…monÄ—je. D. K. SokienÄ— paminÄ—jo, kad tarp buvusių mokinių virbaliÅ¡kieÄių yra įvairių specialybių atstovų, bet nemažai ir humanitarines, meninÄ—s pakraipos specialybes pasirinkusių. Antai lietuvių kalbÄ… ir literatÅ«rÄ… studijavo Palmira KerÅ¡ulytÄ—, amžinatilsį Regina JusytÄ—-UrbonienÄ—. Mokykloje veikÄ™s bibliotekos fakultatyvas, matyt, turÄ—jo reikÅ¡mÄ—s, kad nemažai mokinių pasirinko bibliotekininkystÄ—s studijas. IÅ¡ Å¡io kraÅ¡to kilusi Regina Å velnytÄ—-UsienÄ— yra Å akių rajono bibliotekos direktorÄ—. Rima VaitiekÅ«naitÄ— dirba bibliotekininke Å iauliuose. Lidija BarzdžiukaitÄ—-MaÄiulienÄ— triÅ«sia VirbaliÅ¡kių bibliotekoje. Vitalija VaitiekÅ«naitÄ— ugdo etnografines tradicijas KupiÅ¡kio vaikų darželyje-lopÅ¡elyje „ObelÄ—lė“. Vitalija VireliÅ«naitÄ— studijavo architektÅ«rÄ…, dainavo „LiepaiÄių“ chore, užsiima karpiniais. Gydytoja tapo Jovita ÄŒiurlytÄ—. Amžinatilsį Liudvikas Augulis baigÄ— Maskvos fizikos universitetÄ…, buvo Kauno technikos universiteto docentas. BuvÄ™ mokiniai vis dar rengia susitikimus. Atvažiuoja į sveÄius, aplanko. Liucija lyg rimtai, lyg juokais prasitarÄ—, kad rengiasi pradÄ—ti raÅ¡yti sveÄių registracijos žurnalÄ…. Darbų tÄ…sa DanutÄ— Kazimiera toliau tÄ™sia ir kraÅ¡totyrinÄ™ veiklÄ…. Daug gauna laiÅ¡kų iÅ¡ įvairių interesantų. Bendrauja su buvusiais kraÅ¡tieÄiais Linu Vidugiriu, Algimantu Zolubu. Ji yra Vilniaus kupiÅ¡kÄ—nų klubo garbÄ—s narÄ—. Aplankai su kraÅ¡totyros dokumentais, knygos tvarkingai suguldyti lentynose darbo kambaryje. Abiejų seserų knygų pilna ir klÄ—tyje Å¡alia senų giminÄ—s kraiÄio skrynių ir kitų etnografinių daiktų. „Nekyla ranka tomis knygomis atsikratyti. Dalį padovanojome KupiÅ¡kio socialinÄ—s globos namams. Kiekvienas senas daiktas mums brangus – kažkieno dovanotas ar parsivežtas iÅ¡ svetur“, – sakÄ— Liucija. Moteris teigÄ—, kad joms su sese tikrai nÄ—ra kada nuobodžiauti. Tik sveikata nebe ta. Toliau iÅ¡ namų retai kur beiÅ¡siruoÅ¡ia. Gerai, kad turi daug pagalbininkų. Užsuka artimieji. Padeda aplinkÄ… tvarkyti, apipjauna žolÄ™. Paslepia nuo DanutÄ—s dalgį, kad negriebtų pati pjauti. Visgi sesuo yra vyriausia daržininkÄ—, tiekÄ—ja, o Liucija jų namų „restorano“ direktorÄ—, pagrindinÄ— „pakajauka“ (kambarinÄ—), kaip tÄ—velis sakydavo. DanutÄ—s anÅ«kas Lukas, Arnoldo sÅ«nus, – pagrindinis jų tiekÄ—jas ir kelneris. IÅ¡ parduotuvÄ—s pagal sÄ…raÅ¡Ä… prekes atveža. Ledai ir saldainiai nesÄ…raÅ¡inÄ—s, bet privalomos prekÄ—s! Taigi jų namuose toks griežtas darbų ir pareigų pasidalijimas. „Lyg mokykloje“, – tarsteli su Å¡ypsena Liucija. Su seserimis apžiÅ«rime klÄ—telÄ—je sukauptus turtus, pasigrožime žydinÄiais kiemo gÄ—lynais, pafotografuojame ir atsisveikiname.
TauragiÅ¡kÄ— Ona OlechovienÄ— apsiprato VirbaliÅ¡kiuose. Trumpai stabtelÄ—jome prie sodybos, kur birbÄ— žoliapjovÄ—. PievÄ… sode pjaunanti moteris sutiko pasiÅ¡nekÄ—ti. Sužinojome, kad Äia Vidmanto ir Onos Olechovų kiemas, o žolÄ™ pjauna pati Å¡ių namų Å¡eimininkÄ—. „VirbaliÅ¡kiuose apsigyvenome apie 1987 metus. AÅ¡ esu kilusi iÅ¡ TauragÄ—s, o vyras – iÅ¡ JoniÅ¡kio. Atvažiavome Äia iÅ¡ Å iaulių rajono. IeÅ¡kojome darbo. AÅ¡ esu zootechnikÄ—, o mano vyras veterinaras. VirbaliÅ¡kiuose vyrui buvo pasiÅ«lytas darbas pagal specialybÄ™, aÅ¡ irgi fermoje įsidarbinau, vaikai iÅ¡kart gavo vietÄ… darželyje, įsikÅ«rÄ—me alytnamyje. Geros gyvenimo sÄ…lygos suviliojo pasilikti Å¡iame kraÅ¡te. Apsipratome. VÄ—liau dirbau mokyklos virÄ—ja, valytoja. ÄŒia darbavausi, kol jÄ… uždarÄ—. Å iuo metu Å«kininkauju namie. Turime 15 ha žemÄ—s – 3 ha nuosavos, o kitÄ… nuomojame. Tai daugiausia ganyklos. Mat laikome 10 melžiamų karvių. KÄ… darysi, pensija dar man toli. Vyras dirba KupiÅ¡kyje, viename iÅ¡ prekybos centrų. Jo darbas susijÄ™s su veterinarija“, – pasakojo apie save moteris. Olechovai užaugino du sÅ«nus. Vienas deÅ¡imt metų gyvena Anglijoje. Antras su sÅ«neliu – pas juos, padeda Å«kyje. Vienintelis anÅ«kas Edvinas – senelių džiaugsmas. PaÅ¡nekovÄ— tvirtino, kad dirbant, laikant Å«kį kaime tikrai galima pragyventi. Deja, VirbaliÅ¡kiai tuÅ¡tÄ—ja. Nemažai sodybų atgyja tik savaitgaliais ar vasarÄ…. Istorijos skraistÄ™ praskleidus KodÄ—l kaimas pavadintas tokiu vardu, niekas nebeprisimena. Istoriniai Å¡altiniai byloja, kad VirbaliÅ¡kių pavadinimas jau minimas 1603 metų KupiÅ¡kio valsÄiaus kaimų sÄ…raÅ¡uose. AnksÄiau Å¡is kaimas vadinosi – VidžiÅ«nai. Apie VirbaliÅ¡kių kaimo praeitį, apie senÄ…sias virbaliÅ¡kieÄių tradicijas, kaimo amatininkus, mokytojus, kaimieÄių buitį bene daugiausia informacijos yra surinkusi Å¡viesaus atminimo mokytoja Aldona ÄŒiurlytÄ— ir mokytoja DanutÄ— Kazimiera SokienÄ—. Dalis Å¡ios informacijos yra sudÄ—ta į knygÄ… „Keliai veda KupiÅ¡kin“, iÅ¡leistoje 2000 metais.  D. K. SokienÄ— toje knygoje raÅ¡o, kad senovÄ—je virbaliÅ¡kieÄiai buvo PajuodupÄ—s dvaro lažininkai. Iki kÄ—limosi į vienkiemius VirbaliÅ¡kiai buvo didelis kaimas. ÄŒia gyveno 52 žemių savininkai. IÅ¡ jų net 25 buvo valakininkai. 18 valstieÄių valdÄ— po pusvalakį. Buvo ir keli mažažemiai. IÅ¡ viso kaimo žemÄ—s plotus sudarÄ— 28 valakai. Keliantis į vienkiemius buvo sudaryta Å«kininkų komisija, į kuriÄ… iÅ¡rinkti Antanas Barzdžiukas, Laurynas KatelÄ—, Ignas ir Romas VaitiekÅ«nai, matininkas ir kiti žmonÄ—s. ŽemÄ™ suskirstÄ— pagal rÅ«Å¡is. Geriausios žemÄ—s už turimÄ… valakÄ… gavo po 15 ha, o blogiausios – net iki 60-ies. VÄ—liau Å¡eimos naujus sklypus dar iÅ¡sidalijo tarp savÄ™s.KraÅ¡totyrininkÄ— mini, kad svarbų vaidmenį vaidino kaimo žmonių sueigos. Jos vadintos pulku. Ä® tÄ… pulkÄ… sueidavo visi Å«kių Å¡eimininkai nutarti, kada pradÄ—ti mÄ—Å¡lavežį, ganymÄ…, Å¡ienapjÅ«tÄ™, rugiapjÅ«tÄ™, kada taisyti kelius. Pulke samdÄ— kerdžių. Pulkas galÄ—jo ir kÄ… nors nubausti. Per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… kaimas atsidÅ«rÄ— fronto linijoje ir buvo sudegintas. IÅ¡liko tik kelios sodybos. Kol pasistatÄ— naujas trobas, žmonÄ—s glaudÄ—si iÅ¡likusiose jaujose, klojimuose, mokykloje, valsÄiaus savivaldybÄ—s pastate. KolÅ«kinÄ—s santvarkos metais, prasidÄ—jus laukų melioravimui, žmonÄ—s vÄ—l buvo priversti keldintis į kaimÄ…. Tuomet atsirado ir mÅ«rinių namų. Pasak D. K. SokienÄ—s, į kolÅ«kį „Upelis“ kaimo žmones tiesiog suraÅ¡Ä— 1949 metais. Pirmininku buvo iÅ¡rinktas virbaliÅ¡kietis Romas KatelÄ—. Po metų „Upelis“ sujungtas su LaukminiÅ¡kių kolÅ«kiu, o pirmininku iÅ¡rinktas laukminiÅ¡kietis Leonas KerÅ¡ulis. 1954 m. Å¡is kolÅ«kis sujungtas su „Mituva“. Ūkis dar ne kartÄ… reformuotas, kol buvo pavadintas VirbaliÅ¡kių kolÅ«kiu. Pirmininkaujant Broniui Inapui bendras kolÅ«kio žemÄ—s plotas sudarÄ— 2990 ha, iÅ¡ jų –1748 ha dirbamos.
VirbaliÅ¡kiuose 2010 m. gegužės 21 d. atidengtas paminklinis akmuo senajai mokyklai atminti – Gedimino Kaluinos ir Žybarto SimonaiÄio iniciatyva, padedant vietiniams gyventojams. AutorÄ—s nuotraukos Apie VirbaliÅ¡kių kaimo mokyklÄ… informacijos galima rasti Lietuvos centriniame archyve saugomoje knygelÄ—je, pavadintoje „Pamiatnaja knižka Vilenskovo uÄebnevo okruga na 1874 g.“. ÄŒia raÅ¡oma, kad mokykla įsteigta 1867 metais. Tuo metu ir vÄ—liau joje dirbo rusų tautybÄ—s mokytojai Afanasij Kirilov, Platon Valujev, Grigorij Rutkovskij ir kt. VÄ—liau mokytojais paskiriami lietuviai – 1908-aisiais V. Sakalauskas, apie 1915–1916 m. Juozas Kirstukas, 1918-aisiais darbavosi Ona ÄŒerniÅ«tÄ—. Po Pirmojo pasaulinio karo pradžios mokykloje moko Å¡ie mokytojai: 1920-aisiais M. MajauskaitÄ—, 1921 m. A. GudaitÄ—, 1922 m. – M. Å ukytÄ—, 1923 m. Å imonelienÄ—, 1924–1925 m. Elvyra ÄŒiurlytÄ—, 1926–1934 m. Ona PaurytÄ—, Elena MartinÄ—naitÄ—-VanagienÄ— ir kt. DidelÄ™ kultÅ«rinÄ™ veiklÄ… Å¡iame kraÅ¡te atliko P. Å imonis, mokytoju dirbÄ™s 1935–1939 metais. YpaÄ buvo aktyvus jo vadovaujamas jaunųjų Å«kininkų ratelis. Buvo organizuojami renginiai, vaidinimai mokykloje. 1949 m. VirbaliÅ¡kių pradžios mokyklos patalpose atidaryta septynmetÄ— mokykla. Pirmoji direktorÄ— buvo V. PuzinienÄ—. 1960 m. Å¡i mokykla perorganizuota į aÅ¡tuonmetÄ™. AÅ¡tuoniolika metų jai vadovavo Aldona ÄŒiurlytÄ—. Nuo 1978 metų direktore buvo D. K. SokienÄ—. 1990 m. pastatytas naujasis mokyklos pastatas. PagrindinÄ— VirbaliÅ¡kių mokykla 2004 m. perorganizuota į pradinÄ™ ir veikÄ— kaip KupiÅ¡kio Povilo Matulionio pagrindinÄ—s mokyklos skyrius. 2009 m. mokykla Äia visai uždaryta. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 467 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
