|
|
|
Vėrinys KAI žMOGUS SU žMOGUM SUSITINKA....
Vilija MORKŪNAITĖ |
2006−11−25 |
 Besibaigiantis lapkritis visiems tradicinÄ—s liaudies kultÅ«ros gerbÄ—jams dovanoja gražiÄ… progÄ… susitikti. Nuo 1994-ųjų, kas dveji metai KupiÅ¡kio kultÅ«ros centre vyksta tradiciniai respublikiniai sambÅ«riai, skirti žymiųjų kraÅ¡totyrininkių seserų Stefanijos, Mikalinos, Elvyros GlemžaiÄių atminimui. Å iais metais lapkriÄio 25 d. KupiÅ¡kio kultÅ«ros centre tokia Å¡ventÄ— vyks jau septintÄ… kartÄ…. Taip jau sutapo, kad Å¡iųmetÄ— Å¡ventÄ— paženklinta Mikalinos GlemžaitÄ—s vardu ( nuo jos gimimo Å¡iemet sukanka 105 metai). Mikalina – iÅ¡skirtinÄ— ir ypatinga moteris. Tai jos darbÅ¡tumo ir iÅ¡manymo dÄ—ka Lietuvos ( ir ne tik jos) tautosakos institutų archyvai, dailÄ—s muziejų fondai turi neįkainojamos senųjų liaudies kostiumų, audimų, juostų pavyzdžių ir apraÅ¡ymų. Kai susiduri su tokiom asmenybÄ—m, nejuÄia pagalvoji, - kiek daug gali nuveikti vienas žmogus. Žmogus, vedinas idÄ—jos, meilÄ—s savosios tautos kultÅ«rai ir pagarbos žmogui, tos kultÅ«ros kÅ«rÄ—jui. Taigi, gana lengvai apsibrėžė ir Å¡ių metų Å¡ventÄ—s tema: „Tautosakos pateikÄ—jai. Palikimo sklaida ir įprasminimas“. ParÅ«po pasidairyti, kokiÄ… situacijÄ… turime Å¡iandien. Laikas juk bÄ—ga, ir jei dainos neužraÅ¡ysi Å¡iandien...rytoj gali nebelikti, kas jÄ… padainuoja...
Kiekvieno folkloro ansamblio „garbÄ—s“ reikalas programose naudoti, populiarinti savo kraÅ¡to tautosakÄ…, tai ir paklausiau „KupkÄ—mio“ vadovÄ—s Almos PustovaitienÄ—s, kokie gi pateikÄ—jai sukrovÄ— jos vadovaujamo kolektyvo repertuaro „aukso fondą“. ÄŒia pat, savajame darbo kabinete ir pradÄ—jome kalbÄ—tis. “Žinoma, sako Alma, su metais tokių žmonių, iÅ¡ kurių galima kÄ… nors vertingo užraÅ¡yti vis mažėja, kaip mažėja ir tų, kurie natÅ«raliai perima jų palikimÄ…. Bet užraÅ¡yti visada yra ko“. Ir prasideda Almos pasakojimas, nukeliantis į tÄ… jaunatviÅ¡ko azarto pilnÄ… metÄ…, kai pati, apžergusi dviratį važinÄ—jo po kaimus, o kuprinÄ—je ant nugaros pÅ«psojo beprotiÅ¡kai sunkus juostinis magnetofonas. Å tai tuomet ir sutiko įdomiausius KupiÅ¡kio kraÅ¡to žmones-dainininkus, pasakorius, muzikantus. Patys įdomiausi faktai ir nutikimai pirmiausia „atsigamina“. „Štai vienas žymus KupiÅ¡kio dainininkas pats atÄ—jo pas mane į namus savo dainų padainuot, - prisimena Alma. Tada dar gyvenau PalÄ—venÄ—lÄ—j. Jis sužinojo, kad aÅ¡ vadovauju ansambliui, apie mÅ«sų ruoÅ¡iamas kalendorines Å¡ventes buvo girdÄ—jÄ™s, tai ir atÄ—jo. Tai buvo Adomas Sadula, 1907m. gimimo, iÅ¡ Suvainių kaimo. Pirmiausia pradÄ—jo pasakot kaip jaunystÄ—j gyveno, prisiminÄ—, kaip į pirmÄ… lietuviÅ¡kÄ… dainų Å¡ventÄ™ su arkliais važiavo, kaip RadviliÅ¡ky persÄ—do į traukinį...O tada padainavo nuostabiÄ… dainÄ…, netgi Å¡iek tiek mitologinÄ™, sakyÄiau, „Ir atskrido sakalalis“. Kaip tyÄia neturÄ—jau tada po ranka magnetofono, tai ir melodijÄ…, ir žodžius užraÅ¡iau iÅ¡ klausos“. AÅ¡ prisimenu tÄ… dainÄ…, ne taip dažnai „KupkÄ—mio“ dainuojamÄ…. Tas Adomo Sadulos „Sakalalis“ tikrai turi kažkosios magijos ir jo paties vardo bei pavardÄ—s skambesys tarsi iÅ¡ tolimos prieÅ¡istorÄ—s-veÅ¡lių girių ir Å¡ventų alkakalnių...
Prisimena Alma ir kitÄ… žinomÄ… tautosakos pateikÄ—jÄ…- AlbinÄ… KatelytÄ™-ŽiÅ«kienÄ™. „Gaila, bet iÅ¡ paÄios ŽiÅ«kienÄ—s dainų užraÅ¡yti man neteko, bet užtat iÅ¡ jos sÅ«naus Alfonso ŽiÅ«ko užraÅ¡iau tikrÄ… perliukÄ…,- juokiasi Alma. Be dainos „Ainu par kamorų“ neįsivaizduojami smagieji „KupkÄ—mio“ koncertai ar vakaronÄ—s“. Prisiminus garsiÄ…jÄ… dainininkÄ™ ŽiÅ«kienÄ™, kalba pakrypsta į Å¡iandienos bÄ—das. Nors tautosakos instituto fonduose yra arti trijų Å¡imtų Å¡ios unikalios moters padainuotų dainų ( užraÅ¡Ä— GenutÄ— KriÅ¡topaitÄ—), bet leidžiamuose leidiniuose jų mažuma. Å tai ir neseniai iÅ¡leistame dainyne KupiÅ¡kio kraÅ¡to dainos pateiktos tik Å¡eÅ¡ios. „Ateina pas mane muzikos mokytojai, praÅ¡o kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kų dainų, o duoti neturiu kÄ…, nieko nÄ—ra iÅ¡leista. Verkiant reikia tokio leidinio, juolab, kad medžiagos sukaupta tikrai nemažai-ir mano paÄios, ir sesers Linos DaukÅ¡ienÄ—s, Audrius DaukÅ¡os dainų užraÅ¡yta. Va, knygoje „KupiÅ¡kio kraÅ¡tas“ yra gal deÅ¡imt dainų. Ir viskas“.
Deja, deja, bet rimto ir nuoseklaus valstybinio požiÅ«rio į etninį paveldÄ… Lietuvoje dar stokojame. Problema –įvairiabriaunÄ—. TrÅ«ksta ne tik Å¡ios kultÅ«ros suvokÄ—jų, bet ir specialistų, iÅ¡mananÄių, kaip su tuo subtiliu turtu elgtis. LÄ—kÅ¡tas skonis ir neiÅ¡manymas gimdo klaikius kultÅ«ros surogatus, kai liaudies daina suvokiama tik kaip lÄ—bavimų atributas ar fonas žemo lygio saviveikliniame spektaklyje. Bet Äia, kaip sakoma, tarp kitko...Almos ekspedicijų keliai suka link AntaÅ¡avos. BÅ«tent Å¡iame miestelyje iÅ¡ Felicijos Å imonienÄ—s, (1904m. gimimo ) jai yra tekÄ™ užraÅ¡yti ir keletÄ… Å¡okių. „Nuvažiavau ir klausiu žmonių, kur Äia gyvena moteris, žinanti daug Å¡okių, - savo jaunystÄ—s odisÄ—jÄ… tÄ™sia mano paÅ¡nekovÄ—,-tai jie man taip ir atsakÄ— :“ ai, tai Äia Å imoniena prÄ— bažnyÄios“. Tai va, iÅ¡ jos „Krakoviaką“ užraÅ¡iau. Apie jį ir GlemžaitÄ—s savo knygoje užsimena, kad buvo labai jaunimo mÄ—giamas ir dažnai vakaruÅ¡kose Å¡okamas. „Vingierką“, „Aleksandrą“, „Padispaną“, „Suktinį“ taip pat iÅ¡ jos užraÅ¡iau. Žinoma, taip nÄ—ra, kad tuos Å¡okius tik KupiÅ¡kio kraÅ¡te Å¡oko, Å¡oko visoj AukÅ¡taitijoj, bet vietinis žmogus tiesiog paliudija, kad Å¡itame kraÅ¡te jie tikrai buvo Å¡okami. Felicija Å imonienÄ— ne tik visas figÅ«ras atsiminÄ—, bet ir Å¡okių melodijas padainavo“. DidelÄ— Almos svajonÄ— buvo užraÅ¡yti kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kÄ… „Kadrilį“. KlausÄ— apie jį ir jau minÄ—tos Felicijos, bet, deja, moteris tik kelias figÅ«ras atsiminÄ—,bet viso Å¡okio iÅ¡tisai - ne. Almai taip tas „Kadrilis“ buvo „įsiÄ—dÄ™s“, kad net straipsnį į vietinÄ™ spaudÄ… raÅ¡Ä—, kviesdama žmones, pamenanÄius šį senovinį be galo iÅ¡kilmingÄ… Å¡okį, atsiliepti, bet... neatsiÅ¡aukÄ— niekas. Tai tik dar vienas priminimas, kad negalime veltui Å¡vaistyti laiko, ko neužfiksavai Å¡iandien-rytoj gali nebelikti.
„Įdomus žmogus gyveno VarniÅ¡kių kaime, važiuojant link AntaÅ¡avos ir pasukus į kairÄ™ pusÄ™. Tai Konstancija Å ableviÄiÅ«tÄ—-JanilionienÄ— ( 1914 m. gimusi PalÄ—venÄ—s kaime). Tai ji padainavo tokiÄ… gražiÄ… dainÄ… „Augo abelyta“. ÄŒia nesakydavo „obelis“, sakydavo „abelis“, „abolys“. Va, ir mano tÄ—velis, atsimenu, sakydavo „aikit, vaikai, abolių“. Atrodo, kad Äia RokiÅ¡kio kraÅ¡tui labiau tiktų, bet ir pas mus taip sakÄ—. Dar padainavo tokiÄ… nuotaikingÄ…, jumoristinÄ™ jau vÄ—lyvesnio laikotarpio dainÄ… „Senos ir jaunos panos suvÄ—jo“ ir dar kelias. Dainuoja „KupkÄ—mis“, SalamiesÄio „VijÅ«nytÄ—s“ vaikai. Prisimena Alma ir be galo vaiÅ¡ingus VarniÅ¡kių kaimo žmones. Kaip jie apdÄ—jo stalÄ… skilandžiais, medum ir vis stebÄ—josi, „kad ir jų dainų įsireikÄ—". Su tais VarniÅ¡kiais ir neblogas nuotykis iÅ¡Ä—jo. Ä® kaimÄ… tada AlmÄ… atvežė tuometinio „Ateities“ kolÅ«kio vairuotojas, paliko ir pamirÅ¡o paimt, žinoma. „Tai aÅ¡, - juokiasi Alma, - su visu „lobiu“ užraÅ¡ytų dainų parÄ—jau pÄ—sÄia aÅ¡tuonis kilometrus“. Kai eini ekspedicijon, tai nutinka visokių dalykų, toliau savo prisiminimus narÅ¡o mano paÅ¡nekovÄ—. Dažnai, paklausus, kuris gi kaime garsiausias dainininkas, žmonÄ—s pasako“pas tų tai neikit, tas nieko nemoka, pas anų aikit“. Nueini pas tÄ…, „užrodytÄ…jį“, o jis tik vÄ—lyvojo laikotarpio aÅ¡aringus romansus traukia ir kitokias autorinÄ—s kÅ«rybos dainas. O žiÅ«rÄ—k tas, „kur nieko nemoka“ tokių perliukų pažeria, kad saldu pasidaro. Visaip žmonÄ—s senÄ…sias dainas vertina, įvairiai prie jų „prieina“, paÄius įvairiausius jausmus, dainuodami iÅ¡gyvena. Å tai, pavyzdžiui, Vėžionių kaime gimusi Paulina GasparonytÄ—-JanilionienÄ— (1901m.gimimo) dainuodama labai verkdavo, nes dainos jai primindavo sunkiÄ… jos paÄios daliÄ…, tÄ—vų vargÄ…, ankstyvÄ… mamos netektį. Tai ir jos padainuotos dainos buvo vis apie skaudžiÄ… naÅ¡laiÄių daliÄ…, sunkų marÄios gyvenimÄ…. Dainuoja žmogus ir tarsi savo likimo istorijÄ… pasakotų...Paulina padainavo: „Šoltas rudenÄ—lis jau atajo“, „Šių naktalį par naktalį kurtÄ—liai parlojo“ ir kitas.
Ypatinga likimo dovana Alma vertina pažintį su žymiu Rudilių kaimo muzikantu ir instrumentų meistru Jurgiu StankeviÄiumi. Jis dviraÄiu iÅ¡ Rudilių į Paketurius, kur tuomet Alma dirbo, repeticijon atvažiuodavo. „PrisikrovÄ™s sakvojažų dudÄ—lių, lumzdÄ—lių, ir vis grodavo, grodavo, kol visus pademonstruodavo“,-prisimena mano kolegÄ—. Jurgis ir Almai lumzdelį padirbo, abu kartu visokias polkutes grodavo, tik labai tas Jurgio lumzdelis grojimui buvo nepatogus, mat skylutes jis iÅ¡skaptavo pagal savo pirÅ¡tų storumÄ…, tai laibiems moteriÅ¡kiems pirÅ¡tams atstumai per didelį. Apie Jurgį bÅ«tų galima kalbÄ—ti ir kalbÄ—ti. Sunkaus likimo žmogus,( iÅ¡kentÄ™s „sibirus“ ir kalÄ—jimus) Jurgis iki pat savo gyvenimo pabaigos iÅ¡liko jautrios meniÅ¡kos sielos. IÅ¡keliavo žmogus, palikÄ™s ryÅ¡kų pÄ—dsakÄ… savo kraÅ¡to kultÅ«roje. Å iandien „KupkÄ—mis“ stengiasi pakartoti Jurgio smuiku grotas melodijas, žinoma, tai bus jau kitoks skambÄ—jimas, bet vis tiek su Jurgio dvasios dalele.
Negalima neprisiminti ir dar vienos tautosakos pateikėjos – Elenos – Mikalauskaitės-Aleknienės. Anot Almos, šios moters iniciatyvos dėka ir susikūrė Paketurių ansamblis „Vidumedis“. Su mano pašnekovės mama Elena buvo geros draugės, tai vis kai susitikdavo –kalbėdavo: “ko gi mes nieko nedainuojam, dainuokim kai kų, va, ir aš do kelias dainas žinau“. Su meile ir švelnumu kalba Alma apie Eleną Aleknienę, iš kurios užrašė daug puikių dainų. „Va, -prisimena Alma,- vieną ir iš savo mamos užrašiau, bet tik vieną. Pasirodo „tais laikais“ kolūky buvo choras, kuriam vadovavo bibliotekininkė ir tarpe choro dainų dainavo ir vieną liaudies dainą, kas mane labai nustebino. Kolūkis duodavo transportą, kad iš visų kaimų suvežtų žmones repeticijon ir, va, bibliotekoj repetuodavo. Tai iš mamos užrašiau labai gražią rugiapjūtės dainą „Kukuoja geguta vyšnėlių sodėly“.
Mudviejų pokalbio pabaigoje prisiminÄ—me ko gero paÄiÄ… iÅ¡kiliausiÄ… 20a. pabaigos tautosakos pateikÄ—jÄ… – UrÅ¡ulÄ™ StrolaitÄ™ – BaltuÅ¡ienÄ™, 1908 gimusiÄ… ÄŒiunkių kaime, netoli VieÅ¡intų, o kaip žinia tam kraÅ¡te, kaip ir netoli PandÄ—lio vyravo ta pati kupiÅ¡kÄ—nų tarmÄ—. DidžiÄ…jÄ… gyvenimo dalį UrÅ¡ulÄ— pragyveno Puponių kaime, kaip iÅ¡tekÄ—jo už BaltuÅ¡io ( o Puponys tai buvo BaltuÅ¡ių kaimas), taip ir nugyveno, tik paskutiniais gyvenimo metais glaudÄ—si pas dukrÄ… KupiÅ¡kyje. Tai va, iÅ¡ jos Almos sesuo Lina užraÅ¡Ä— labai daug dainų. Keletas dainų jau iÅ¡Å¡ifruota, bet didžioji to lobyno dalis dar laukia savo darbininkų. Å iuo metu „KupkÄ—mio“ ansamblis dainuoja apie keturiolika UrÅ¡ulÄ—s BaltuÅ¡ienÄ—s dainų. Viena seniausiai dainuojamų - „Skyniau skyniau skynimÄ—lį“. Nepaprastai įdomi ir reta savo harmonija daina - „Ko dumoji apvynÄ—li“. Å ioje dainoje vienoje vietoje suskamba trys balsai, kas yra didžiulÄ— retenybÄ— KupiÅ¡kio kraÅ¡te, mat Äia dažniausiai sutinkamos dvibalsÄ—s. Tai iÅ¡ties labai ypatinga daina. AmžinÄ… atilsį Å¡viesios atminties UrÅ¡ulÄ— padainavo ir visÄ… pluoÅ¡tÄ… gražių karo dainų. Abi su Julija Petroniene labai gražiai dainavo „AuÅ¡ta auÅ¡rala prÄ—Å¡ zorių“....Bet apie UrÅ¡ulÄ™ BaltuÅ¡ienÄ™ bÅ«tų visai atskira kalba. Jeigu viskas gerai klosis, gal ir pavyks Almai su bendraminÄiais įgyvendinti senÄ… svajonÄ™ – iÅ¡leisti kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kų dainų rinkinį. ArtÄ—jant Lietuvos tÅ«kstantmeÄio jubiliejui tai bÅ«tų prasminga ir vertinga dovana mums visiems, kaip, beje, ir kupiÅ¡kÄ—nų tarmÄ—s žodyno iÅ¡leidimas. Juk tik per kalbÄ…, per gimtÄ… žodį sutveriame visas didžiausias savo tautos kultÅ«ros vertybes, per kalbÄ… ir vienos tautos vaikais pasijusti galime, pagalvok apie tai skaitytojau, ir gal bÅ«t, tavo balsas padÄ—s teisingiau skirstyti savivaldybÄ—s lÄ—Å¡as įvairiems leidiniams, kartais labai menkos vertÄ—s...
Didžiausia kiekvienos tautos vertybė – jos žmonės. Šiame padrikokame rašinyje prisiminėme tik „saujelę“ tautosakos pateikėjų, o kiek dar jų yra . Kiek dar jų gyvena šalia mūsų nepastebėti ir neprakalbinti. Būtų tikrai šaunu, kad į šventą dvasinio paveldo kaupimo ir išsaugojimo darbą kibtume visi, kas tik galime, juk nėra nieko malonesnio, kaip su žmogumi pasikalbėti, jo išmintį ir patirtį perimti. Taigi, viena tokių progų ir bus šį šeštadienį, 12val. kultūros centro vitražų salėje. Čia ne tik su kupiškėnais, bet ir su garbiais kitų kraštų tautosakos pateikėjais susipažinsime.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
