Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

APLINKOSAUGININKAI DERINASI PRIE EUROPOS

Gaila Matulytė

2004−05−27 0

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Kupiškio agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Rimantas Adomauskas teigė, jog tie patys žolės degintojai į jų akiratį antrą kartą nepakliūna. Bauda už pažeidimus siekia nuo 50 iki 400 Lt, 1 aras išdegusio ploto atsieina 25 Lt. Šiais metais dėl smilkstančių pievų nubausti penki žemės savininkai: Rimantas Adomavičius, Juras Juodiškis, Bronius Stanevičius, Regina Stasė Poškienė ir Vladimir Ivanov.
Kupiškio rajone buvo vykdoma Aplinkos apsaugos ministerijos paskelbta akcija “Į Europą be šiukšlių„. Balandžio mėnesį inspektoriai tikrino įvairius objektus, įspėjo parduotuves ar kitas įmones dėl pašalėse susikaupusių šiukšlynų. Seniūnijų vadovai, R. Adomausko teigimu, pagirtinai vykdė reikalavimus paskirtu laikotarpiu pašalinti pažeidimus.
Problematiška veiklos sritis – brakonierių gaudymas. Pastarieji, pasirodo, puikiai išmano savo “verslą„, veikia organizuotai, sėkmingai išvengia bausmių. Tačiau padaroma milžiniška žala gamtai. Šiemet iš Lėvens tvenkinio ištraukta 12 tinklų, kurių savininkai nenustatyti. Ištiesus juos, nusidriektų 1 km ilgio kelias.
Pagrindinė agentūros veikla yra stambiausių objektų tikrinimas: pagal grafikus vertinama, kaip jie laikosi aplinkos apsaugos įstatymų, pradedant dirvožemio ir baigiant oro tarša.
Įstojus į Europos Sąjungą, neišvengiamai keičiasi Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymai žvejybos, medžioklės, atliekų tvarkymo srityse. Nesusipažinę su įstatymais ar netinkamai juos suvokiantys, vadovaujantis LR Civilinio kodekso nuostatais, neatleidžiami nuo juose numatytų sankcijų taikymo. Pasak R. Adomausko, šiais klausimais turėtų domėtis kaimų bendruomenės, vadovai galėtų sulaukti aplinkosaugininkų konsultacijų.
Prie europietiškos sistemos bus pereinama pamažu. Nuosavų sodybų naujakuriai turėtų pasitarti su specialistais. Pavyzdžiui, individualių namų savininkams nebeužteks vietinių nuotėkų rezervuarų. Pagal ES standartus, reikės pasirūpinti valymo įrenginiais arba jungtis į bendrą nuotėkų sistemą.
Nuo parėjusių metų taip pat diegiamos atliekų pakavimo naujovės . Įmonės, gaminančios ar importuojančios supakuotą produkciją, turi mokėti metinį pakuotės mokestį, priklausomai nuo įpakavimo rūšies. Iki šiol pakuotės būdavo atiduodamos į komunalines atliekas, kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis, jų sparčiai daugėjo.
Nuo pakuotės mokesčio atleidžiamos įmonės, atliekoms atidavusios tam tikrą procentą pakuojamosios medžiagos. Pavyzdžiui, UAB “Lavisos agrogrupė„, įvežanti plastiko maišų pakuotes, perdavusi jas atliekoms, buvo atleista nuo 100000 Lt mokesčio. Parduotuvėms šis mokestis siekia iki 100 Lt, Kupiškio prekybos centrams “Saulutė„ ir “Norfa„ sumoka centrinės būstinės. Pagal mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą, atliekų tvarkymo sistemos gauti pinigai keliauja į bendrą valstybės biudžetą, iš kur jie panaudojami statant atliekų perdirbimo įmones, planuojant įrengti automobilių ardymo aikšteles.