|
|
|
Vėrinys VEDÄ—JAS IÅ¡GYVENA STEBÄ—JIMO LAIKOTARPį
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2006−11−18 |
Naujasis rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius sužinojęs, kad norime jį pakalbinti, apgailestavo, kad dar neturi kur priimti lankytojų – nebaigtas jo kabineto remontas. Be to, nelabai turįs ir laiko, nes lankosi rajono kultūros ir švietimo įstaigose bei vyksta į įvairius seminarus. Nepaisant to, jis visgi rado vietą ir laiko šnektelėti.
Ar jau spėjote, kaip sakoma, įeiti į vėžes?
Dar neįsivažiavau, nors darbas daugmaž pažįstamas. Kebliausia, kad neturiu kabineto. Tad nei susitikimų, nei pasitarimų tinkamai negaliu surengti. Tikiuosi, kad kitą savaitę, kai grįšiu iš seminaro, šių problemų nebeliks. Dabar išgyvenu stebėjimo laikotarpį. Visi veiklos planai kol kas intensyviai sukasi galvoje.
Ar labai skiriasi dabartinės jūsų pareigos nuo ankstesnės panašios patirties?
Visu pirma tuomet labai skyrÄ—si demografinÄ— rajono situacija. KupiÅ¡kyje buvo kalbama apie 2 pagrindines? mokyklas ir gimnazijÄ…, kuri turÄ—jo tapti žymiai aukÅ¡tesnio lygio ugdymo įstaiga. Tas laikotarpis buvo kupinas didelių pokyÄių politiniame Å¡alies gyvenime. Tai vienaip ar kitaip atsispindÄ—jo ir mÅ«sų veikloje. Pavyzdžiui, teko rÅ«pintis, kad 1990 m. bÅ«tų panaikintas revoliucionieriaus Vlado RekaÅ¡iaus vardas, suteiktas mokyklai. Tai pasirodÄ— ne taip jau paprasta, nes vardo suteikimo tvarka buvo, o jo panaikinimo – ne. DÄ—l to kreipiausi ir į tuometinÄ™ Ministrų TarybÄ…. Buvo atsakyta, jog tai ne jų kompetencija. Tuomet Å¡iuo klausimu Å¡nektelÄ—jau su AukÅ¡Äiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu ir jis sutiko pasiraÅ¡yti mokyklos pavadinimo keitimo raÅ¡tÄ…. Taip Vlado RekaÅ¡iaus vidurinÄ— mokykla tapo 1-Ä…ja vidurine.
Tuomet Å vietimo ir KultÅ«ros skyriai rajone buvo savarankiÅ¡ki, bet jau Ä—jo kalba, kad juos reikÄ—tų sujungti. TaÄiau to aÅ¡ nebesulaukiau. Tad kultÅ«ros sritis man Å¡iek tiek kelia nerimÄ…. Tikiuosi paramos Å¡iais klausimais iÅ¡ kultÅ«ros centro, vieÅ¡osios bibliotekos, muziejaus vadovų. Manau, kad surasime bendrÄ… kalbÄ…. Antra vertus, rajono kultÅ«rinis gyvenimas yra glaudžiai susijÄ™s su mokyklomis. Daug turime specialistų kartu dirbanÄių, meninÄ—je veikloje dalyvauja daug pedagogų ir mokinių. Kaime daug kur mokykla, biblioteka, laisvalaikio centras yra įsikÅ«rÄ™ po vienu stogu. Tad taip iÅ¡eina, jog ir Å¡i sritis nÄ—ra labai nutolusi nuo žmogaus ugdymo ir Å¡vietimo reikalų.
Koks jūsų akimis turėtų būti idealus pedagogas?
Toks, kuris yra mylimas mokinių ir tarp jų turi autoritetą. Jo neįgysi, jei nežinosi bent 10 kartų daugiau nei tavo mokinys. Taip pat atsidavęs ir mylintis savo ugdytinius.
O koks idealus kultūros darbuotojas?
Asmenybė traukianti prie savęs kitus kartu dirbti, įgyvendinti įvairius kultūrinius projektus, mokanti įžvelgti kitame žmoguje talento pradus, galinti pastūmėti jį saviraiškai, padrąsinanti.
Ar dalyvaujate nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikloje?
Esu Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos iniciatyvių mokyklų klubo tarybos narys. PastarÄ…sias pareigas dÄ—l pasikeitusių pareigų, ko gero, turÄ—siu palikti. Be to, prijauÄiu organizacijos „GelbÄ—kite vaikus“ veiklai. Stengiuosi padÄ—ti.
Papasakokite apie savo Å¡eimÄ….
Žmona Gaila mokytojauja KupiÅ¡kio Kupos pradinÄ—je mokykloje. DuktÄ— EglÄ— – antrokÄ— gimnazistÄ—. SÅ«nus Justas studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete inžinerinÄ™ informatikÄ…. Tad jis Å¡iuo metu namuose retokas sveÄias.
Trūkumas ar privalumas, kad šeimoje abu esate pedagogai?
Nelygu, kaip žiÅ«rÄ—si. Yra ir privalumų ir trukumų. Ko gero, daugiau pastarųjų, nes namie kažkaip sunkiai pavyksta atitrÅ«kti nuo pedagoginių minÄių.
KÄ… mÄ—gstate veikti laisvalaikiu?
To laisvalaikio lieka nedaug. MÄ—gstu darbuotis sode, pats remontuoju savo automobilį, jei reikia mielai nudirbu ir įvairius namų Å«kio darbus. (Paklaustas atsakÄ—, jog žmonai vargo dÄ—l laÅ¡anÄių vandens Äiaupų tikrai nÄ—ra. - Aut. past.)
Ilgais žiemos vakarais kartais negaliu atsitraukti nuo skaitomo romano.
Ar buvo naudinga darbo patirtis verslo sferoje?
Kiekviena patirtis žmogui yra vertinga. Darbo sritis buvo artima specialybei, taÄiau nuo pedagogikos buvau labai atitrÅ«kÄ™s. Ta patirtis man leidžia Å¡iuo metu geriau perprasti Å«kinius reikalus. Be to, ten įgijau bendravimo su įvairiais žmonÄ—mis patirties. JaunystÄ—je vienaip vertinau žemesnio iÅ¡silavinimo žmones, o kitaip – aukÅ¡tesnio. Dabar apskritai į žmogų žvelgiu plaÄiau, nesu toks kategoriÅ¡kas.
Kokią matote rajono švietimo sistemos ateitį?
Rajone eina į pabaigą mokyklų tinklo optimizavimas. Baigiama gryninti gimnazija, Povilo Matulionio vidurinė nuo kitų mokslo metų taps aštuonmetė mokykla.
Kitas etapas būtų ugdymo kokybė. Visas dėmesys bus skiriamas pedagogų kvalifikacijos kėlimui, dalykinei pagalbai, darbo sąlygų gerinimui. Materialine prasme Skyrius nelabai ką galės mokykloms pagelbėti. Šioje srityje jos turi savarankiškumą. Mūsų funkcija – mokyklų darbo planavimo ir ugdymo proceso priežiūra.??
Per pastaruosius trejus metus pasigedau rajono Å¡vietimo įstaigų ugdymo kokybÄ—s analizÄ—s. PaprasÄiausiai nÄ—ra su kuo palyginti. TaÄiau džiaugiuosi sutvarkytais finansais ir subalansuotais vaikų srautais.
Taip pat reikia pripažinti, kad daugÄ—ja mokinių iÅ¡ socialiai apleistų Å¡eimų. Džiugu, jog Å¡iuo metu spec. pedagogais mokyklos yra apsirÅ«pinusios. Mažėjantis vaikų skaiÄius ir toliau lems, kad neiÅ¡vengsime ateityje ir kitų mokyklų uždarymo.
Kokie galimi pokyÄiai rajone kultÅ«ros sferoje?
Ateityje neturÄ—tų mažėti (nebent nebeliktų gyventojų) kultÅ«ros įstaigų kaimuose. ŽmonÄ—ms reikia vietos susibÅ«rimams, kur galÄ—tų ir savo meninius sugebÄ—jimus parodyti, ir pailsÄ—ti nuo kasdienybÄ—s bei pasikviesti kitus į sveÄius. StengsimÄ—s, kad pradÄ—tas kultÅ«ros centro pastato remontas bÅ«tų atliktas laiku pagal numatytÄ… planÄ….
O kultūros darbuotojų veiklos kokybė turėtų būti vertinama pagal turimas darbo sąlygas, kurios pagal galimybes turėtų gerėti.
Rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo Rimanto Jociaus dosjė
Gimė 1960 m. gegužės 23 d. Ariogaloje.
1978 m. baigė tuometinę Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinę mokyklą ir įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą.
?1982 m. šioje aukštojoje mokykloje įgijo technikos disciplinų ir darbų specialybės mokytojo kvalifikaciją. Dirbti grįžo į rajoną. Mokytojavo Kupiškyje ir Šimonyse.
1985 m. buvo paskirtas tuometinės Šimonių vidurinės mokyklos direktoriumi.
1990 – 1993 m. buvo rajono Švietimo skyriaus vedėjas.
1993-2001 m. dirbo R. KevalaiÄio įmonÄ—je, anksÄiau vadintoje „Gelanu“, gamybos vadovu.
2001 m. pradėjo vadovauti Kupiškio Povilo Matulionio vidurinei mokyklai.
2006 m. spalį laimėjo konkursą rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pareigoms eiti.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
