LaukminiÅ¡kiuose pas dukrÄ… AldonÄ… Å velnienÄ™ Å¡iuo metu gyvenanÄiai Paulinai Zuozienei likimas lÄ—mÄ— nugyventi ilgÄ… ir gražų gyvenimÄ…. Vakar jai sukako 100 metų. Buvusios pedagogÄ—s, VirbaliÅ¡kių mokyklai paskyrusios keturiasdeÅ¡imt savo gyvenimo metų, A. Å velnienÄ—s rÅ«pestingos globos apsupta sengalvÄ—lÄ— Paulina savo dienas pastaruosius mÄ—nesius leidžia gulÄ—dama jaukiame kambarÄ—lyje. Kalba nedaug, skiria dukros Aldonos balsÄ… ir klausia „Kur ji?“ jei Å¡io negirdi. „Jei tas 100-metis bÅ«tų buvÄ™s prieÅ¡ keletÄ… mÄ—nesių, mama dar bÅ«tų sÄ—dÄ—jusi prie Å¡ventinio stalo. PrieÅ¡ metus ji dar ir kiemÄ… Å¡luodavo, o nuo Å¡ios vasaros labai susilpnÄ—jo, daugiau guli“, - kalbÄ—jo Aldona, Å¡velniai sodindama žiemos Å¡armu pabalusiais plaukais savo motinÄ… ir apgobdama jÄ… užklotu. Pasodinta Å¡imtametÄ— visada užsimerkia.
Ponia Aldona pasakoja, jog jos mama P. ZuozienÄ— (iki iÅ¡tekant – JuzulÄ—naitÄ—) yra kilusi iÅ¡ Skverbų kaimo. Penkių vaikų Å¡eimoje, ji, gimusi 1906 m. lapkriÄio 10-Ä…jÄ…, buvo vyriausa: be jos dar augo viena sesuo ir trys broliai. Visi iÅ¡siskirstÄ—, vedÄ—. Per karÄ… subombordavus aerodromÄ…, sudegÄ— daug trobų. Liepsnos pasiglemžė ir JuzulÄ—nų sodybÄ….
Ištekėjusi už Petro Zuozos, kilusiu nuo Paulionkos, Aldonos mama apsigyveno Kupiškyje, atskirai nuo tėvų. P. Zuoza pas vieną žydą išmoko kalvystės amato. Po kurio laiko Zuozos, kad galėtų pagelbėti Petro tėvams, persikėlė pas juos.
„Mama pagimdÄ— Å¡eÅ¡is vaikus: sesutÄ— mirÄ— bÅ«dama dviejų mÄ—nesių, užaugome keturios seserys ir brolis Vilius“, - pasakojo 75-erių A. Å velnienÄ—, kurios seserys įsikÅ«rusios Panevėžyje. Vyriausiajai Zinai – 78-eri, Leonorai – 73 metai, o brolis, gimÄ™s 1937 m., jau ketveri metai ilsis AmžinybÄ—je. Å imtametÄ—s vyras Petras mirÄ— 1982 m., sulaukÄ™s aÅ¡tuoniasdeÅ¡imtmeÄio.
Pasak A. Švelnienės, tiek tėtis, tiek mama buvo labai dainingi, po keletą kilometrų nueidavo, jog pagiedotų laidotuvėse. Sekmadieniais susėsdavo visa jų šeima ir dainuodavo. P. Zuoza buvo ramesnio būdo, o gražaus amželio sulaukusi Paulina – kiek aštresnė. Visą laiką šeimininkavusi namuose, auginusi ir prižiūrėjusi vaikus, neatsisakydavo padėti ir vyrui kalvėje.
„Be galo darbšti, tvarkinga mama buvo namų variklis“, - sakė A. Švelnienė. Gražus ir šimtametės giminės atžalynas: šeši anūkai, aštuoni proanūkiai, du proproanūkiai. Vasarą kiekvieną dieną šimtametės ir jos dukros namai pilni žmonių: atvažiuoja žvejoti anūkai, suguža jų draugai.
Kur slypi žilagalvÄ—lÄ—s ilgaamžiÅ¡kumo paslaptis? Didelių nusiskundimų sveikata moÄiutÄ— per gyvenimÄ… neturÄ—jo, pas gydytojus nesilankÄ—, operacijų nepatyrÄ—. Vienu metu buvo Paulinai Å¡irdelÄ— suÅ¡lubavusi. Dabar Å¡ioji, anot A. Å velnienÄ—s, pavargusi, nors kraujo spaudimas – idealus. Geria vaistus Å¡irdelei pastiprinti, vitaminus, žuvų taukus. IÅ¡ maisto Å¡imtametÄ— neatsisako nieko – visada mÄ—go valgyti stipriai, mÄ—siÅ¡kus patiekalus. Dar pernai praÅ¡ydavo laÅ¡inių, riebesnÄ—s mÄ—sos, silkÄ—s, tik liesÄ… pienÄ… nelabai mÄ—gsta. ŽilagalvÄ—lÄ— noriai valgo dukros Aldonos paruoÅ¡tÄ… ir mikseriu susmulkintÄ… maistÄ….
„Jei susiraukÄ™s ir piktas esi – save sugrauži. Mama į viskÄ… stengdavosi žiÅ«rÄ—ti teigiamai, padainuodavo, paniÅ«nuodavo atsisÄ—dusi, jei kas ne taip. Sakydavo: „Ai, kÄ… Äia niekus kalbi, geriau padainuojam“, - prisiminÄ— A. Å velnienÄ—. TurbÅ«t Å¡i dvasinÄ— ramybÄ— ir yra ilgo ir gražaus gyveimo kelio paslapties raktas.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.