|
|
|
Vėrinys RIMAS TEBESAPNUOJA JÅ«RÄ…
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2006−11−04 |
 „Kam Äia apie mane raÅ¡yti? Esu paprastas žmogus ir tiek“, - praÅ¡omas laikraÅ¡Äiui papasakoti apie save teigÄ— subatÄ—nas Rimas Ravaitis. TaÄiau mes neatlyžome ir žodis po žodžio sužinojome, kad Å¡io, anot jo paties, į penktÄ… deÅ¡imtį įžengusio vyro gyvenime buvo ir vandenynų platybÄ—s, ir margaspalviai pasaulio miestai, ir tapyba, o dabar tebÄ—ra teatras, noras save iÅ¡reikÅ¡ti, maiÅ¡tingos svajonÄ—s ir pareiga tÄ—vams.
Ilgai prašytas
Rimas jau septyneri metai savo laisvalaikį skiria mÄ—gÄ—jiÅ¡ko teatro scenai. Tiesa, jį režisierÄ— Violeta MiÄiulienÄ—, ateiti į repeticijas kvietÄ— gal dvejus metus. „Vis pažadÄ—davau ir neiÅ¡tesÄ—davau“, - prisipažino paÅ¡nekovas. Rimui labiausiai įsiminÄ— 2000-tieji, kai subatÄ—nų „Rakauckai“ tapo mÄ—gÄ—jiÅ¡kų teatrų humoro festivalio „Juokis“ laureatais, vaidino pajÅ«ryje.
Per tuos metus Rimui teko bÅ«ti ne vieno personažo kailyje, bet jam pats mieliausias Zenius iÅ¡ „Rakauckų“. Perteikti savojo personažo charakterį padeda ir asmeninÄ— patirtis, ir aplinkinių stebÄ—jimas. Pasak Rimo, svarbu tik visa tai sujungti į visumÄ… ir įsijausti. NuoÅ¡irdumas, geras humoro jausmas atperka ir jų, mÄ—gÄ—jų vaidinti, neprofesionalumÄ…. „Didžiausias vargas režisieriui, kai žmogus atsisako dalyvauti pasirodymuose. Tuomet prireikia ir scenarijų perraÅ¡yti. Toks atvejis buvo ir pas mus. Tokie dalykai priverÄia rimtai apsisprÄ™sti. YpaÄ sunku vyrus prikalbinti vaidinti. Dabar esam tik trys“, - mintimis apie vaidybÄ… dalijosi paÅ¡nekovas.
Rimas sakÄ—, kad norÄ—tų dažniau eiti į repeticijas, dažniau pasirodyti scenoje, kaip buvo vadovaujant V. MiÄiulienei. Dabar jos pareigas perÄ—mÄ™s Vidmantas Paliulis pastaruoju metu turÄ—jo mažiau laiko, nes buvo įnikÄ™s į mokslus. TaÄiau ir su jo režisuotu spektakliu subatÄ—nai jau buvo nuvykÄ™ į MiežiÅ¡kius ir gerai priimti. Å iuo metu V. Paliulis yra paraÅ¡Ä™s naujÄ… scenarijų apie kolÅ«kmetį ir po savaitÄ—s kvies į repeticijÄ…. Rimui yra vÄ—l paskirtas Zeniaus vaidmuo.
Aliejinių dažų kvapas tebegundo
Per pirmÄ…jÄ… humoro Å¡ventÄ™ „Subatjuokis“, prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus, Rimas subatÄ—nams buvo surengÄ™s ir savo tapybos darbų parodÄ…. Jis nÄ—ra baigÄ™s jokių rimtų dailÄ—s mokslų. Viskas prasidÄ—jo nuo dailÄ—s bÅ«relio mokykloje, kuriam vadovavo GenÄ— VaiÄikauskienÄ—, ir palietÄ— jį ilgam.
„BaigÄ™s aÅ¡tuonias klases stojau į Kauno dailiųjų amatų mokyklÄ…, bet nepavyko. Apmaudžiausia buvo, kad įstojau ne aÅ¡, o kitas vaikinukas, kuriam padÄ—jau pieÅ¡ti per egzaminÄ…. Tuomet labai graužiausi, kad esu niekam tikÄ™s. Baigti vidurinÄ—s į SubaÄių po nesÄ—kmÄ—s nebenorÄ—jau grįžti. Tad Ä—miau mokytis Panevėžyje profesinÄ—je mokykloje ir įgijau frezuotojo specialybÄ™. Dirbau gamykloje, atlikau karinÄ™ tarnybÄ…. Tik po to priartÄ—jau prie savo nuo 1980-ųjų, kai pirmÄ… kartÄ… iÅ¡vydau jÅ«rÄ…, brandintos kitos svajonÄ—s – jÅ«reivystÄ—s“, - pasakojo apie profesijos pasirinkimo peripetijas Rimas.
Na, o tapyba dÄ—l kai kurių aplinkybių, iÅ¡ jo gyvenimo netikÄ—tai pasitraukÄ— gal prieÅ¡ trejetÄ… metų. Paskutinį paveikslÄ… su arkliais jis nupieÅ¡Ä— buvusiai bendradarbei. TaÄiau iki panagių įsigÄ—rÄ™s toks malonus aliejinių dažų kvapas vis atgyja pasÄ…monÄ—je ir gundyte gundo imti teptukÄ… ir panardinti jį spalvų paletÄ—je...
Didžioji meilė
„Maniau, kad iki pensijos būsiu jūreivis“, - atviravo Rimas.
Ši jo karjera, prasidėjusi 1987 m. Klaipėdos jūreivystės mokykloje tęsėsi beveik aštuonerius metus. Jos baigtį pagreitino ir Lietuvos valstybinio žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ bankrotas. Pertvarkų sumaištyje ne vienas jūreivis turėjo apsiprasti su sausuma...
Apsiprato ir Rimas dirbdamas dešimt metų UAB „Ochoco Lumber“ apsaugoje, dabar – priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, krimsdamas detektyvus ir aštraus siužeto romanus. Bet... „Jūrą ir dabar sapnuoju. Ir taip norisi ten sugrįžti. Atsibundi, o laivo nėra. Tik lova“, - dalijosi potyriais pašnekovas.
Pirmą kartą pamatyta jūra vaikinuką patraukė lyg magnetas. „Norėjau į ją žiūrėti ne nuo kranto kaip kiti, o atplaukti laivu, kaip žmogus, kuriam toji vandens stichija pakluso“, - sakė Rimas, prisimindamas savo paauglystę. Jam jūra pati gražiausia per audrą. Tokią matė stovėdamas ant aukštutinio laivo tiltelio: giedras dangus, oras, rodos įsielektrinęs, saulės spinduliai skrodžia didžiules putotas bangas.
Pasak jo, neseniai buvo gavÄ™s kvietimÄ… padirbÄ—ti viename laive su Farerų vÄ—liava prie Mauritanijos krantų, bet manÄ…s, jog jau jokios romantikos, plaukimo per vandenynus kaip anksÄiau nebebÅ«tų. Atskraidintam į žvejybos rajonÄ… reikÄ—tų atidirbti 2 mÄ—nesių pamainÄ… ir vÄ—l tokiu pat bÅ«du grįžti namo. AtsisakÄ™s pasiÅ«lymo ne tik dÄ—l romantikos stokos, bet ir dÄ—l suÅ¡lubavusios tÄ—vų sveikatos. Jiems dabar labai reikia jo paramos.
Rimas tvirtino, kad jam visuomet buvę svarbiausia ne į pelningesnį laivą įsiprašyti, o ten kur bus galimybė pamatyti egzotiškų kraštų, patirti kuo daugiau naujų įspūdžių.
Per pasaulį
PirmÄ…jį jÅ«reivio krikÅ¡tÄ… Rimas patyrÄ— Angolos sostinÄ—je Luandoje. Ä®sivaizduota Afrika su palmÄ—mis ir mÄ—lynu dangumi, atsivÄ—rus lÄ—ktuvo durims, pribloÅ¡kÄ— nepakeliama tvankuma ir pilku dangumi. (O jiems iÅ¡skrendant iÅ¡ Maskvos siautÄ— pÅ«ga, nors buvo kovo pradžia.) Angoloje tuomet vyko pilietinis karas. ÄŒia buvo viena iÅ¡ vietų, kur keisdavosi sovietinių žvejybos laivų komandos, o jų saugumu rÅ«pinosi Å¡ioje Å¡alyje dislokuotos Sovietų sÄ…jungos karinÄ—s bazÄ—s kariÅ¡kiai. Tad labiau pasidairyti aplinkui nebuvo kada. Visam gyvenimui įstrigo vaizdelis, kaip iÅ¡ vieno laivo nuleidus tinklÄ… su kisieliaus briketais, iÅ¡ visų pakampių prie jo puolÄ— iÅ¡badÄ—jÄ™ žmonÄ—s ir Äia pat kimÅ¡o į burnÄ… sugriebtÄ… pakelį, kad tik kitas to grobio neiÅ¡plÄ—Å¡tų iÅ¡ rankų. Jų negÄ…sdino ir automatų, kuriais į orÄ… tuo metu pradÄ—jo Å¡audyti kubieÄiai kariÅ¡kiai, papliÅ«pos.
Pirmasis Rimo laivas sÄ—kmingai plaukÄ— per Atlanto vandenynÄ… iki Argentinos uosto Puerto Madrino. Jaunasis jÅ«reivis tuokart iÅ¡vengÄ™s didelių audrų nesusirgo net jÅ«ros liga. VÄ—liau Argentinos krantus Rimui teko pasiekti net Å¡eÅ¡is kartus. Jis daug laiko praleido Buenos AirÄ—se – tos Å¡alies sostinÄ—je ir uostamiestyje. KartÄ… prieÅ¡ Velykas Lietuvių parapijos centre jam teko su vietos lietuviai dažyti kiauÅ¡inius, susipažinti su siautulingu Å¡io miesto naktiniu gyvenimu, kur diskotekose kartu Å¡oka ir Å¡eÅ¡iolikmeÄiai ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imtmeÄiai.
Taip pat jam teko žvejoti prie Kanados krantų, prie Pietų Georgijos salos tarp aisbergų praleisti visą mėnesį.
1991 m. Rimas perdavė Argentinos lietuviams norvegų filmuotą kasetę apie tų metų sausio įvykius Lietuvoje, kurią jie peržiūrėję grąžino. Ją „Nidos“ laivas, kuriuo jis tąkart plaukė, buvo gavęs iš „Druskininkų“ laivo jūreivių.
IÅ¡plaukdamas į jÅ«rÄ… Rimas visada pasiimdavo dažų. Daug subatÄ—no paveikslų pasklido tarp jÅ«reivių. PrieÅ¡ pat nepriklausomybÄ—s atkÅ«rimÄ… „DonelaiÄio“ laivo kapitono padÄ—jÄ—jas papraÅ¡Ä— jo ant laivo Å¡onų nutapyti trispalvÄ™ ir raudoname fone Vytį. Viename Vokietijos uoste į juos pro žiÅ«ronus nuo kranto labai ilgai žiÅ«rÄ—jo žmonÄ—s.
Argentinoje baigėsi ir Rimo, kaip jūreivio, karjera. Kai 1994 m. už skolas buvo areštuotas jų laivas, 7 mėnesius subatėnui teko gyventi Buenos Airėse. Per tą laiką jis spėjo net ispaniškai pramokti. Buvo susiradęs darbą – padėjo iš Kaliningrado emigravusiam dailininkui remontuoti namus. Vietos lietuviai, daugiausia senyvi žmonės, prašė pasilikti visam laikui. Jų laivo bufetininkė Ona taip ir padarė, nes senukų pora, kurią ji tuo metu prižiūrėjo, jai užrašė savo namus. „Nors ir gera ten buvo, bet nenumaldomai traukė gimtinė. Vos nesusimušėm, kas skris pirmuoju lėktuvo reisu, kai gavome leidimą grįžti namo“, - dalijosi prisiminimais pašnekovas.
Jūreiviškos tradicijos
Iš tokių Rimui bene įspūdingiausios buvo jūreivių, pirmą kartą perplaukusių ekvatorių, krikštynos. Jam reikėjo įsispirti į rašalo pripiltus nupjautais aulais guminius batus, būti rišamam prie kryžiaus, kitus išvoliojo suodžiuose ir įmetė į baseiną. Po ceremonijos jie visi gavo pažymėjimus apie šį įvykį. Jei ekvatorių pirmą kartą jūreivis perskrido lėktuvu, irgi tai būdavo pažymima: lėktuvo vadas kaltininkui įteikdavo tą faktą liudijantį raštą, pavaišindavo ikrais ir šampanu.
Tropikuose per dieną jūreiviams yra skiriama po 200 g vyno.
Pasak Rimo, tarp jÅ«reivių yra neraÅ¡yta taisyklÄ— padÄ—ti vieni kitiems iÅ¡tikus nelaimei. KartÄ… jam Atlanto vandenyne teko matyti, kaip skÄ™sta laivas. „AtrodÄ— jis kaip gyvas padaras. Vandeniui bÄ—gant per pertvaras cypÄ—, dejavo. Å i „egzekucija“ tÄ™sÄ—si 29 minutes. Visa to laivo komanda iÅ¡sigelbÄ—jo. MÅ«sų „DzÅ«kija“ korÄ—jieÄius nuplukdÄ— iki Argentinos“, - pasakojo jis.
Paklaustas, ar tikrai jÅ«reivio, kaip toj dainoj, kiekvienam uoste laukia mergina, Rimas atÅ¡ovÄ—, kad mergina, tai dar ne žmona. PrisižiÅ«rÄ—jÄ™s į valias, kaip vyrai nervinasi krante saviÅ¡kes palikdami. Juk ne paslaptis buvo, kad kai kurios „mareÄkos“ (taip jÅ«reivių žmonos vadintos) dar laivui nespÄ—jus iÅ¡plaukti pro jÅ«ros vartus, jau sÄ—dÄ—davo „NeptÅ«no“ restorane ir su meilužiais leisdavo vyrų pinigÄ—lius. Taigi tuomet priÄ—jÄ™s prie iÅ¡vados, kad geriau nesinervinti... Nesinervina iki Å¡iol...
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
