|
|
|
Vėrinys Å AKNIMIS į žEMÄ™...
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2006−10−14 |
Nuo tos dienos, kai mÅ«sų laikraÅ¡Äio skaitytojams pirmÄ… kartÄ… buvo papasakota apie tada jaunos specialistÄ—s AudronÄ—s Å arskuvienÄ—s pedagoginio darbo pradžiÄ…, - jau per dvideÅ¡imt metų. Per juos netrÅ«ko reikÅ¡mingų įvykių. TaÄiau daugelis jų KupiÅ¡kį pasirinkusiai anykÅ¡tietei visos tÄ—kmÄ—s tarsi susrÅ«vo į vienÄ… vagÄ… ir dabar visai ramia Å¡irdimi gali pakartoti anuomet korespondentei iÅ¡tartus žodžius: “Per tuos metus tik vienu patikÄ—jau: mano darbo vieta - mokykloje. Ir niekur daugiauâ€.
“Gerasis†auditas
Kreipdamiesi į KupiÅ¡kio Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazijos lituanistÄ™ A. Å arskuvienÄ™ jos mobiliuoju telefonu, galime iÅ¡ jos iÅ¡girsti, jog tuokart esanti NacionalinÄ—je mokyklų vertinimo agentÅ«roje Vilniuje arba kurioje nors Å¡alies mokyklų. Pavyzdžiui, spalio 23-Ä…jÄ… ji bus iÅ¡vykusi į Vilniaus rajono Rudaminos vidurinÄ™.
Per dvejus pastaruosius metus jai teko dalyvauti bent aÅ¡tuonių Å¡alies bendrojo ugdymo mokyklų iÅ¡orÄ—s audituose. O kad kiekvienam bÅ«tų suprantamiau, mokytoja juos apibÅ«dina kaip kolegoms gero linkinÄius vizitus.
A. Šarskuvienei, pasiekusiai mokytojos ekspertės kvalifikaciją, buvo patrauklu dalyvauti mokyklų išorės audito projekte. Bet dar reikėjo į tuos auditorius patekti. Vyko respublikinis konkursas. Ji pasidžiaugia, jog tarp pirmųjų 35 auditorių buvo net keturi pedagogai iš Kupiškio rajono. Tai Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Romualda Stovolos, kiti - iš gimnazijos: direktorius Virginijus Žilinskas, direktoriaus pavaduotoja Asta Martinkienė ir ji, Audronė Šarskuvienė. Po metų kitų tokiuose audituose dalyvauti turėtų būti pasirengusių apie du šimtai įvairių specialybių šalies pedagogų.
A. Å arskuvienÄ— mananti, jog vyresniosios kartos kolegas jos užuominos apie mokyklų auditus turÄ—tų Å¡iurpinti, nes jie įvarydavo tiek baimÄ—s, kad daugeliui prireikdavo raminamųjų vaistų. Jos minimi patikrinimai - visiÅ¡ka prieÅ¡ingybÄ— bÅ«davusiems sovietmeÄiu. Dabar auditorių praÅ¡oma tikrinamos mokyklos veikloje atskleisti deÅ¡imt privalumų ir pateikti penkis pastebÄ—jimus, kas tobulintina jos ugdomojo darbo procese. Kiekvienas mokytojas iÅ¡ jo pamokas stebÄ—jusio auditoriaus sužino, kokie trys jo metodikos privalumai ir kokius du rekomenduotų pirmuÄiausia tobulinti. Tokiais auditais, pasak A. Å arskuvienÄ—s, siekiama padÄ—ti konkreÄiai mokyklai, konkreÄiam jos auklÄ—tiniui, jeigu pastarajam, auditoriaus pastebÄ—jimu, pamokos - tik praleistas laikas.
Pasak pašnekovės, dalyvavimas audituose - tai galimybė susipažinti ir su savosios specialybės mokytojų patirtimi. Ji neretai įžiebianti net profesinį pavydą. Vėlgi - gerąjį pavydą, supratimą, kiek daug galimybių naujai projektuoti savo pamokas.
Mokytoja Audronė atviravo: pamokos sklandumą, tai, kaip ją priėmė klasė ir kiekvienas moksleivis individualiai, - ar jie išgyveno atradimo džiaugsmą - lemia, kiek laiko ir širdies skyrei jai ruošdamasis, ar tuokart įsigyvenai esantis tarp jų.
Ketvirtį amžiaus jau atidirbusi pedagogė prisipažino, kad jai pats sunkiausias būna rugsėjo mėnuo, nes klasėse yra naujų moksleivių, apie kurių gebėjimus, motyvaciją dar nieko nežinai.
Gimnazijos idÄ—ja buvo supoetinta
A. Šarskuvienė mananti, kad jos darbo biografijoje gali tebūti tik vienintelė mokykla, buvusi Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinė, į kurią ir gavo paskyrimą, baigusi tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šitoji mokykla vadinosi Kupiškio pirmąja vidurine, nes mieste jau buvo ir antroji.
Bet kaip greitai bÄ—ga laikas - jau visi penkeri metai, kai pirmoji vidurinÄ— yra Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazija.
Mokytoja šypteli: jų kolektyve gimnazijos atkūrimo idėja buvo supoetinta. Jai įgyvendinti paaukota labai daug laiko, dvasinių pastangų. Galima net apmaudauti - ar to reikėjo, nes po metų kitų ir kitos vidurinės taps gimnazijomis.
A. Šarskuvienės pastebėjimu, kiek išskirtinesnė buvo pirmoji atkurtosios gimnazijos laida, nes šie jaunuoliai gimnazistais buvo tapę per atranką, tegu ir labai subtilią.
Ji prisiminÄ—, jog 1980- aisiais pradÄ—jusi dirbti KupiÅ¡kio vidurinÄ—je, tik iÅ¡ žilagalvių mokytojų girdÄ—davusi prisiminimus apie mokymÄ…si ar darbÄ… KupiÅ¡kio gimnazijoje, bendraklasių ir kolegų likimus pokario metais. Ankstesniojo statuso mokykla buvo netekusi prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų ir kas tuomet galÄ—jo vieÅ¡ai iÅ¡sakyti mintį, kad tÄ… vardÄ… vÄ—l reikÄ—tų sugrąžinti. Tik viena buvo akivaizdu: rusų kalba - prioritetinis dalykas, Å¡ios pamokos geriausiai apmokamos, pastarojo dalyko studentams - stipendija garantuota. O kiekvienas jaunas pedagogas turi iÅ¡tempti mokyklos pionierių organizacijos vadovo kadencijÄ…. Tos duonos teko paragauti ir atvykusiai Äia dirbti lituanistei Audronei Å arskuvienei.
TaÄiau Lietuvai atkÅ«rus NepriklausomybÄ™, - prisiminÄ— paÅ¡nekovÄ—, - jų mokykloje netrukus prabilta ir apie gimnazijos atkÅ«rimÄ…. VÄ—liau, kol rajono vadovai sprendÄ—, kokiose patalpose įkurdinti tÄ… gimnazijÄ…, senosios vidurinÄ—s mokyklos direktorÄ— Laima GudaitÄ—, kiti Å¡ios idÄ—jos iniciatyvinÄ—s grupÄ—s nariai, tarp jų ir lituanistÄ— A. Å arskuvienÄ—, labiausiai buvo susirÅ«pÄ™, kaip ugdomojo darbo rezultatais, mokytojų kvalifikacija priartÄ—ti prie gimnazijos statuso reikalavimų.
A. Å arskuvienÄ— prisiminÄ—: direktorÄ— L. GudaitÄ— labai nuoÅ¡irdžiai telkÄ— kolektyvÄ…, skatino mokytojus siekti aukÅ¡tesnio profesinio lygmens, įprasti kaupti visų lankytų kursų, seminarų pažymÄ—jimus. Ji, gavusi mokytojos metodininkÄ—s kvalifikacijÄ…, irgi maniusi, kad jai tokios ir užteks, juolab kad sistemingai teks šį įvertinimÄ… apginti. TaÄiau direktorÄ— vis dažniau pradÄ—jusi jai užsiminti apie eksperto laipsnį. Mokytojos tvirtinimu, jei kolektyvo vadovÄ— pajusdavo, kad savo galimybÄ—mis siekti aukÅ¡Äiausios kvalifikacijos rimtai abejoju, bÅ«tinai rasdavo laiko ilgesniam pokalbiui ir net pabrėždavo: “Jeigu tau asmeniÅ¡kai to nereikia, tai suprask, kad to reikia mokyklaiâ€. A. Å arskuvienÄ—s nuomone, už naujoviÅ¡kÄ… savo profesijos, pareigos nuolat tobulÄ—ti supratimÄ… buvusiai direktorei L. Gudaitei daug dÄ—kingų.
Po stažuotÄ—s ManÄesteryje
A. Å arskuvienÄ— sakÄ—, jog apie naudÄ… savai gimnazijai, bet kuriai kitai Å¡alies mokyklai, pagalvoja imdamasi bet kokio jai naujo darbo. IÅ¡ stažuotÄ—s ManÄesteryje (Didžioji Britanija) ji grįžo su mintimi dalyvauti projekte “Lyderių laikasâ€. Jo esmÄ— - padÄ—ti kÅ«rybingiems jauniems mokytojams, kuriems to reikia, siekti karjeros. Juk dabar yra susidariusi net kurioziÅ¡ka situacija: skelbiamuose konkursuose užimti aukÅ¡tesnes pareigas reikalaujama vadybinÄ—s patirties. Bet kaip jos įgyti nepabuvus, pagal liaudies dainÄ…, tuo kareivÄ—liu. “Lyderių laikas†sieks, kad į vadybinio darbo patirtį bÅ«tų įskaitomas mokytojo vadovavimas reikÅ¡mingesniam projektui.
Neaplenkiame ir A. Å arskuvienÄ—s galimybÄ—s kopti karjeros laiptais. Ji sako, jog pastaraisiais metais buvo gavusi ne vienÄ… pasiÅ«lymÄ… dirbti su Å¡vietimu susijusiose institucijose Vilniuje, taÄiau kiekvienÄ… kartÄ… apsisprendusi senybiÅ¡kai: “Mano darbo vieta - mokykloje. Ir niekur daugiauâ€. Jai patinka, kad nuo namų iki mokyklos - vos penkios minutÄ—s kelio, jog laisvalaikiu nukeliauti į sodÄ… užtrunkanti tik keliolika minuÄių. DÄ—l tokio jos apsisprendimo nepalikti KupiÅ¡kio nepriekaiÅ¡tauja ir kiti Å¡eimos nariai, nors vyras Kazys pastaruoju metu dirba Vilniuje, sostinÄ—je mokosi ir dirba sÅ«nus Tautvydas, o vyresnysis, Mantas, - kitos vietos Lietuvoje dar neapsirinkÄ™s, Å¡iuo metu jis dirba Airijoje.
Apie pasirodymÄ… scenoje
Be savo raiÅ¡kos pamokoje, kuriÄ… A. Å arskuvienÄ— net pavadina scena, jÄ… nuo moksleiviÅ¡kų dienų neapleidžia supratimas, jog kiekvienas žmogus turi iÅ¡naudoti galimybÄ™ bent kartÄ… gyvenime pakilti į scenÄ…, kad pažvelgtų plaÄiau ir kad jį kiti pamatytų. Mokydamasi vyresnÄ—se klasÄ—se, AudronÄ— dalyvaudavo dailiojo skaitymo konkursuose, net ir zoniniuose. Studijuodama lankÄ— institute veikusiÄ… teatro studijÄ…. PrireikÄ— ir tokių žinių, nes kone kasmet tekdavo ruoÅ¡ti mokinių dailiojo skaitymo konkursams. Jau daug metų jų mokykla garsÄ—ja poetinÄ—mis kompozicijomis, kurių atlikÄ—jai ir iÅ¡ respublikinių Å¡io žanro konkursų grįžta su laurais. PaÅ¡nekovÄ— pasidžiaugÄ—, kad gimnazijos teatro studijai vadovaujanÄiai režisierei Vilijai MorkÅ«naitei priimtina ir jos partnerystÄ—. AtlikÄ—jai - ir iÅ¡ studijos, ir visai netikÄ—tai į juos pasisiÅ«lÄ™ moksleiviai. Pripažinimai konkursuose džiugina, taÄiau, pasak A. Å arskuvienÄ—s, ne tai joms svarbiausias. Pirmiausia mÄ…stoma apie augantį žmogų, apie galimybÄ™ jam vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡ti save. Mokytoja nuoÅ¡irdžiai stebisi režisierÄ—s Vilijos daromais stebuklais. Å tai tik po nosimi murmÄ—davÄ™s paauglys vaidina tÄ—vų susirinkime...
PotekstÄ—s
Mokytoja ekspertÄ— sako, jog bendraudama su tolimesnių regionų pedagogais, stengiasi pajausti jų kÅ«rybiÅ¡kumo versmes, papasakoja ir savosios gimnazijos bendruomenÄ—s renginius, kurių nuoÅ¡irdžiai laukiama. Å iemetinis metų renginys su potekste: “BÅ«k atvirasâ€. Jo ženklas - langas. Realieji langai - valomi, seni jų rÄ—mai keiÄiami plastikiniais. O kaip pakeisime, valysime sielos langus? Populiarios atrakcijos.
“Šaknimis į žemÄ™, Å¡akomis į dangųâ€, - tai eilutÄ—s iÅ¡ gimnazijos himno teksto, sukurto lituanistÄ—s AudronÄ—s Å arskuvienÄ—s. Mokytoja prisipažįstÄ…, kad užslÄ—ptos savo kÅ«rybos neturinti, o savaisiais pamÄ…stymais pasidalyti su moksleiviais turi progų trumpose jų raÅ¡inių recenzijÄ—lÄ—se.
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
