|
|
|
Vėrinys PO DVIDEÅ¡IMTIES METų
Pas JulijÄ… ir LinÄ… AleÅ¡iÅ«nus pirmÄ… kartÄ… sveÄiavausi 1986 metų ankstyvÄ… pavasarį. Ne Å¡iaip sau užklydau pas juos, o tuometinio “Piliakalnio†kolÅ«kio vadovams rekomendavus paraÅ¡yti apie juos, vienus iÅ¡ darbÅ¡Äiausių gyvulininkystÄ—s padalinio darbuotojus.
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ
SilosÄ… tempdavo voniomis
Tuomet su 45-erių metų L. AleÅ¡iÅ«nu kalbÄ—jomÄ—s apie nelengvus darbus fermose. Tuomet jie prižiÅ«rÄ—davo daugiau kaip 80 verÅ¡ių. Svarbu bÅ«davo gyvulių paros priesvoriai ir vidutiniÅ¡kai jie siekdavo per septynis Å¡imtus gramų. Pagal tai bÅ«davo apskaiÄiuojamas ir uždarbis, kuriuo tuokart AleÅ¡iÅ«nai negalÄ—jo skųstis. TaÄiau ir dirbti reikÄ—jo iÅ¡ paties, - pridÅ«rÄ— tuos laikus prisimÄ™s L. AleÅ¡iÅ«nas. Nors atostogos ir priklausydavo, taÄiau nesant kam pakeisti, tekdavo poilsio atsisakyti, dÄ—l prieraiÅ¡aus darbo gyvulininkystÄ—s darbuotojai negalÄ—davo dalyvauti ir turistinÄ—se iÅ¡vykose, kurių bÅ«davo rengiama dažnai.
Dabar Julija ir Linas pasakojo, jog fermų darbininkams jÄ—gos reikÄ—davo turÄ—ti ne mažiau už pusÄ™ tonos sverianÄius bulius. Rankomis tekdavo iÅ¡kuopti mÄ—Å¡lÄ…, rÄ—Äkomis pritempti iÅ¡ lauko verÅ¡iams siloso. Tik vÄ—liau iÅ¡sireikalavo, kad meistrai padidintų tvarto duris ir Å¡Ä—rikai galÄ—tų paÅ¡arų privežti arkliu.
Per atostogas ganydavo karves
L. Alešiūnas ir per aną susitikimą, ir dabar sakė, jog prie ūkio darbų buvo pripratęs nuo mažens. Dar paauglystėje per moksleiviškas atostogas vasarą ganydavo gyvulius, tada dar nesustambinto kolūkio, karvių būdavo gal penkios dešimtys. Įdomu buvo klausytis jo pasakojimo, kaip statė pirmąjį kolūkio tvartą. Molį jam mindavo arkliais, po darbo dienos juos išmaudyti Lėvenyje vyrai pasiųsdavo jį, Liną.
Tame drÄ—btiniame tvarte prie gyvulių teko darbuotis ir L. AleÅ¡iÅ«no tÄ—vams. Å ių dienų, pasak mano paÅ¡nekovų, senasis tvartas nesulaukÄ™s, nebeliko ir vÄ—liau sumÅ«ryto. Pastarojo plytos buvo žmonių iÅ¡sidalytos už priskaiÄiuotuosius pajus, buvusiems kolÅ«kieÄiamas jau galutinai skirstantis iÅ¡ bendrovÄ—s.
Tapo mažažemiu ūkininku
L. AleÅ¡iÅ«nas sakÄ—, kad jam, po 25-erių metų darbo kolÅ«kyje, dar tebesanÄiam darbingo amžiaus, teko apsisprÄ™sti, kaip toliau gyventi. Pasak Å¡ių sutuoktinių, ryžosi tapti mažažemiais Å«kininkais. TurÄ—dami septynis hektarus žemÄ—s, laikÄ— tris karves ir gabeno jų pienÄ… į supirkimo punktÄ…. Pavykdavo AleÅ¡iÅ«nams tiekti aukÅ¡Äiausios kokybÄ—s pienÄ…, taÄiau juos, kaip ir kitus Å¡ios produkcijos tiekÄ—jus, glumino labai žemos pieno supirkimo kainos. Be to, vis dažniau apsikeisdavo mintimis, jog rytmeÄiais minuÄių tikslumu skubÄ—ti į ganyklÄ…, gabenti pienÄ… į punktÄ…, kartais bÅ«na per sunku. Tad kai pradÄ—ta skelbti, kad Europos SÄ…junga skirsianti finansinÄ™ paramÄ… už ankstyvÄ… pasitraukimÄ… iÅ¡ prekinÄ—s žemÄ—s Å«kio gamybos, AleÅ¡iÅ«nai Ä—mÄ— rimÄiau Å¡iuo dalyku domÄ—tis, kalbÄ—tis apie tai su kitais sodieÄiais. Ne kartÄ… pažadų nuvilti žmonÄ—s netikÄ—jo ir Å¡ia naujove, jog dovanai bus mokama pinigų. Bet AleÅ¡iÅ«nai vis dÄ—lto ryžosi likti tik su viena karvute, atsisakyti turÄ—tosios pieno pardavimo kvotos. Už tokį apsisprendimÄ… jiems apskaiÄiuotÄ…ja iÅ¡mokÄ… NacionalinÄ— mokÄ—jimo agentÅ«ra perves jau treÄiÄ… kartÄ…. Per trejus metus bus gavÄ™ tiek pinigų, kiek jų bÅ«tų uždirbÄ™ laikydami ankstesnį karvių skaiÄių ir iÅ¡ peties dirbdami.
Patenkinti savo apsisprendimu
Julija ir Linas AleÅ¡iÅ«nai mano, kad Å«kininkavimo naÅ¡tÄ… nusimetÄ— paÄiu laiku, kai patys, retkarÄiais pas gydytojus apsilankydami, dar gali pasidžiaugti gyvenimu ir papildomais rÅ«pesÄiais neapkrauna sÅ«nų. Beje, visi trys jau yra sukÅ«rÄ™ Å¡eimas ir jos įstengia pragyventi ir be tÄ—vų paramos.
PrieÅ¡ dvideÅ¡imt metų tÄ—vas, kalbÄ—damas apie sÅ«nus, tada dar paauglius, minÄ—jo, kad jie darbÅ¡tÅ«s ir supratingi, padeda tvarkytis namuose, galvoja apie darbininkiÅ¡kas specialybes. Rolandas, įsigijÄ™s Å¡altkalvio-vairuotojo specialybe, iÅ¡ jos ir gyvena, pastaraisiais metais dirba vairuotoju rajono savivaldybÄ—je, Alvydas, iÅ¡simokÄ™s statybininku, - UAB “Dailistaâ€, Raimundas padirbÄ—ti yra iÅ¡vykÄ™s į Å kotijÄ…. Po dvideÅ¡imties metų jų Å¡eima yra padidÄ—jusi Å¡eÅ¡iais žmonÄ—mis - tai marÄios DanutÄ—, SnieguolÄ—, Raimonda, vaikaiÄiai Martynas, Tadas, Greta.
Patyrė tremtį
Anuokart su Julija AleÅ¡iÅ«niene korespondentei neteko pasikalbÄ—tis, nes moteris buvo iÅ¡vykusi gydytis. Suprantama, irgi bÅ«tume Å¡nekÄ—jusios apie jos darbÄ… fermose, iÅ¡laidas sodybos statybai. Ji nebÅ«tų užsiminusi apie savo paauglystÄ—s metus. Dabar moteris sakÄ—, kad jie praÄ—jo tremtyje. Jos tÄ—vų, Rudžių, Å¡eima, gyvenusi Maugarų kaime, buvo iÅ¡tremta 1948 metų gegužės pabaigoje. Po Å¡eÅ¡erių metų Julija su dar keliais nepilnameÄiais tremtiniais kupiÅ¡kÄ—nais sugrįžo į gimtÄ…jį kraÅ¡tÄ…. Netrukus parbÄ—go į LietuvÄ… ir Julijos mama, kad nebÅ«tų nesugrąžinamai prarasti Maugaruose buvÄ™ jų namai.
Reikia arklio ir tiek
Kol sulaukÄ— mamos, Julija gyveno pas dÄ—dÄ™ Žekonį DumbliÅ«nuose, dabar ten Å«kininkauja pusbrolis Petras. Žekonių sodyba jai likusi sava. Antai sumanÄ— AleÅ¡iÅ«nai savÄ…jÄ… kiemÄ… papuoÅ¡ti mediniais tekiniais. Nuvažiavo pas PetrÄ… ir atsivežė jų. Tai ne vien prisiminimui, kad sodieÄių ratais važinÄ—ta. Toks daiktas ir dabar yra AleÅ¡iÅ«nų pastoginÄ—je. Reikalingas kaip ir arklys Pipiras. L. AleÅ¡iÅ«nas sako, kad iÅ¡ visų gyvulių arklio atsisakysiÄ…s paskiausiai. Tokio gyvulio jam reikÄ—jo nuo mažumÄ—s ir gyvenime taip susiklostÄ—, kad vis galÄ—jo turÄ—ti arklį. Liuobdamas verÅ¡ius jis buvo atsakingas dar ir už eržilų priežiÅ«rÄ…. Vienu metu kolÅ«kis turÄ—jo net penkių veislių eržilus: Lietuvos sunkiųjų, rusų ristÅ«nų, žemaitukų, sustambintų žemaitukų ir arabų. TaÄiau žmonÄ—s, laikiusieji jiems iÅ¡dalytas kolÅ«kio kumeles, vengdavo jas kergti, kad jaunikliai trukdytų darbams. Tad buvo priimtas net kolÅ«kio valdybos nurodymas kergti kumeles. Per keletÄ… metų labai padaugÄ—jo “Piliakalnyje†arklių, pajininkams jų dalyti buvÄ™s gal Å¡imtas. Dabar AukÅ¡tupÄ—nuose, L. AleÅ¡iÅ«no žiniomis, arklius turi tik Å¡eÅ¡i gyventojai.
Pavėžina anūkus
Ankstesniais metais L. AleÅ¡iÅ«nas buvo žinomas ir kaip sportinių žirgų treneris, dalyvaudavo žiemos Å¡ventÄ—se važnyÄiotojų varžybose.
Taigi reikia L. AleÅ¡iÅ«nui arklio, taÄiau į jo tempiamus ratus sÄ—dasi tik tada, kai papramogauti užsigeidžia vaikaiÄiai. AleÅ¡iÅ«nai seniai važinÄ—ja automobiliu. Pirmiausia nusipirko moskviÄių, jį pakeitÄ— žiguliu, vÄ—liau Linas sÄ—do prie santanos vairo, dabar turi folksvagenÄ…. SÅ«nų Å¡eimos irgi turi automobilius, nuosavus butus.
Smagiausia Julijai ir Linui AleÅ¡iÅ«nams, kad tuo, kuo dabar naudojasi, džiaugiasi, - paÄių rankomis susikurta.
AukÅ¡tupÄ—nų kaimo gyventojai Julija ir Linas AleÅ¡iÅ«nai, buvÄ™ ilgameÄiai kolÅ«kio gyvulininkai, deÅ¡imt metų savarankiÅ¡kai Å«kininkavÄ™, o pastaruoju metu - be didesnių rÅ«pesÄių jaukiai gyvenantys pensininkai.
Lilijanos BudrienÄ—s nuotrauka
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
