Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MūSų BENDRADARBIS - PULKININKAS LEITENANTAS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2006−09−30

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

“Minčių” šnekinamas pirmiausia ne apie gaisrų gesinimą ar iš kitokių bėdų jų tarnybos gelbėjamus žmones, pastarųjų turtą, viršininkas Romusis Jablonskas susimąstė: tai kokia čia dar galėtų būti dingstis: savo 45-erių metų sukaktį yra atšventęs dar birželį, kitos jam kiek reikšmingesnės datos - visai paprastos. Per Kalėdas sueis 21-eri, kai jis Kupiškyje pradėjo dirbti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos inspektoriumi, o spalio 6-ąją - trylika metų nuo vadovimo Kupiškio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pradžios. Korespondentei beliko pridurti, kad jis yra leidybos šešiasdešimtmetį netrukus minėsiančių “Kupiškėnų minčių” vienas iš aktyviausių bendradarbių.
Informuodamas moko atsargumo
“Iš tikrųjų taip”, - sutinka iš pat ryto nuo darbo stalo, o teisingiau nuo tarnybinio kompiuterio, negalintis atsitraukti nauja uniforma vilkintis tarnybos viršininkas. Jis pasidžiaugia, kad šio Lenkijoje pasiūto drabužio medžiagos supeikti tikrai negalima. Antai antradienį nuskubėjus jam į sudėtingesnę gaisro gesinimo operaciją Subačiuje, nauja uniforma buvo kiek “pakrikštytas”, ir nustebo, kad namuose pavyko taip švariai ją išsivalyti.
Tęsdamas savo atsakymą apie bendradarbiavimą su žiniasklaida, R. Jablonskas pabrėžė, jog po kiekvieno gaisro ar kokio nors gelbėjimo atvejo tenka keliems žurnalistams pasakoti tą patį. Vienam korespondentui užtenka vien įvykio fakto, kitas nori kuo daugiau smulkmenų sužinoti. Pasak viršininko, pašnekesys su spaudos ar televizijos žurnalistu daug įtaigesnis, kai nelaimės vietoje yra buvęs pats. Taip atsitinka visais sudėtingesniais žmones ištikusių bėdų atvejais. Tokios tarnybos vadovui apie nelaimes pranešama bet kuriuo paros metu, net ir per atostogas, jeigu tarnybos dispečeris žino, kad jis niekur neišvykęs.
Gaisro gesintojai ar gelbėtojai, iškviesti žmonėms kuo operatyviau padėti, pasak R. Jablonsko, pirmiausia atsiduria čia ten tvyrančioje didžiulėje panikoje ar jau nepataisomos nelaimės šoke. Kas bebūtų atsitikę, vis dėlto reikia suvaldyti situaciją. Nuo to prasideda jų darbas, bet apie tai informacijose paprastai nė neužsimenama. Tik profesinės šventės proga kartais žurnalistams, o tuo pačiu ir rašinių skaitytojams pateikiama tokių detalių.
R. Jablonskas sakė, jog mokydamasis tuometinėje Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje, savo literatūriniais sugebėjimais nesipuikavo. Užtat tikslieji dalykai sekėsi gerai, todėl ir neturėjęs didesnio galvosūkio, kur studijuoti. 1984 metais jis gavo Kauno politechnikos instituto baigimo diplomą - tiksliųjų mechaninių prietaisų inžinieriaus mechaniko ir paskyrimą dirbti Panevėžio “Ekrane”. Tačiau jam nepatikęs ne tik darbas, bet ir gyvenimas Aukštaitijos sostinėje. Traukė namo, Kupiškin, -atviravo tarnybos viršininkas, prisiminęs jaunojo specialisto pirmuosius savarankiško gyvenimo metus.
Fotografija susidomėjo Ilčiūnuose
Jei ne šios ilgametės pereigos, kurių specifika nuolat teikti ir visuomenei perspėjamąją informaciją, iš daugelio atvejų daryti įvykių priežasčių apibendrinimus, pašnekovo nuomone, gal ir nebūtų įpratęs straipsnelių rašyti, ir net nuotraukų laikraščiams pateikinėti. Tačiau foto aparatas jo rankose jau nuo paauglystės, kai tokį daikčiuką įsigijo jo tėvas Vytautas Jablonskas, dirbęs kolūkio pirmininku. Tada jų šeima gyveno Ilčiūnuose. Patys ir negatyvus ryškindavo, ir nuotraukas atspausdavo. Romusis stengdavosi įsigyti vis kokybiškesnį fotoaparatą, tačiau išsaugojo visus, su kokiais tik jam teko fotografuoti. Pastaruoju metu dirba jau su skaitmeniniu. Jis džiaugėsi didelėmis techninėmis fotografijos naujovėmis, operatyvumu ją pateikti į spaudą. Fotonuotraukų albumai - jau praeitis, - pridūrė jis, kalbėdamas ir šeimos archyvą.
Keli šimtai jo naujausių kadrų - asmeninio kompiuterio laikmenose. Tai akimirkos iš kelionių, gimtojo rajono mieliausi vaizdeliai, iš jų tarnybos kolektyvo gyvenimo. R. Jablonskas sakė, jog yra sumanęs kaupti nuotraukų iš susitikimų su visuomenėje populiariais žmonėmis. Štai stovi jis šalia Pylipuko iš “Dviračio žynių”, šalia televizijos žvaigždės Vudžio. Su Kupiškin atskridusiu Rolandu Paksu nusifotografuoti nepavyko, tačiau iš tokio garbingo svečio tada gavo jo šeimos nuotrauką. “Ar neįdomu turėti tokį suvenyrą?”-klausė pašnekovas, įpratęs būti svarbių įvykių vietose.
Nedejuoja ir todÄ—l smagiau gyventi
R. Jablonskas atviravo, kad jo šeima negali pasigirti atostogomis egzotiškose salose, tačiau tikrai ne namisėdos. Jo ir žmonos Algimantos - UAB “Kupiškio komunalininkas” vyriausiosios buhalterės, atlygių užtenka penkių asmenų šeimai pragyventi ir dar kiek papramogauti, įsigyti būtiniausių reikmenų. Vienas iš tokių skubesnių pirkinių buvo ir kompiuteris. Tarnyboje dar nebuvo kompiuterio, o viršininkas jau buvo jį įsigijęs, privačiai mokėsi su juo dirbti.
Pastarosiomis vasaramis jų šeima su draugais po keletą dienų ilsėjosi Estijos ir Latvijos pajūriuose. Palyginti su Palanga, arčiau, mažiau grūsties, be to, įdomu pajausti ir kaimyninių respublikų žmonių gyvenimą. Pasak R. Jablonsko, jis tikrai daug skiriasi. Pavyzdžiui, estų visai nedomina uždarbiai Anglijoje, Ispanijoje ar Airijoje, nes jie visai gerai jaučiasi ir savojoje Tėvynėje.
Dėl įspūdžių... Pasak mūsų laikraščio bičiulio, ar daug yra kraštų, kurie galėtų būtų apdovanoti tokia gamtos grožybe kaip Lietuva? Tuo ne tik jaunimas, bet jų bendrakeleiviai tėvai įsitikino keliaudami po Dainavos kraštą. Tokios išvykos, kokią buvo surengę sūnaus Šarūno bendraklasiai, pasak trijų vaikų tėvo R. Jablonsko, turėtų tapti įprastu dalyku.
Sienos teikia gerų emocijų
Šio pareigūno darbo kabineto aplinka kiek neįprasta. Jame yra kampelis, primenantis priešgaisrinių gelbėjimo priemonių raidą, nuotraukų ciklas iš jų kolektyvo, kuriame per šešiasdešimt žmonių, gyvenimo, iškabintos padėkos už visureigių klubo “35 coliai” rėmimą. Šio klubo prezidentas Naglis Čepelė - jų kolektyvo narys, ugniagesys gelbėtojas. Kaipgi galėtume nepadėti žmogui, turinčiam šiam sportui aistrą, savo pomėgiu užkrečiančiam kitus ir nuteikiančiu kitus pamąstyti apie tai, kad galėtume gyventi daug įdomiau. Ant kitos sienos - jo įamžinti Kupiškio apylinkių gražiausi vaizdai.
Ne laimikiai svarbiausia
R. Jablonskas, pradėjęs dirbti priešgaisrinėje apsaugoje, kurios nemažai vyrų buvo medžiotojai, irgi tapo tos draugijos nariu. Juolab kad paauglystėje tėvo ne kartą buvo kviečiamas į medžiotojų išvykas varovu pabūti. Dabar jis yra “Vidugirio” medžiotojų būrelio pirmininko pavaduotuojas. Labai dideliais laimikiais, tvirtino, negalįs pasigirti ir ne tai jam esą svarbiausia. Bet praleisti laisvaikį gamtoje, pabendrauti su kitų profesijų žmonėmis tikrai jam patinka. Pasak jo, žmogus turintis pomėgių, niekada nepasakys, kad jam nuobodu gyventi, jog nelaukia valandėlių, kai gali visa šeima pabūti kartu ir turi apie ką pasikalbėti.
Sūnūs Šarūnas ir Rimvydas - jau ketvirtos ir trečios klasių gimnazistai, dukra Valda -mokosi Povilo Matulionio vidurinės mokyklos šeštoje klasėje. Artėja laikas, kai vienas po kito vaikinai paliks tėvų namus. Tėvui atrodo, kad savarankiškumo jiems nestinga, moka įvairių darbų. Taip pat ir valgį pasigaminti, tačiau kai visa šeima sutaria, jog vakarienei nori keptų bulvių, šeimos galvai jau aišku, kad šio darbo teks imtis jam - vaikų nuomone, su šiuo patiekalu tėčiui ir mama ne varžovė.
Pasak R. Jablonsko, jų šeimos labai mėgiamas mėsiškas patiekalas fondiu - kai apkeptos veršienos, paukštienos ar žvėrienos gabalėliai dažomi keliuose padažuose. Kiekvienam iš jų tapo įprasta lauktuvių parvežti kuo įvairesnių padažų, nes jų pasirinkimas Kupiškyje tikrai skurdus.
Jablonskų šeima vienoje iš bendrijų turi sodą, kuriame ūkiškų darbų visiems penkiems užtenka, ir susiruošus šašlykus kepti gatavo laukiančių nebūna. “Šį rudenį toks būrys žmonių iš kiekvienos išvykos miškan grįžome su pilnais krepšiais puikiausių grybų”, - pasidžiaugė labai sunkaus ir rizikingo darbo tarnybos viršininkas, Vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas R. Jablonskas.
Dar aukštesnis jam karinis laipsnis būtų - pulkininkas generolas. Bet čia pat jis užginčijo: apie tokį laipsnį jis tikrai net nesvajojąs. Visų pirma tai turėtų būti mažiausiai apskrities lygmens tarnybos pareigos. O jis, kaip ir žmona Algimanta, - savo gimtojo rajono gyventojas. Jis - gimęs Skverbuose, gyvenęs Ilčiūnuose, Aukštupėnuose. Algimanta - iš Noriūnų. Jau keliolika metų jie miestiečiai.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 803

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]