 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
LAIšKAS Iš PRAEITIES PRIMINė KAREIVINIų ISTORIJą
KupiÅ¡kio kareivinÄ—s apie 1939 metus. KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus archyvo nuotrauka Tarnauja kitiems tikslams IÅ¡ kadaise buvusio didelio KupiÅ¡kio kareivinių komplekso, užėmusio net 25 hektarų sklypÄ… su dvylika pastatų, mankÅ¡tos aikÅ¡tele ir Å¡audykla, Å¡iandien belikÄ™ pavieniai statiniai, kurie tarnauja visai kitiems tikslams. Dabar juose veikia alaus darykla, automobilių detalių parduotuvÄ—, dirba KupiÅ¡kio rajono aplinkos agentÅ«ros specialistai, budi VyÄio apygardos 5-osios rinktinÄ—s 504-osios pÄ—stininkų kuopos savanoriai. Viename didžiausių pastatų, kur gyveno kareiviai ir buvo įrengtos jų mokymosi klasÄ—s prieÅ¡kariu, nuo 1994-1995 metų triÅ«sia bendrovÄ—s „Lelija“ siuvÄ—jos. Per beveik du deÅ¡imtmeÄius Å¡i siuvykla buvo gana smarkiai iÅ¡siplÄ—tusi, taÄiau dabar Äia dirba tik apie 30 darbuotojų. BendrovÄ— naudojasi vienu iÅ¡ trijų aukÅ¡tų.
BendrovÄ—s "Lelija" darbuotojai neseniai rado dar nuo 1992 metų KupiÅ¡kio kareivinÄ—se paliktus tarnavusio kareivio laiÅ¡kus. Ingridos NagrockienÄ—s nuotrauka Savivaldybei priklausanÄiam pastatui reikalingas kapitalinis remontas. Tam reikia lėšų, todÄ—l įmonÄ—s meistrai savarankiÅ¡kai pasiremontuoja tai vienÄ…, tai kitÄ… avarinÄ—s bÅ«klÄ—s kampelį. Neseniai tvarkydamas vidaus patalpas siuvyklos senbuvis A. Skaržauskas už radiatoriaus rado du aptrupÄ—jusius kareivio laiÅ¡kus. Juos 1992 metų rugsÄ—jo 5 dienÄ… paraÅ¡Ä— iÅ¡ Rusijos į KupiÅ¡kį tarnybai siųstas Sergejus. NeiÅ¡siųsti laiÅ¡kai Jei ne „KupiÅ¡kÄ—nų mintys“, Å¡is radinys, ko gero, taip ir bÅ«tų likÄ™s nežinomas. Jį perÄ—musi KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus specialistÄ— AuÅ¡ra JonuÅ¡ytÄ— teigÄ—, kad tai - svarbi medžiaga, liudijanti KupiÅ¡kio kareivinių istorijos paskutinius gyvavimo metus. KodÄ—l laiÅ¡kai nebuvo iÅ¡siųsti, istorikÄ— pasakyti negalÄ—jo, taÄiau, jos spÄ—jimu, tam bÅ«tent ir sutrukdÄ— sovietinÄ—s armijos pasitraukimas iÅ¡ Lietuvos. Savo laiÅ¡kuose Rusijoje likusiai mylimajai NataÅ¡ai ir draugui Aleksandrui autorius raÅ¡Ä— apie tarnybÄ… KupiÅ¡kyje. Jis džiaugÄ—si, kad Äia ji nebuvo labai griežta: retai tekdavo sulaukti „padjomų“ ir kitų netikÄ—tų komandų. Daugiausia laiko Sergejus leisdavo budÄ—damas poste ir stebÄ—damas kareivinių kiemÄ…. Tai, anot jo, valdžiai visai nenaudinga. Laikyti dykaduoniaujanÄius: mieganÄius ir valganÄius - jaunuolius, pasak Sergejaus, tikra kvailystÄ—. KalbÄ—damas apie savo laisvalaikį vaikinas pasakojo Å¡eÅ¡tadieniais gaudavÄ™s progų iÅ¡eiti į miestÄ…, pasižvalgyti po parduotuves. Pasak laiÅ¡ko autoriaus, kareiviai tuomet rasdavo laiko ir tokiems neleidžiamiems pomÄ—giams, kaip alkoholio vartojimas. PaÄiam Sergejui tokie prasižengimai vienÄ… kartÄ… kainavo gana brangiai. Jį vadovybei paskundÄ— naujokai. Bet už tai pastarieji gana smarkiai gavo į kailį. KalbÄ—damas su mylimÄ…ja laiÅ¡ko autorius liÅ«dÄ—jo, kad Å¡i jam jau mÄ—nesį neatsiunÄia net menkiausios žinutÄ—s. VaikinÄ… dÄ—l to slegia vienatvÄ—. Dar labiau kareivis nerimavo dÄ—l kalbų apie planus perkelti jo tarnybÄ… į KarelijÄ….
1941-1943 metais KupiÅ¡kio kareivinių pastate mokÄ—si gimnazistai. Jono Karazijos nuotrauka Kiek laiko KupiÅ¡kio kareivinÄ—se tarnavo rusas Sergejus ir koks buvo tolesnis jo gyvenimas, Å¡iandien tikriausiai nebesužinosime. TaÄiau kas nutiko su paÄiomis kareivinÄ—ms, liudija įvairÅ«s istoriniai Å¡altiniai ir straipsniai. Metams nuo rusų armijos pasitraukimo iÅ¡ Lietuvos praÄ—jus laikraÅ¡tyje „Savanoris“ raÅ¡oma, kad kareivinių rajonÄ… perÄ—mÄ— KupiÅ¡kio savanorių kuopa. „PerÄ—mÄ— greitai, ryžtingai ir paÄiu laiku, o tiksliau „per anksti“, kadangi kai kuriems sumaiÅ¡Ä— visus planus“, - apie paskutinius Rusijos kariuomenÄ—s bandymus pasipelnyti iÅ¡ KupiÅ¡kyje likusio nekilnojamojo turto tuomet raÅ¡Ä— j. ltn. Vytautas Voveris. Straipsnio autoriaus teigimu, „Rytų atÄ—jÅ«nų“ vagystÄ—ms keliÄ… pastojo lietuvių savanoriai, kurie įsikÅ«rÄ™ kareivinių teritorijoje dalį jos ketino atiduoti Savivaldybei, kuri nereikalingus pastatus galÄ—jo nuomoti gaisrininkams, siuvimo bendrovei „Lelija“. Å ios dalybos kurį laikÄ… kÄ—lÄ— aistras tarp naujųjų kareivinių Å¡eimininkų.
KupiÅ¡kio kareivinÄ—s apie 1946 metus. KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus archyvo nuotrauka KupiÅ¡kio savanorių kuopos įkÅ«rimo diena galima laikyti 1991 metų kovo 18 dienÄ…, kai kuopos vadu buvo paskirtas Algis JukneviÄius, kuopininku - Vidmantas Bickus. Tų paÄių metų pavasarį kuopos vadas per rajoninį laikraÅ¡tį kreipÄ—si į rajono gyventojus ir pakvietÄ— juos stoti į SavanoriÅ¡kÄ…jÄ… kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ… (SKAT). Sulaukta nemažai patriotiÅ¡kai nusiteikusių savanorių. PrieÅ¡kario kareivinÄ—s Dabar KupiÅ¡kyje veikia KraÅ¡to apsaugos savanorių pajÄ—gų VyÄio apygardos 5-osios rinktinÄ—s 504-oji pÄ—stininkų kuopa, kuriai vadovauja vadas kpt. Boris Gembickij. ÄŒia tarnauja vos daugiau nei pusÅ¡imtis savanorių. Prisikviesti į tokiÄ… tarnybÄ… Å¡iais laikais nebÄ—ra lengva. O 1936 metais, kai tik buvo pastatytos kareivinÄ—s KupiÅ¡kyje ir Äia buvo perkelti PajuosÄio (Panevėžio r.) karinio miestelio kariÅ¡kiai, jaunuoliai degÄ— patriotizmu. Apie to meto kario gyvenimÄ… itin iÅ¡samiai 1996 metais savo prisiminimuose papasakojo buvÄ™s Lietuvos puskarininkis iÅ¡ KupiÅ¡kio, dabar jau mirÄ™s Feliksas Manionis. Daugiau pasakojimų iÅ¡ to laikmeÄio nÄ—ra iÅ¡likÄ™.
Pirmosios KupiÅ¡kio kareivinÄ—s RaÄiupÄ—nuose 1937 metais. Juozo Karazijos nuotrauka „Į KupiÅ¡kį mes atvykome pavasarį. MÅ«sų pulkas vadinosi 4 pÄ—stininkų Lietuvos kunigaikÅ¡Äio Mindaugo. Visus tris mÅ«sų bÅ«rius iÅ¡ pradžių apgyvendino atskirai. Vienus nusiuntÄ— į AukÅ¡tupÄ—nus, kiti apsistojo centre klÄ—tyje, o mano bÅ«rį apgyvendino klojime. ÄŒia pasistatÄ—me suolus bei stalus ir ant jų mokÄ—mÄ—s. Taip gyvenome kokį mÄ—nesį. Kareivinių pastatas dar nebuvo visiÅ¡kai įrengtas. Tik vasaros pradžioje pagaliau apsigyvenome kareivinÄ—se“, - KupiÅ¡kio kareivinių statybas prisiminÄ— F. Manionis. Darbo tuomet netrÅ«ko ir patiems kariÅ¡kiams: reikÄ—jo tvarkyti aplinkÄ…, įrengti mankÅ¡tos aikÅ¡telÄ™, Å¡audyklÄ…. Pastarosios statyboje kiekvienas karininkas, nepaisant jo laipsnio, turÄ—jo iÅ¡kasti po du kubus žemių. Å audyklai buvo parinkta vieta rytinÄ—je kareivinių sklypo dalyje. IÅ¡ abiejų pusių jÄ… gaubÄ— pylimai, kad kulkos nesužeistų praeivių. Nuo bibliotekos iki arklidžių IÅ¡ viso prieÅ¡ karÄ… KupiÅ¡kio kareivines sudarÄ— 12 pastatų. ÄŒia buvo gyvenamosios patalpos ir mokymo klasÄ—s, budÄ—tojų postas, valgykla ir biblioteka, Å¡tabas, ligoninÄ—, maisto produktų, Å¡autuvų bei Å¡ovinių, batų ir drabužių sandÄ—liai, artilerijos pabÅ«klų laikymo vieta, arklidÄ—s, daržinÄ— bei puskarininkių ramovÄ—. Pastarajame pastate vyko rimtesni renginiai ar minÄ—jimai. ÄŒia savo Å¡ventes rengÄ— kareivinių vadai ir aukÅ¡tesni karininkai. Ä® kareivines ateidavo kunigas, dažnai lankydavosi žinomas fotografas Juozas Karazija. Pulkai turÄ—jo savo orkestrÄ…. Kariai rengdavo Å¡ventes visuomenei, vaiÅ¡ino miestieÄius koÅ¡e ir sriuba. KupiÅ¡kio kareivinÄ—se prieÅ¡ karÄ… tarnavo įvairių meistrų. SiuvÄ—jų, batsiuvių, inžinierių darbus, ginklus taisÄ— meistrai iÅ¡ paÄių kariÅ¡kių. F. Manionio tarnybos metais trijose KupiÅ¡kio kuopose buvo apie 360 kareivių ir apie 50 karininkų. Å is skaiÄius nuolat kisdavo. „KiekvienÄ… vasarÄ… buvo rengiami mokymai. PÄ—sÄiomis eidavome iki 100 kilometrų. Didesnius atstumus įveikdavome traukiniu. Po pratybų bÅ«davo galima ir pailsÄ—ti. Artileristai pirmiausia turÄ—davo nuprausti žirgus. Prie artileristų buvo Å¡eÅ¡ių raitelių grupÄ—, vadinama žvalgų bÅ«riu“, - pasakojo buvÄ™s kariÅ¡kis. ArklidÄ—s stovÄ—jo už dabartinio prekybos centro. Å ienÄ… ir avižas arkliams parduodavo Å«kininkai. Už tai buvo gerai mokama, todÄ—l paÅ¡arų niekada netrÅ«ko. Visa kareivinių žemÄ— buvo nupirkta iÅ¡ aplinkinių Å«kininkų. Perkelta gimnazija „Užėjus rusams, mes nesutikome tarnauti ir pasitraukÄ—me iÅ¡ kariuomenÄ—s“, - apie tarnybos pabaigÄ… KupiÅ¡kio kareivinÄ—se prisiminÄ— F. Manionis. Nepaisant to, kad naujoji valdžia kariams siÅ«lÄ— gerus atlyginimus, kupiÅ¡kÄ—nas 1941 metais pradÄ—jo dirbti inspekcijos buhalteriu Å eduvos rajone. Apie savo karinÄ™ patirtį vyras stengÄ—si nesigirti ir bijodamas represijų buvo pasiruoÅ¡Ä™s lagaminus suÄ—mimo atveju. Ä® KupiÅ¡kį F. Manionis galiausiai grįžo tik 1960 metais. Trumpam į šį miestÄ… buvÄ™s kariÅ¡kis buvo atsikÄ—lÄ™s dar ir II pasaulinio karo metais. Tuomet (1941-1943 m.) KupiÅ¡kio kareivinÄ—s tarnavo Å¡vietimui. ÄŒia perkelta KupiÅ¡kio gimnazija. Karo metais Å¡ioje mokykloje vyko slapta patriotinÄ— agitacija: buvo leidžiami lietuvybÄ™ ir nepriklausomybÄ™ skelbiantys leidiniai „Vieninga kova“, atsiÅ¡aukimai. Juos Å¡eÅ¡tadieniais platino patys gimnazistai ir bet kuriÄ… akimirkÄ… rizikavo savo gyvybe. SpÄ—jama, kad patriotinius žurnaliukus spausdino gimnazijos mokytojai ar net to meto karinis veikÄ—jas Jonas ÄŒernius. Tuo pat laikmeÄiu KupiÅ¡kio kareivinių teritorijoje dirbo ligoninÄ—.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 084 883 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
