 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos KAIMO PRIE MITUVOS PRAEITį MENA SENBUVIAI
Senoji Jutkonių kaimo pieninÄ—. Kelios kartos Pirmasis kiemas, į kurį užsukame apsilankÄ™ Jutkonyse – Viliaus Petro Bislio. Å iame name po vienu stogu sutelpa dvi Å¡eimos. Kartu su keturis deÅ¡imtmeÄius Jutkonyse gyvenanÄiu V. P. Bisliu įsikÅ«rÄ™ ir Jurgita bei Marius Puljanauskai. Pirmiausiai paÅ¡nekiname JurgitÄ… PuljanauskÄ™. „Čia gyvenu 30 metų. AtsikÄ—lÄ—me su mama iÅ¡ PandÄ—lio, kai man buvo pusantrų metų. KolÅ«kis davÄ— valdiÅ¡kÄ… bÅ«stÄ…. Kai mama iÅ¡tekÄ—jo, atÄ—jome gyventi į šį namukÄ… Alyvų gatvÄ—je, iki Å¡iol su patÄ—viu ir gyvename. Mamos tarp gyvųjų jau nebÄ—ra“, – pasakojo moteris.
Vilius Petras Bislys Jutkonyse gyvena keturias deÅ¡imtis metų. Pasak Jurgitos, Jutkonių gyventojai mažai keiÄiasi. ŽmonÄ—s Äia sÄ—slÅ«s. Vieni mirÅ¡ta, kiti gimsta. Gyvenamų sodybų Jutkonyse – apie 20, tuÅ¡Äių vos kelios. ArÄiau pagrindinio kelio įsikÅ«rÄ™ senieji kaimo gyventojai, kitur – naujakuriai. „Jauniausi gyventojai Sapkai, jie Äia apie 15 metų gyvena, o visi kiti – daug ilgiau – Elvyra DauderienÄ—, Å¡alia mano sesuo Dalia SokienÄ— įsikÅ«rusi. IÅ¡ senesnių gyventojų – VaitiekÅ«nai, ŽėnÄ— ir Feliksas Totoriai, Linas Kilkus, StasÄ— DovydÄ—nienė“, – kalbÄ—jo J. PuljanauskÄ—. Seniai Äia gyvenanti moteris tikino, kad Jutkonys per tiek metų tapo savi ir brangÅ«s, niekur kitur, o juo labiau į miestÄ… keltis nenorÄ—tų. „Dvejus metus mieste gyvenau. Miestas – ne man. Neturiu ten kÄ… veikti, reikia savo kiemo, daržo. Kaime ramu, jokių muÅ¡tynių, vagysÄių, nereikia ir durų iÅ¡einant rakinti“, – sakÄ— paÅ¡nekovÄ—. BesiÅ¡nekuÄiuojant prie mÅ«sų netrukus prisijungÄ— ir V. P. Bislys. Senolis pasakojo, kad jo tÄ—viÅ¡kÄ— – netoliese pamiÅ¡kÄ—je buvÄ™s Vilniaus kaimas. „Kai melioracija Ä—jo, aÅ¡ pirmas Äia pradÄ—jau kurtis, pirmiausia vienas atsikÄ—liau, paskui tÄ—vus pas save pasiÄ—miau“, – sakÄ— jis. Pasak paÅ¡nekovo, anksÄiau kaime buvo labai nedaug namų, kaimas iÅ¡siplÄ—tÄ—, kai pradÄ—ta valdiÅ¡kus statyti. „Man Å¡i vieta kaime – pati gražiausia – pamituvys. Sunkiai iÅ¡praÅ¡iau, kad jÄ… gauÄiau“, – kalbÄ—jo V. P. Bislys.
Elvyra DauderienÄ— su sÅ«numi Algimantu. Kaimo gyventojas pasakojo, kad tikrų paÄių seniausių jutkonieÄių jau nebÄ—ra, visi vÄ—liau atsikÄ—lÄ™. Tarp jų – ir Viliaus Petro sesuo Elvyra DauderienÄ—. Moters namas – visai Å¡alia, kaimynystÄ—je. Užsukame ir į Å¡iÄ… gražiÄ… sodybÄ…. Å eimininkÄ— gyvena su sÅ«numi Algimantu. „Augau Vilniaus kaime, paskui nutekÄ—jau į Gindvilius, o kai visi iÅ¡ vienkiemių kÄ—lÄ—si į gyvenvietes, įsikÅ«rÄ—me Jutkonyse. Gyvenu Äia nuo 1976 metų, šį rudenį bus lygiai 40 metų. Vyro jau seniai nebÄ—ra. Dar turiu dukrÄ…, ji Panevėžyje įsikÅ«rusi“, – pasakojo E. DauderienÄ—. MoÄiutÄ™ džiugina Å¡eÅ¡i anÅ«kai ir trys proanÅ«kiai. VisÄ… gyvenimÄ… E. DauderienÄ— pasakojo dirbusi kolÅ«kyje ir puikiai siÅ«ti mokÄ—jusi. IÅ¡ vienos gimtojo kaimo siuvÄ—jos Å¡io amato iÅ¡mokusi. SiuvÄ—ja buvo ir Elvyros mama. Å viesaus atminimo paÅ¡nekovÄ—s vyras irgi kolÅ«kyje darbavosi. Paskui Å«kininkavo. SÅ«nus Algimantas sakÄ— pas mamÄ… visai neseniai atsikÄ—lÄ™s gyventi. Kurį laikÄ… darbavosi Londone, vÄ—liau pas Å«kininkÄ… KupiÅ¡kio rajone. Dabar mamai padeda. E. DauderienÄ— pasakojo, kad žmonÄ—s kaime draugiÅ¡ki, bet tokio artimo bendravimo kaip seniau nebÄ—ra. BendruomeniÅ¡kumo dabar pasigenda, taÄiau labai džiaugiasi, kad Å¡alia brolis gyvena. „Gerai mums Äia. Kai dar tÄ—vai Å¡alia gyvendavo, visi savi, drauge per Å¡ventes susiburdavome“, – prisiminÄ— moteris.
ŽėnÄ— TotorienÄ— – tikra Jutkonių kaimo senbuvÄ—. ŽėnÄ— ir Feliksas Totoriai – tikri Å¡io kaimo senbuviai. Å eima Äia gyvena 47 metus. Ä® sveÄius mielai pakvietusi Ž. TotorienÄ— pasakojo, kad pati yra kilusi iÅ¡ JurÄ—niÅ¡kių kaimo. Baigusi Vilniaus buhalterinÄ—s apskaitos technikumÄ… gavo paskyrimÄ… į Å venÄionÄ—lius, taÄiau Å¡is kraÅ¡tas netraukÄ—. Penkios bendrakursÄ—s atvyko į KupiÅ¡kį, kreipÄ—si į žemÄ—s Å«kio valdybÄ… ir buvo įdarbintos. Ž. TotorienÄ— ne kartÄ… buvo kilnojama iÅ¡ vieno kolÅ«kio į kitÄ…. Sutiko bÅ«simÄ… vyrÄ… F. Totorį ir iÅ¡tekÄ—jo. Ä® Jutkonis gyventi atsikÄ—lÄ—, kai iÅ¡ Vėžionių kolÅ«kio buvo paskirta dirbti buhaltere į Mituvos kolÅ«kį. IÅ¡ pradžių glaudÄ—si senoje plÅ«ktinÄ—je gryÄioje, kurios viename gale veikÄ— pieninÄ—, paskui gyveno pas vienÄ… senyvÄ… žmogų, kurį padÄ—jo prižiÅ«rÄ—ti. Kai buvo įrenginÄ—jama LÄ—vens užtvanka, namus Ä—mÄ— semti, reikÄ—jo juos palikti ir keltis į valdiÅ¡kus. Nuo 1990 m. Å¡eima gyvena buvusioje kolÅ«kio kontoroje. „Tai mano vyro moÄiutÄ—s sesers KliaugienÄ—s namai. Ji vaikų neturÄ—jo, tad namai atiteko mums“, – pasakojo moteris. Erdvioje sodyboje Totoriai dabar Å¡eimininkauja vieni, vaikai užaugo, iÅ¡sivažinÄ—jo. „Užauginome tris – dvi dukras ir sÅ«nų, turime Å¡eÅ¡is anÅ«kus. Viena dukra gyvena Vilniuje, sÅ«nus – KupiÅ¡kyje, o mažoji Reda – kitoje gatvÄ—s pusÄ—je. Turime deÅ¡imt hektarų žemÄ—s, bet sveikatos mums nebÄ—ra, vaikai ja naudojasi, Å«kininkauja“, – apie savo Å¡eimÄ… pasakojo paÅ¡nekovÄ—. Dukra augina vos metukų atžalÄ…, tad kaimynystÄ—je gyvenanti mama dažnai jai į pagalbÄ… skuba.
Per kaimÄ… teka Mituvos upÄ—. Gražiai besitvarkanti Å¡eimininkÄ— sakÄ—, kad esama ir daugiau namus ir jų aplinkÄ… puoselÄ—janÄių žmonių – tai Viktoras Sokas, Roma MeilutÄ—. Moteris apgailestavo, kad nebÄ—ra progų gyventojams į vienÄ… draugÄ™ sueiti. Seniau visas kaimas į vienÄ… kuriÄ… sodybÄ… susirinkdavo, pabendraudavo. „Kaime nebÄ—ra jokio kultÅ«ros židinio. AnksÄiau, kai daug žmonių buvo, Å¡ioje kontoroje vaidinimus ruoÅ¡davo, kol dar veikÄ— mokykla VirbaliÅ¡kiuose, buvo miÅ¡rus vokalinis ansamblis. Jaunimo nebÄ—ra, o tie, kurie liko ir dar turi noro dirbti, į KupiÅ¡kį, RokiÅ¡kį važinÄ—ja. Kas nenori, tiems nieko nereikia, tik kad butelis ant stalo stovÄ—tų“, – apie kaimo Å¡iandienÄ… pasakojo jutkonietÄ—. Ž. TotorienÄ— prisipažino, kad priprato Äia ir niekur kitur keltis nebenorÄ—tų. Daug meilÄ—s ir rankų darbo įdÄ—ta savo sodybÄ… gražinant. Trumpai Å¡nektelime ir dar su viena Å¡io kaimo gyventoja Janina Gražiene. Moteris Äia su vyru įsikÅ«rÄ— 1989 metais. PrieÅ¡ trejus metus sutuoktinį palaidojusi jutkonietÄ— skundÄ—si, kad ir jos sveikata prasta. AnykÅ¡Äių rajone, prie Rubikių ežero, augusi J. GražienÄ— pasakojo, kad Jutkonių kaimas toli gražu nebe toks, kaip seniau. Jaunimo nebÄ—ra, visi po didmiesÄius ar užsienį iÅ¡silakstÄ—. Jos paÄios trys atžalos netoli – dukros gyvena KupiÅ¡kyje, sÅ«nus Panevėžyje. Atvažiuoja pas mamÄ…, aplanko.
Kaime esama gražių, kruopÅ¡Äiai Å¡eimininkų tvarkomų sodybų. Jurgitos BanionienÄ—s nuotraukos „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad Jutkonių kaimas susiformavo XVI a. viduryje Valakų reformos metu, priklausÄ— KupiÅ¡kio valsÄiui. Yra minimas nuo 1581 metų. 1603 m. Jutkonyse buvo 21 dÅ«mas (Å«kis), 15 valakų žemÄ—s. Iki XVII a. vid. karų kaime gyveno 28 valstieÄiai. 1642 m. buvo 11 dÅ«mų. Jutkonys priklausÄ— LaukminiÅ¡kių arba DeÅ¡rių vaitijai, o 1694 m. jau nurodoma, kad kaimas priklausÄ— SkapiÅ¡kio parapijai. 1704 m. kaime buvo 7 dÅ«mai, 1789 m. – 13 dÅ«mų ir 85 gyventojai, 1820 m. – 17 dÅ«mų ir 161 gyventojas. Kai buvo panaikinta KupiÅ¡kio seniÅ«nija, Jutkonys priskirti VirbaliÅ¡kių valstybiniam dvarui. Tada kaime gyveno 179 gyventojai, kurie už prievolÄ™ dirbti KupiÅ¡kio klebono žemÄ™ mokÄ—jo 0,81 rub. 1853 m. kaime buvo 24 sodybos: Mykolo JonuÅ¡kos, Kazio JonuÅ¡kos, Kazio VyÄino, Antano Purono, Jurgio Babicko, Dominyko VyÄino, MatauÅ¡o VaitiekÅ«no, Antano LeiÅ¡io, Adomo LeiÅ¡io, Ignoto VaitiekÅ«no, Simono Bliekos, PranciÅ¡kaus VaitiekÅ«no ir kt. Dar buvo vienkiemis, bet jis priklausÄ— Zarasų apskriÄiai. Kaime stovinÄiÄ… VirbaliÅ¡kių dvaro smuklÄ™ 1864 m. laikÄ— Vulfas Rumelbergas. Jutkonių kaimo kai kurie valstieÄiai prisidÄ—jo prie 1863–1864 m. sukilimo. Caro kariuomenÄ—, persekiodama sukilÄ—lius kaime iÅ¡stovÄ—jo kelias savaites. Nuo 1869 iki 1915 m. Jutkonys priklausÄ— UkmergÄ—s apskriÄiai, VirbaliÅ¡kių valsÄiaus Kalinino seniÅ«nijai. Pirmieji žemÄ—s savininkai buvo Juozas JonuÅ¡ka, Vincentas JonuÅ¡ka, Kazimieras VyÄinas, Antanas Puronas, Pranas Babickas ir kt. Buvo ir kaimo mažažemių, iÅ¡ jų valdų vÄ—liau susiformavo Vilniaus kaimas. 1903 m. Jutkonyse buvo 282 gyventojai. Jutkonietis Kazimieras LeiÅ¡ys aplinkiniuose kaimuose dirbo daraktoriumi.
Progų susieiti, bendrystÄ—s tarp kaimo gyventojų trÅ«ksta. Apie gyvÅ«nus to nepasakysi. Kai kaimas buvo iÅ¡skirstytas į vienkiemius, keliose sodybose atsirado mÅ«rinių pastatų. 1942 kaime buvo 33 namų Å«kiai, 139 gyventojai. 1944 m. einant frontui sudegÄ— MickeliÅ«nų sodyba, fronte žuvo Jurgis Babickas. PatekÄ™s į pasalÄ… 1950 m. žuvo partizanas Aleksas Puzinas, sužeistas buvo Algimantas StankÅ«nas, po metų per stribų ir partizanų susiÅ¡audymÄ… žuvo Bronius SakaviÄius. Ä® SibirÄ… iÅ¡trÄ—mÄ— Broniaus VyÄino, Kliaugų Å¡eimÄ…, iÅ¡ tremties negrįžo ir Ona VarkalytÄ—. 1949 m. vasarį Jutkonyse buvo įkurtas kolÅ«kis „Artojas“. 1950–1973 m. Jutkonys priklausÄ— Mituvos, vÄ—liau iki 1991 m. – VirbaliÅ¡kių kolÅ«kiams. 1947 m. į B. VyÄino namus buvo perkeltos VirbaliÅ¡kių mokyklos 5 ir 6 klasÄ—s, kurios veikÄ— kaip paralelinÄ—s SkapiÅ¡kio progimnazijos klasÄ—s. Kai VirbaliÅ¡kiuose buvo atidaryta septynmetÄ— mokykla, jos nukeltos ten. Per kaimÄ… tekanÄios Mituvos deÅ¡iniajame krante yra iÅ¡likusios senos kaimo kapinaitÄ—s. Archeologai mini kaime buvus pilkapius „milžinkapius“. Jie buvo apdÄ—ti akmenimis. Juos yra aplankÄ™s ir apraÅ¡Ä™s archeologas Pranas Kulikauskas. 1969 m. žvalgomosios archeologų ekspedicijos metu nustatyta, kad pilkapiai sunaikinti. Dabar jų vieta yra užlieta marių. Jutkonys gali didžiuotis garsiais Å¡io kraÅ¡to žmonÄ—mis. Å is kaimas yra inžinieriaus, profesoriaus visuomenÄ—s veikÄ—jo Jurgio ÄŒiurlio, kariÅ¡kių Ernesto ÄŒiurlio ir Povilo Babicko, filosofo Vinco VyÄino, agronomo Jono KÄ™stuÄio VaitiekÅ«no, inžinieriaus Lino Vidugirio gimtinÄ—. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 372 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
