 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
SUBAÄIAUS BIBLIOTEKA ISTORIJOS VINGIUOSE
Buvusi ilgametÄ— SubaÄiaus bibliotekos vedÄ—ja Janina PalÅ¡iÅ«nienÄ— parodÄ— visÄ… Å¡Å«snį padÄ—kų, pagyrimo raÅ¡tų, kuriais buvo ne kartÄ… įvertintas jos, kaip bibliotekininkÄ—s, triÅ«sas. Pirmoji SubaÄiaus biblioteka veikÄ— geležinkelio stoties rajone. 1941 metais sausio 14 d. ji pavadinta SubaÄiaus geležinkelio valstybine biblioteka. Apie Å¡iÄ… bibliotekÄ…, apie savo darbo patirtį papasakojo buvusi ilgametÄ— subatÄ—nÄ— bibliotekininkÄ— Janina PalÅ¡iÅ«nienÄ—. Knygos traukÄ— nuo mažens J. PalÅ¡iÅ«nienÄ— SubaÄiaus bibliotekoje dirbo trisdeÅ¡imt dvejus metus. TaÄiau jos, kaip bibliotekininkÄ—s, darbo stažas didesnis. Mat jai teko padirbÄ—ti ir kitose rajono bibliotekose. „Esu subatÄ—nÄ—. Užaugau AsiÅ«klynÄ—je. Knygos man rÅ«pÄ—jo nuo mažens. Per vasaros ir kitas mokyklines atostogas perskaitydavau galybÄ™ visokiausios literatÅ«ros. Pamenu, kai buvau treÄiokÄ—, pokario metais, klubas-skaitykla glaudÄ—si sename mediniame name Panevėžio gatvelÄ—je. Stalas ir viena knygų lentynÄ—lÄ— buvo visas tos skaityklos inventorius. Tuo metu knygas iÅ¡duodavo StasÄ— Å aÅ¡ytÄ—. Daugiau kaip vienos ar dviejų knygelių pasiimti neleisdavo. AÅ¡ jas greitai perskaitydavau ir vÄ—l atlÄ—kdavau. Gerokai įkyrÄ—davau bibliotekininkei“, – dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovÄ—. VÄ—liau, pasak Janinos, biblioteka ir kultÅ«ros namai buvo perkelti į pastatÄ… prie geležinkelio ir įkurdinti antrajame jo aukÅ¡te. VÄ—liau tame pastate ilgai veikÄ— parduotuvÄ—. Antrame aukÅ¡te prekiauta drabužiais. SubaÄiaus biblioteka buvo ir raudonų plytų pastate, kur dabar „Dangivos“ parduotuvÄ—, ir mediniame name prie Biržų g. ir AukÅ¡taiÄių a. kampo. „Tais laikais skaitytojų neleisdavo prie knygų lentynų. PrieÅ¡ lentynas stovÄ—davo stalas. BibliotekininkÄ— ant jo pridÄ—davo knygų, ir žmonÄ—s iÅ¡ jų rinkdavosi, kÄ… skaityti. Man patiko stebÄ—ti, kaip bibliotekininkÄ— bendrauja su skaitytojais, kaip pasakoja jiems apie knygas, jas rÅ«Å¡iuoja. Mane traukÄ— knygų kvapas, bibliotekos atmosfera. Maždaug devintoje klasÄ—je supratau, kad norÄ—Äiau Äia dirbti“, – pasakojo paÅ¡nekovÄ—. Dirbo su pertraukomis TaÄiau baigusi vidurinÄ™ gal metus Janina svarstÄ—, ar rinktis bibliotekininkystÄ™. „Man apsisprÄ™sti padÄ—jo NijolÄ— KrasnauskienÄ—, tuo metu dirbusi rajono komjaunimo komitete. Jos vyras buvo vietinis, mano tÄ—vų pažįstamas. „Nuvažiuok į KultÅ«ros skyrių pas Å vedienÄ™ (tuo metu ji lyg ir vedÄ—ja to skyriaus buvo). Tikrai patars, kur galÄ—tum įsidarbinti“, – paragino mane NijolÄ—. Nuvažiavau. KultÅ«ros skyriuje liepÄ— nueiti pas tuometinÄ™ KupiÅ¡kio centrinÄ—s bibliotekos direktorÄ™ OnÄ… IndrelienÄ™. NuÄ—jau. DirektorÄ— labai apsidžiaugÄ—, kad noriu dirbti bibliotekininke. Mat kaimo bibliotekoms labai stigo darbuotojų. Buvau paskirta į DidžprÅ«dÄ—lius. Tada ir prasidÄ—jo mano bibliotekininkÄ—s karjera. Teko darbuotis ir Lukonyse, ir Žadeikiuose. Maždaug 1968 m. neakivaizdžiai baigiau Vilniaus kultÅ«ros mokyklÄ… ir tapau diplomuota bibliotekininke. Ä® darbÄ… Lukonyse nuo pavasario iki žiemos Å¡alÄių važinÄ—davau dviraÄiu iÅ¡ SubaÄiaus. ŽiemÄ… ir pÄ—sÄiomis reikÄ—davo nusigauti. Kartais permiegodavau kambarÄ—lyje prie bibliotekos. Ji buvo įkurta viename KatileviÄių namo gale. Žadeikiuose turÄ—jau butukÄ… virÅ¡ bibliotekos. Tad gyvenimo sÄ…lygos buvo geresnÄ—s. Bibliotekininkai tais laikais buvo apkrauti įvairiais visuomeniniais darbais. ReikÄ—davo talkinti renkant mokesÄius, suraÅ¡ant gyvulius. Taip ir dardÄ—davau arkliuko traukiamu vežimaiÄiu per kaimus. Be to, bibliotekininkas privalÄ—jo ne tik rengti knygų pristatymus, susitikimus su raÅ¡ytojais, bet ir statyti vaidinimus, Å¡okti, dainuoti, burti žmones saviveiklai. Tiesa, per šį laikotarpį porÄ… kartų bibliotekÄ… buvau iÅ¡mainiusi į partinį (Lukonyse), paskui į apylinkÄ—s pirmininkÄ—s darbÄ… (Alizavoje). Susiviliodavau Å¡iek tiek didesne alga. Visgi pablogÄ—jus mamos sveikatai vÄ—l pradÄ—jau praÅ¡yti bibliotekininkÄ—s darbo arÄiau namų. Tuometinis rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Julius Ulba buvo labai užsirÅ«stinÄ™s, kad palieku pareigas“, – prisiminÄ— Janina. Pagaliau SubaÄiuje KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus vedÄ—jo Algimanto JasaiÄio papraÅ¡iusi, kad jÄ… informuotų, jei SubaÄiaus bibliotekoje atsilaisvins vieta. Netrukus ten dirbusi bibliotekininkÄ— Zina JasaitytÄ— buvo paskirta kultÅ«ros namų direktore. Ir 1974 m. vasarį Janinai atsirado vieta SubaÄiaus bibliotekoje. „PradÄ—jau ten dirbti su Genovaite Å valkute-VaiÄikauskiene. Ji labai gražiai pieÅ¡davo. Po kelerių metų ji iÅ¡Ä—jo dirbti į mokyklos bibliotekÄ…, o vÄ—liau ir persikvalifikavo, tapo dailÄ—s mokytoja“, – dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovÄ—. Janina sakÄ—, kad SubaÄiaus bibliotekoje jaunosios jos kolegÄ—s keitÄ—si labai dažnai. Atvykdavo merginos, dažniausiai baigusios RokiÅ¡kio kultÅ«ros mokyklÄ…, atidirbdavo trejus pagal paskyrimÄ… privalomus metus ir pakeldavo sparnus kitur. Gal arÄiau savo kraÅ¡to, gal ten, kur alga didesnÄ—. Apie 1985 metus kartu su Janina SubaÄiaus bibliotekoje pradÄ—jo darbuotis Elvyra BuÅ¡keviÄienÄ—. Su Å¡ia kolege Janina dirbo iki 2006 metų vasario, kol iÅ¡Ä—jo į pensijÄ…. Vietoje jos pradÄ—jo dirbti Regina VilÄinskienÄ—. JÄ… 2009 metų kovÄ… pakeitÄ— dabartinÄ— bibliotekos vedÄ—ja Inga DovydÄ—nienÄ—. Nuo tų paÄių metų rugpjÅ«Äio pradÄ—jo Äia darbuotis ir bibliotekininkÄ— AudronÄ— BukienÄ—. „SubaÄiuje dirbti – vienas malonumas. Biblioteka buvo aprÅ«pinta neblogu inventoriumi. Dažnai buvo keiÄiami baldai, užuolaidos. Esame net respublikoje užėmÄ™ antrÄ…jÄ… vietÄ… bibliotekų apžiÅ«roje. Turiu visÄ… Å¡Å«snį pagyrimo, padÄ—kos raÅ¡tų už gerus veiklos rezultatus. Valdžia norÄ—jo, kad SubaÄiuje bÅ«tų reprezentacinÄ— biblioteka. Visgi buvome viena didžiausių rajono gyvenvieÄių. Pas mus veždavo ir iÅ¡ kitų miestų, net Å¡alių sveÄius, kurie lankydavosi rajone. Žinoma, nestigo ir varginanÄio popierizmo. ReikÄ—jo vykdyti skaitomumo užduotis, pildyti didžiausias ataskaitas. Griežtai reikalauta, kad viskas bÅ«tų politiÅ¡kai teisinga. Bibliotekoje garbingiausioje vietoje privalÄ—jo kabÄ—ti Lenino portretas. KartÄ… per renginį pakabinau Maironio portretÄ…. Po to gavau pylos, kodÄ—l ten ne Lenino atvaizdas“, – prisiminÄ— bibliotekininkÄ— Janina. StengÄ—si dÄ—l skaitytojų Atgavus Lietuvai nepriklausomybÄ™ bibliotekininkams tarsi rankos atsiriÅ¡o, dirbti tapo daug lengviau ir įdomiau. AtsivÄ—rÄ— akys. Skaitytojai į bibliotekÄ… prineÅ¡Ä— visokiausių senovinių knygų, fotografijų, dalijosi savo prisiminimais. Daug SubaÄiaus praeitį liudijanÄių knygų, fotografijų, net penkiasdeÅ¡imt metų iÅ¡saugotÄ… trispalvÄ™ bibliotekai dovanojo subatÄ—nas Nikodemas MickeviÄius. Apie 1999 metus SubaÄiaus biblioteka už kraÅ¡totyrinį darbÄ… pelnÄ— antrÄ…jÄ… vietÄ… respublikoje. „Visuomet turÄ—jome skaitytojų branduoliukÄ…. Kasmet susumuodavome darbo rezultatus ir paskelbdavome geriausius metų skaitytojus. Visais laikais žmonÄ—s ateidavo pas mus, bent jau laikraÅ¡Äių ir žurnalų paskaitinÄ—ti. IÅ¡ pradžių periodikos skaitytojų neregistruodavome. Biblioteka dirbdavo nuo 13 iki 20 ar 21 val. Tokios ilgos darbo valandos buvo nustatytos dÄ—l to, kad visi po darbo galÄ—tų pas mus ateiti ir Å¡viestis. SubaÄiaus miestelio mokykloje veikÄ— knygų iÅ¡davimo taÅ¡kas. ŽmonÄ—s pasakydavo, kokių nori knygų. Atrinkdavau kiek įmanoma pagal kiekvieno skonį, patardavau, kÄ… vertÄ—tų perskaityti. Vieni mÄ—go fantastikÄ…, kiti detektyvus, treti praÅ¡ydavo knygų apie gyvenimÄ…, meilÄ™. DÄ—l skaitytojų reikÄ—davo labai pasistengti, kad jie nenusigręžtų nuo bibliotekos. Skaitomumo planus įvykdyti bÅ«davo sunku. Mums labai padÄ—davo mokinukai, kurie ateidavo su literatÅ«ros, kuriÄ… privalo perskaityti, sÄ…raÅ¡ais. Tai jiems kalnus literatÅ«ros parÅ«pindavome. Kol dar neturÄ—jome kompiuterių, labai paklausi buvo informacinio pobÅ«džio literatÅ«ra, enciklopedijos. Jų negalÄ—davome iÅ¡duoti į namus. Tai įvairius referatus mokinukai rengdavo mÅ«sų skaitykloje. Informacijos pagal mokinių nurodytas temas jiems ieÅ¡kodavome knygose. Kai bibliotekoje atsirado pirmieji kompiuteriai, nebÄ—jau į kompiuterinio raÅ¡tingumo kursus. Jau galvojau apie pensijÄ…. Man padÄ—davo su kompiuteriu susikalbÄ—ti po pamokų atlÄ—kÄ™s anÅ«kas. Ir dabar, jei prireikia, jis man kompiuterį nustato ir tada galiu skaityti įvairias naujienas“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—. Ji su biblioteka atsisveikino 2006 metų vasarį.
Atnaujintoje SubaÄiaus bibliotekoje po pamokų nuolat Å¡urmuliuoja mokiniai. Janina sakÄ—, kad labai džiaugiasi pastaruoju metu atnaujinta, labai iÅ¡gražėjusia biblioteka. Maždaug septynerius paskutiniuosius metus SubaÄiaus bibliotekoje ji dirbo sunkiomis sÄ…lygomis. Patalpos buvo Å¡altos, per stogÄ… nuolat sunkÄ—si vanduo, trÅ«kinÄ—davo elektros tiekimas. Žinoma, nepaisant to, stengÄ—si tÄ… skurdÄ… kompensuoti Å¡vara, tvarka, gražiais interjero akcentais. „ApžiÅ«rÄ—jusi bibliotekÄ… po remonto net apsiverkiau, Smagu, kad mano buvusioms kolegÄ—ms Å¡iuo metu sudarytos labai geros darbo sÄ…lygos. JauÄiuosi laiminga, kad galÄ—jau tuos pokyÄius pamatyti savo akimis“, – džiaugÄ—si moteris. Å iuo metu Janinos mÄ—gstamiausi užsiÄ—mimai yra daržininkystÄ— ir sodininkystÄ—. Moteris gyvena gražiame gamtos kampelyje, seno puÅ¡yno, nuo vaikystÄ—s pažįstamų laukų ir pievų apsupta. Gamta ir darbai gryname ore, anot jos, iÅ¡vaiko visas depresijas ir padeda jausti gyvenimo pilnatvÄ™. SubaÄiaus bibliotekos istorijos metraÅ¡tį pavarÄius Bibliotekos iÅ¡takas prisimimus Janina PalÅ¡iÅ«nienÄ— 1977 metais buvo parengusi SubaÄiaus bibliotekos istorijÄ…. VÄ—lesniais metais jÄ… nuolat papildydavo. Atmetus sovietiniais metais raÅ¡ytiems panaÅ¡iems darbams buvusį privalomÄ… ideologizuotÄ… pamuÅ¡alÄ…, iÅ¡ pateikiamų faktų galima daug sužinoti apie Å¡iame kraÅ¡te dirbusius bibliotekininkus, jų veiklos specifikÄ…. IÅ¡ pokalbio su senuoju bibliotekininku P. Sirvydu Janina sužinojo, kad SavivaldybÄ—s bibliotekos, įkurtos 1935 m., pradinis knygų fondas buvo tik 423 egzemplioriai. Biblioteka neaptarnavo kaimo gyventojų, nes knygų turÄ—jo mažokai. ÄŒia skaitÄ— mažiau nei Å¡imtas skaitytojų. Per penkerius pirmuosius veiklos metus knygų fondas Å«gtelÄ—jo iki 900 egzempliorių. Sovietiniais metais bibliotekos fondas griežtai peržiÅ«rÄ—tas ir iÅ¡ jo paÅ¡alinta visa prieÅ¡taraujanti sovietinei ideologijai literatÅ«ra. Karo metais SubaÄiaus biblioteka glaudÄ—si viename kambarÄ—lyje. NeturÄ—jo reikiamo inventoriaus, stigo popieriaus ir kitų bibliotekai svarbių reikmenų. Po karo biblioteka perkelta į naujÄ… vietÄ…. 1947 m. liepÄ… bibliotekÄ… paliko P. Sirvydas. Jį pakeitÄ— MarytÄ— PažemytÄ—. Tuo metu bibliotekoje buvo 2174 egz. knygų. Kai 1956 metais bibliotekoje pradÄ—jo dirbti Regina BurbaitÄ—, biblioteka turÄ—jo 323 skaitytojus. Ji aptarnavo SubaÄiaus gyvenvietÄ™ ir du kolÅ«kius. Labiausiai nutolusių sodybų gyventojams iki bibliotekos buvo 10–15 km. Naujoji bibliotekininkÄ— pradÄ—jo steigti kilnojamÄ…sias bibliotekÄ—les, telkti knygneÅ¡ių bÅ«rius, kad knyga bÅ«tų pasiekiama ir toliau gyvenantiems žmonÄ—ms.
Å io pastato antrajame aukÅ¡te yra buvusi SubaÄiaus biblioteka. 1963 m. spalio mÄ—nesį SubaÄiaus bibliotekos vedÄ—ja pradÄ—jo dirbti GailutÄ— DeÅ¡ÄeraitÄ— ir bibliotekininke – Gražina ŽalytÄ—-SemÄ—nienÄ—. VeikÄ— dvi kilnojamosios bibliotekÄ—lÄ—s, buvo sudaromi skaitymo planai atskiroms skaitytojų grupÄ—ms. Biblioteka palaikÄ— glaudžius ryÅ¡ius su tarpbibliotekiniu knygų abonementu. Apie 1968 metais SubaÄiaus biblioteka perkelta į naujai pastatytus kultÅ«ros namus. Gavo visiÅ¡kai naujÄ… inventorių. 1969 m. pradÄ—jo dirbti bibliotekos vedÄ—ja LaisvutÄ— MackeviÄienÄ— ir bibliotekininkÄ— Liucija JackeviÄiÅ«tÄ—.
Å iame name taip pat glaudÄ—si SubaÄiaus biblioteka. AutorÄ—s nuotraukos 1975 m. liepÄ… bibliotekoje pradÄ—jo dirbti jauna specialistÄ—, taip pat baigusi RokiÅ¡kio kultÅ«ros mokyklÄ…, Violeta MaliÅ¡auskaitÄ—. G. Å valkutÄ— iÅ¡ bibliotekos iÅ¡Ä—jo dirbti į mokyklÄ…. Pasak J. PalÅ¡iÅ«nienÄ—s, bibliotekininkÄ—ms, propaguojant knygÄ…, vedant masinius renginius, daug padÄ—jo bibliotekos taryba. Aktyviausios bibliotekos tarybos narÄ—s buvo A. StravinskienÄ—, gyvenvieÄių vykdomojo komiteto pirmininkÄ—, L. BukienÄ—, kombinato „Gintaras“ buhalterÄ—, mokytoja M. ŽebrienÄ—. Buvo bÅ«rys aktyvių skaitytojų. Tai A. DruÄkuvienÄ—, M. ŽebrienÄ—, J. MonkeviÄiÅ«tÄ—, A. PatapaviÄiÅ«tÄ—, V. MackeviÄius, R. BaltakytÄ—, L. RakickaitÄ—, J. Panavas, G. Å valkutÄ—. 1977 m. SubaÄiaus bibliotekoje įvestas telefonas. 1978 m. buvo gauta 2529 egz. knygų. Bibliotekininke dirbti pradÄ—jo baigusi vidurinÄ™ Virginija SankauskaitÄ—. Buvusi darbuotoja V. MaliÅ¡auskaitÄ— iÅ¡Ä—jo dirbti į Panevėžio „Ekrano“ gamyklÄ…. Tais metais geriausiais bibliotekos skaitytojais tapo Edmundas Alekna, Panevėžio politechnikumo moksleivis, bibliotekininkÄ— G. VaiÄikauskienÄ—, pensininkas Striukys. 1979 m. rugpjÅ«tį bibliotekininkÄ™ V. SankauskaitÄ™ pakeitÄ— nauja specialistÄ— O. KavaliauskaitÄ—. Daugiausia knygų tais metais perskaitÄ— Vytautas ÄŒeponis. Geriausi skaitytojai mokinukai buvo L. RakickaitÄ—, L. AleÅ¡iÅ«nas, V. Užusienis. 1981 m. bibliotekoje lankosi 1190 skaitytojų, iÅ¡ jų 390 vaikų. Bibliotekos renginiuose dalyvavo raÅ¡ytojas V. Brazauskas, poetas M. KarÄiauskas, poetÄ— S. BuceviÄienÄ—, literatÅ«ros kritikas R. PakalniÅ¡kis. Bibliotekoje lankÄ—si UkmergÄ—s rajono ir Latvijos StuÄkos rajono bibliotekininkai. Aktyviausiais skaitytojais pripažinta J. MinkeviÄienÄ—, G. VilimienÄ—, G. VaiÄikauskienÄ—, D. AukÅ¡tikalnienÄ—, M. ŽebrienÄ—, P. Å lekonienÄ—. 1982 m. bibliotekos skaitytojai galÄ—jo gerinti savo muzikines žinias. Buvo propaguojamas diskotekos fondas, skaitytojai supažindinami su naujai gautomis plokÅ¡telÄ—mis. Geriausi tų metų skaitytojai – R. SarokaitÄ—, D. SarapaitÄ—, N. LetkauskienÄ—. 1985 m. bibliotekoje surengtas susitikimas su poetu ir prozininku Petru DirgÄ—la bei aktoriumi Tomu Vaisieta knygos Å¡ventÄ—s proga. 1988 metais bibliotekoje skaitÄ— 1340 skaitytojų, iÅ¡ jų 390 vaikų. IÅ¡duota 36624 egz. literatÅ«ros. Atgimimo laikotarpis 1990 metai – Lietuvos valstybÄ—s atkÅ«rimo metai. LaisvÄ—s ir nepriklausomybÄ—s idÄ—jos gražios, taÄiau nelengvai įgyvendinamos. IÅ¡kilo nauji uždaviniai ir rÅ«pesÄiai bibliotekininkams. Dirbti pasidarÄ— lengviau, įdomiau, nes atsisakyta nereikalingų, beprasmių darbų. Pagrindinis dÄ—mesys skiriamas kraÅ¡totyriniam darbui. Atsirado naujų temų – tremtiniai, iÅ¡eivijos kultÅ«ros ir meno veikÄ—jai ir kt. SuaktyvÄ—jÄ™s visuomeninis gyvenimas dalį skaitytojų atitraukÄ— nuo bibliotekos: žmonÄ—s užsiÄ—mÄ— individualia veikla, kÅ«rÄ— ir įsidarbino kooperatyvuose. SubaÄiuje tuo metu (1989 m. gyventojų suraÅ¡ymo duomenimis) gyveno 1369 žmonÄ—s. Lietuvai, gimtajai kalbai buvo skirta literatÅ«rinÄ— valandÄ—lÄ— „Gyva kalba – gyva tauta“. Parodose eksponuotos senos lietuviÅ¡kos knygos, periodinÄ—s spaudos dokumentai. Aptarta V. JasukaitytÄ—s knyga „Po mÅ«sų nebebus mÅ«sų“. Vyko pasakų popietÄ—s vaikams. SubaÄiaus filialas paruoÅ¡Ä— darbÄ… apie kalbininkÄ… P. Skardžių. Sukaupta daug nuotraukų, įvairių dokumentų apie SubaÄiaus praeitį. Visa kraÅ¡totyrinÄ— medžiaga, seni spaudiniai buvo laikomi kraÅ¡totyros kambaryje „Pasibelskime į praeitį“. Å ia medžiaga mielai naudojasi bibliotekos skaitytojai. UžraÅ¡ytas senos subatietÄ—s E. JuodzeviÄienÄ—s pasakojimas apie miestelį „Praeitį prisiminus“, parengtas kraÅ¡totyrinis aplankas apie liaudies menininkÄ… Bronių BreivÄ™. Knygų kainos pakilo 2–3 kartus, o lÄ—Å¡os fondams komplektuoti liko tos paÄios. Metų gale pritrÅ«ko lėšų ir du mÄ—nesius KupiÅ¡kio CBS bibliotekos iÅ¡ kolektoriaus negavo naujų knygų. Spaudinių fondas 1991-01-01 SubaÄiaus filiale buvo 31080 egz. Vienam skaitytojui teko 40 knygų. Pirmieji atgautos nepriklausomybÄ—s metai buvo nelengvi, paženklinti vis kylanÄiomis kainomis ir nuolatinio galvojimo, kaip kÄ… įsigyti ir kažkaip iÅ¡gyventi. Sunki ekonominÄ— situacija Å¡alyje neleido įgyvendinti gražių ir prasmingų idÄ—jų. 2005 metai Å iais metais SubaÄiaus filialo darbuotojoms buvo keliami uždaviniai prisidÄ—ti prie kultÅ«ros, Å¡vietimo, mokslo ir informacinÄ—s visuomenÄ—s plÄ—tros kaupiant, saugant ir sudarant sÄ…lygas naudotis sukauptais dokumentais. Bibliotekoje gauti ir sÄ—kmingai įdiegti trys kompiuteriai pagal VIPT projektÄ…. Atsirado galimybÄ— naudotis nemokama vieÅ¡a interneto prieiga, pastatytas spausdintuvas. VieÅ¡ojo interneto prieigos taÅ¡ko (VIPT) įkÅ«rimas labai svarbus žingsnis prisidedant prie žinių visuomenÄ—s plÄ—tros ir galimybÄ— kaimo žmonÄ—ms pasinaudoti informacinių technologijų teikiama nauda. Bibliotekos darbuotojams padaugÄ—jo darbo, taÄiau kompiuterizacija iÅ¡sprendÄ— daug informacinio pobÅ«džio dalykų. Per 2005 metus atsirado 95 registruoti interneto vartotojai. Knygų fondas – 33840 vnt. per metus. Buvo gauta 1222 vnt. naujų dokumentų, iÅ¡ jų grožinÄ—s literatÅ«ros 838, periodinių leidinių -– 70 ir kt. dokumentų –14. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 081 299 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
