SaulÄ—tÄ… vasaros dienÄ… Uoginių kaime retai kurį sodietį rasi namuose. Ne iÅ¡syk susitikome ir su 58-erių metų Augustinu VaiÄiÅ«nu – pasikinkÄ™s arklį FilmÄ… tÄ…dien jis laukuose grÄ—bÄ— Å¡ienÄ…. Pas savo Å¡eimininkÄ™ sugrįžo tik pietums ir sutiko Å¡nektelti apie kalvystÄ—s amatÄ…. Mat apylinkÄ—se A. VaiÄiÅ«nas garsÄ—ja kaip puikus arklių kaustytojas. ÄŒigonų papraÅ¡ytas Kaip tvirtino paÅ¡nekovas, Uoginiai – jo gimtasis kraÅ¡tas. ÄŒia gimÄ— seneliai, tÄ—vai. Ir jis pats Å¡iame kaimelyje susilaukÄ— savo trijų atžalų: sÅ«naus ir dviejų dukrų.
Prisiminimai apie potraukio kalvystei iÅ¡takas, A. VaiÄiÅ«nas sugrįžta į vaikystÄ™. Kaime, netoli Povilo Gurklio, buvo maža kalvÄ—. Ten dumples reikÄ—davo rankomis pÅ«sti. Kadangi nebuvo anglies, jÄ… iÅ¡ medžio degdavo. Visus Å¡iuos procesus mažam Augustinui labai patiko stebÄ—ti: kaip metalÄ… kala, kaip žaizdre jis lydosi.
Tos kalvÄ—s jau seniai nebÄ—ra. SusikÅ«rus kolÅ«kiams, kalvÄ— įkurta dirbtuvÄ—se. Ä®gijÄ™s specialybÄ™, A. VaiÄiÅ«nas Äia grįžo dirbti santechniku suvirintoju. Ilgus metus jam daugiausia teko leistis prie technikos metalo. PapraÅ¡ius žmonÄ—ms, nukaldavo tvoreles balkonams, grotas langams ar kitų apdailos detalių.
O pirmÄ… arklį savarankiÅ¡kai pakaustÄ— apie aÅ¡tuntojo deÅ¡imtmeÄio vidurį. VienÄ… sykį į kaimÄ… užvažiavo Äigonai ir papraÅ¡Ä— arklius pakaustyt. Tuomet dirbÄ™s kalvis pasigÄ—rÄ— ir nebuvo kam imtis Å¡io darbo. “Ponuliuk, bÅ«k geras, pakaustyk,†- A. VaiÄiÅ«no praÅ¡Ä— taboro vyriausiasis. Ir Augustinas, visÄ…laik darbavÄ™sis su kalviu, pakaustÄ—. Tiesa, iki tol teko tik pasagas susiaurinti ar iÅ¡platinti. O po pirmos sÄ—kmÄ—s pradÄ—jo savarankiÅ¡kai pasagÄ—les arkliams kalti.
Brangu, bet būtina Išėjęs iš suvirintojų, pasidirbo stakles, vadinamąjį “stanoką†arkliui įvaryti bei pritvirtinti, kad nesispardytų, ir ėmė sistemingai kaustyti. Iš Uoginių ir aplinkinių kaimų žmonės atvesdavo arklius. Seniau juodbėriai net eilėse susigrūsdavo. Deja, dabar jų kaime beliko vos dešimtis.
Be to, Å¡is rÅ«pestis savo arkliu Å¡eimininkui nepigiai atsieina. IÅ¡ viso Å¡i paslauga kainuoja apie 100 Lt. TaÄiau arkliui pasaga bÅ«tina. Kaustyti jį reikia ne reÄiau kaip du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Jei tik pamatai, kad gyvulys Å¡lubuoja, reiÅ¡kia jo savininkas pamirÅ¡o atvesti jį pas kalvį.
Filmas sužavÄ—jo ramumu PasidomÄ—jus, ar arklys A. VaiÄiÅ«nui yra ypatingas gyvulys, paÅ¡nekovas atsako: “Nuo mažens arkliai mano numylÄ—ti.†Nuo 5 metų teko sÄ—sti ant žirgo. Jau sunku besuskaiÄiuoti, kiek vÄ—liau jaunų iÅ¡jodinÄ—ta, kiek prie balno bei padargų pripratinta ar į tiesiÄ… arimo vagÄ… statyta. Apie deÅ¡imt metų teko su arkliais daržinÄ—se minti dobilus.
PrieÅ¡ mÄ—nesį įsigijo dabartinÄ— arklį FilmÄ…. Rinkdamasis pagalbininkÄ… darbuose, A. VaiÄiÅ«nas dÄ—mesį atkreipia į arklio ramumÄ…, kojų tvirtumÄ…, pagal dantis sprendžia apie gyvulio amžių ir sveikatÄ….
Tik parÅ¡elių nekastruoja Kalbant apie arklių kaustymÄ…, paÅ¡nekovas kukliai prisipažįsta nelaikÄ…s savÄ™s dideliu amatininku. TaÄiau tik įsiÅ¡nekÄ—jus paaiÅ¡kÄ—ja, kad savamoksliu save vadinantis A. VaiÄiÅ«nas sugeba padaryti visus vyriÅ¡kus darbus. “Tik parÅ¡elių kastruoti nemoku, – Å¡ypteli nagingas Uoginių gyventojas, - viskas, kÄ… matote, padaryta mano rankomis: pastatai, verandos langai, sumÅ«ryti peÄiai, duonkepÄ— krosnis, darbo įrankiai…â€
Pavyzdžiui, mÅ«ryti jis iÅ¡moko iÅ¡girdÄ™s, kad meistrai už darbÄ… praÅ¡o iki 1000 Lt. Tuomet auginÄ™s mažus vaikus, A. VaiÄiÅ«nas negalÄ—jo tokių pinigų svetimiems mokÄ—ti. StebÄ—jo iÅ¡ Å¡alies kaip mÅ«rijamos krosnys, pasiteiraudavo specialistų ir Ä—mÄ—si pats lipdyti plytÄ… prie plytos.
Kai pasiteiraujame apie įgytÄ… specialybÄ™, nespÄ—jame net pirÅ¡tų lenkti ties kiekvienu iÅ¡vardintu pažymÄ—jimu. Panevėžyje A. VaiÄiÅ«nas įgijo santechniko specialybÄ™, taip pat jis yra Å¡altkalvis-santechnikas, maÅ¡inistas, kalvis, suvirintojas dujomis, mechanikas, elektrikas, traktorininkas. Nuo darbų pavargusios Augustino rankos dar armonika sugriežia gražias melodijas. Muzikuoti jis pradÄ—jo ganydamas karves, ant kelmo prisÄ—dÄ™s. VÄ—liau – tÄ—vo armonikÄ… virkdÄ— AntaÅ¡avos aÅ¡tuonmetÄ—je, grojo to miestelio kapeloje.
Skuba padÄ—ti, o ne praÅ¡yti Auksinių rankų meistras nelinkÄ™s didžiuotis savo darbÅ¡tumu, nors pripažįsta, kad Uoginiuose gal ir nÄ—ra kito tokio įvairius amatus iÅ¡mananÄio žmogaus. Neretai ir apylinkių žmonÄ—s kreipiasi į A. VaiÄiÅ«nÄ… pagalbos.
“Be darbo negaliu, - apie savo gyvenimo bÅ«dÄ… kalba paÅ¡nekovas. - Nuo mažų dienų esu taip auklÄ—tas. TÄ—tis buvo griežtas, mama labai darbÅ¡ti. NemÄ—go jie netvarkos, iÅ¡ karto pakeldavo pagalį ar akmenį nuo tako. Prisimenu, visada paklausdavau: “Mamyt, kÄ… dirbt reikia?†O dabar jaunimas žiÅ«ri kÄ… gauti iÅ¡ tÄ—vų, greiÄiau primena ko jiems reikia, negu pasidomi, kuo gali padÄ—tiâ€.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.