|
|
|
Vėrinys KNYGAS SKAITÄ— PRIE MÄ—NULIO Å¡VIESOS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2006−09−16 |
KalbÄ—damasi su mÅ«sų laikraÄio nuolatiniu talkininku Jeronimu ÄŒieliu, paskaiÄiavau, kad jis raÅ¡o į “Mintis†jau visas deÅ¡imtmetis. TaÄiau paÅ¡nekovas tuoj pat patikslino, jog tai esÄ…s antrasis jo bendradarbiavimo gimtojo rajono laikraÅ¡tyje tarpsnis, o pirmųjų jo žinuÄių galima aptikti jau 1955 metų laikraÅ¡Äio puslapiuose.
Tada Jeronimas ÄŒielys jau dirbo kolÅ«kyje ir siuntinÄ—jo žinutes apie VaraniÅ¡kių kaimo žmonių darbus. Kaimynai tuo nei džiaugÄ—si, nei pyko už tokius jo praneÅ¡inÄ—jimus visam rajonui, taÄiau labai gerai pamena, kai vienÄ… kartÄ… susilaukÄ— iÅ¡ aplinkinių net padÄ—kos. Mat pradÄ—jÄ™ tiesti elektros linijÄ… darbininkai jų laukuose jau kuris laikas nebesirodÄ—. SodieÄiai Ä—mÄ— nuogÄ…stauti, kad ir vÄ—l žiemosiÄ… prie žibalinių lempų. Tai tada Jeronimas ir brÅ«kÅ¡telÄ—jo kritinį straipsnelį į “Stalino keliuâ€. “Ar taip sutapo, ar iÅ¡ tikrųjų kiek padÄ—jo tas mano bakstelÄ—jimas per laikraÅ¡tį, taÄiau stulpų statytojai laukuose vÄ—l pasirodÄ— ir tas darbas netrukus buvo baigtasâ€, - prisiminÄ— kelių deÅ¡imtmeÄių senumo įvykį Jeronimas ir kaimynų pripažinimÄ…, kad prie greitesnio elektros įvedimo ir jo prisidÄ—ta.
J. ÄŒielys, neseniai jau atÅ¡ventÄ™s 70-tį, pasakojo, jog turÄ—jÄ™s svajonÄ™ studijuoti žurnalistikÄ…. TaÄiau manydamas, kad gali jam nepavykti geru pažymiu iÅ¡laikyti užsienio kalbos stojamojo egzamino, minties patekti į Vilniaus universitetÄ… atsisakÄ— ir pasirinko agronomijos neakivaizdines studijas tuometinÄ—je ŽemÄ—s Å«kio akademijoje.
O visi tie raÅ¡inÄ—jimai, pamÄ…stymai apie bÄ—das, pasak jo, buvÄ™ tik į naudÄ…, nes gyvenime teko dirbti ir kolÅ«kio pirmininku, ir bÅ«ti kitų pirmininkų pavaduotoju bei vien tik agronomauti. Darbingų metų J. ÄŒielys daugiausia praleido Panevėžio, RadviliÅ¡kio ir Pakruojo rajonuose. Pastarajame rajone, kuriame buvo ir jo žmonos Irenos gimtinÄ—, judviejų Å¡eimos darbuotasis per dvideÅ¡imt metų. TaÄiau Jeronimas prisipažįsta, jog kituose rajonuose gyvendamas ir dirbdamas su tenykÅ¡Äių laikraÅ¡Äių redakcijomis ryÅ¡ių neužmegzdavÄ™s, tas poreikis atgijÄ™s tik sugrįžus į savÄ…jį kraÅ¡tÄ…. Tokį sprendimÄ… jis priÄ—mÄ™s po žmonos mirties.
Pasak J. ÄŒielio, vÄ—l pradÄ—ti raÅ¡inÄ—ti į “KupiÅ¡kÄ—nų mintis†skatino ir aplinkybÄ—s. RÅ«pÄ—jo susitikti su buvusiais MiliÅ«nų pradinÄ—s, VaraniÅ¡kių septynmetÄ—s mokyklų draugais, jautÄ— pareigÄ… priminti KupiÅ¡kio jaunimo vakarinÄ—s vidurinÄ—s mokyklos, kuriÄ… jis ir pats baigÄ—, istorijÄ…, pateikti nuotraukų su joje įsiamžinusių žmonių likimų apraÅ¡ymais. Jeronimas ne kartÄ… buvo nustebintas, kad tokiomis publikacijomis labai domisi vyresniosios kartos žmonÄ—s, jie persiuntinÄ—ja tokias iÅ¡karpas kituose rajonuose ir didmiesÄiuose gyvenantiems giminaiÄiams, buvusiems kaimynams. “MinÄių†visuomeninis korespondentas prisipažįsta, kad savo Å¡eimos, giminÄ—s istorijos apmatus jau irgi turi. KeletÄ… epizodų iÅ¡ savosios biografijos Jeronimas prisiminÄ— ir mums Å¡nekuÄiuojantis.
DuonÄ… užsidirbti pradÄ—jÄ™s dar vaikystÄ—je, nes vargingai gyvenusios naÅ¡lÄ—s mamos buvo leidžiamas piemenauti pas kaimynus, gimines ar ir visai nepažįstamus žmones. Pamena, tų Å«kininkų vaikai, jo bendraamžiai, pradinÄ™ mokyklÄ… pradÄ—davo lankyti nuo rugsÄ—jo, o jis - daug vÄ—liau, tik gyvulius uždarius į tvartÄ…. TaÄiau suspÄ—davÄ™s juos su mokslu prisivyti ir kartu baigti klasÄ™. O piemenavimas Uoginiuose pas buvusiÄ… mokytojÄ… KairienÄ™ jam buvÄ™s labai į naudÄ… ir dÄ—l tolimesnių apsisprendimų. Å eimininkÄ—s namuose buvo nemažai knygų ir moteris nedraudÄ— Jeronimui laisvesniu laiku jų skaityti. Kitaip bÅ«davÄ™ gyvenant pas dÄ—dÄ™ PovilÄ… SkaudÄ… VaraniÅ¡kiuose. Ir dÄ—dÄ—, ir mama vis žiÅ«rÄ—davo, kad dÄ—l skaitymo lempos nežibintų, nes kiekviena kapeika buvo labai sunkiai uždirbama. Bet ir tada jis su knyga įsikurdavo ten, kur namiÅ¡kiai jo ir neieÅ¡kotų, kartais skaitydavo ir prie pilnaties Å¡viesos.
Jeronimas pasakojo, jog ir kolÅ«kyje pirmosios jo pareigos buvusios piemens, o kad bÅ«tų gražiau, kerdžiumi vadintas. IÅ¡ pradžių buvo paskirtas VaraniÅ¡kių kaimo kolÅ«kio, gavusio “VienybÄ—s†pavadinimÄ…, karvių bandos prižiÅ«rÄ—toju. KitÄ…met jau tapo arklininku. Per dienÄ… dirbusius gyvulius reikÄ—davo naktimis ganyti. Vienam nebÅ«davo jauku per naktį lauke iÅ¡bÅ«ti, tai kviesdavosi ir draugų. KartÄ… buvo prisikalbinÄ™s su juo naktigonÄ—n eiti PetrÄ… RazmislaviÄių, taÄiau vakare atÄ—jo į ganyklÄ… jo mamÄ… ir liepÄ— sÅ«nui keliauti į namus, o negulinÄ—ti ant Å¡altos žemÄ—s.
J. ÄŒielys pabrėžia, kad į gyvenimÄ… teko kabintis paÄiam, nes be tÄ—vo augo nuo ketverių metų, o ir mamos neteko vos aÅ¡tuoniolikos sulaukÄ™s. Jam vis rÅ«pÄ—jo lavintis. Kai VaraniÅ¡kiuose buvo atidaryta penktoji klasÄ—, Jeronimas buvo jau Å¡eÅ¡iolikos metų, taÄiau nekreipÄ— dÄ—mesio į tai, kad teks mokytis kartu su daug jaunesniais, tapo penktoku, o baigÄ™s septynias klases iÅ¡sipraÅ¡Ä— iÅ¡ kolÅ«kio iÅ¡leidžiamas mokytis KupiÅ¡kyje. Be darbo nebuvo ir tada, dirbo kaimo bibliotekoje, draudiku. Dabar net patenkintas, kad teko daugiau vietovių ir žmonių pažinti. Po kelių deÅ¡imtmeÄių sugrįžęs gyventi į savÄ…jį kraÅ¡tÄ…, stengÄ—si pasižvalgyti, kas Äia per ilgesnį laikÄ… pasikeitÄ™. “Labiausiai keiÄiasi žmonÄ—s - sensta, apskritai iÅ¡ gyvenimo iÅ¡eina. O pastoviausi iÅ¡lieka medžiai, kad ir kiek paaugÄ™, pastorÄ—jÄ™, taÄiau vis tiek toje paÄioje vietojeâ€, -dalijosi mintimis mÅ«sų laikraÅ¡Äio biÄiulis.
J. ÄŒieliui ir sugrįžus į KupiÅ¡kio rajonÄ…, dar teko agronomauti ByÄių kolÅ«kyje, Å¡iame kaime yra ir jo sodyba, kurioje pastaruoju metu labiausiai mÄ—gsta atostogauti dukra Vilma, beje, pasirinkusi fotografÄ—s profesijÄ…, su vaikais. Teko jam padirbÄ—ti agronomu KupiÅ¡kio technologijos ir verslo mokyklos pagalbiniame Å«kyje. Ir dabar, kai jau seniai pensininkas, nestokoja ne tik Å«kiÅ¡kų, bet kultÅ«rinių darbų. Jis - “BoÄių†choro dainininkas ir Å¡io meno kolektyvo metraÅ¡tininkas. Pasak jo, jaunystÄ—je labiau mÄ—gÄ™s vaidinti ir yra dalyvavÄ™s kaimo kultÅ«ros namų, mokyklos dramos bÅ«reliuose. Pastaruoju metu J. ÄŒielys ne žodžiais, o darbais reiÅ¡kiasi ir neseniai atkurtoje rajono kraÅ¡totyrininkų draugijoje. Jau dalyvavo Etnografijos muziejaus specialistÄ—s AuÅ¡ros JonuÅ¡ytÄ—s surengtoje ekspedicijoje OniÅ«nų kaime. Tai buvusi vietovÄ—, kurios ir žmonÄ—s, ir laukai Jeronimui labai gerai žinomi.
O apie gerai žinomus dalykus, pasak J. Čielio, neapibūdinama jėga traukia ir parašyti.
“MinÄių†biÄiulis Jeronimas ÄŒielys, pirmÄ…sias žinutes rajono laikraÅ¡Äiui paraÅ¡Ä™s daugiau kaip prie penkiasdeÅ¡imt metų.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
