Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

GROžIO PASLAPTIS €“ ATOSTOGOS KUPIÅ¡KYJE

Ovidijus PETKEVIÄŒIUS

2006−09−02

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Tai tvirtina simpatiška ir šarminga, žavaus balso tembro savininkė, buvusi kupiškėnė, o dabar Klaipėdos kabelinės televizijos “Balticum” žvaigždė Giedrė Navickaitė – Vaičekauskienė. Su savo vyru Gintaru, itin populiarios laidos “Reidas” redaktoriumi ir vedėju, bei dukra Guoste dalį atostogų praleidusi gimtajame mieste pas savo tėvelius – Genovaitę ir Vaclovą Navickus.
Daugiau nei 90 tūkst. abonentų turinčios televizijos veidas ir balsas (daugelis reklamų užsakovų pageidauja, kad būtent Giedrė įgarsintų jų firmą ar įmonę reprezentuojančią reklamą – aut. past.) kelią į ekraną pradėjo gan tradiciškai. Kažkada, dar besimokant Vlado Rekašiaus vardo mokykloje apie aktorystę jai pasiūlė pagalvoti pavaduotojas Algirdas Bočiulis. Šį norą visapusiškai palaikė ir merginos tėvai. Dar realesnį pagrindą svajonė įgijo, kai režisierė Vilija Morkūnaitė Giedrei patarė sukurti Merės Popins personažą ir sudalyvauti respublikiniame moksleivių laidų vedėjų konkurse Vilniuje. Ir čia Giedrė neliko nepastebėta, laimėjo 2-ąją vietą. Beje, Merės Popins įvaizdis aktorystės ištroškusią kupiškietę vėliau persekiojo net keletą metų studijuojant ir jau dirbant televizijoje “Balticum”. Baigusi mokyklą Giedrė sėkmingai praėjo visus tris aktorinio patikrinimo turus (kas bandė, žino, kad į vieną aktoriaus vietą Konservatorijoje, dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pretenduodavo net po keliasdešimt stojančiųjų) ir jau laikydama save aktore grįžo į Kupiškį. Bebuvo likę išlaikyti tik lietuvių kalbos egzaminą raštu, bet ką tai reiškė sidabro medaliu mokyklą baigusiai merginai! Grįžusi į Vilnių ir parašiusi temą, jau matė save vaidinančią dramos teatro scenoje… Pažvelgus į vėliau lentoje iškabintus lietuvių egzamino rezultatus, žemė pradėjo slysti iš po kojų – ties jos pavarde raudonavo dvejetas! Noras vaidinti buvo stipresnis už nusivylimą, taip likimas ją atvedė į Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetus. Režisierių kursą tąkart rinko puiki pedagogė ir asmenybė - Dalia Kanclerytė, garsiojo aktoriaus Vytauto Kanclerio dukra. Šįkart teatro Mūza buvo palanki Giedrei.
Šiandien Giedrę Navickaitę – Vaičekauskienę žino ir senas, ir mažas pamario krašto televizijos žiūrovas. Stebint elementariausią jos sukurtą reportažą, nesvarbu, apie ką jis būtų,- prakiurusį daugiabučio stogą ar pokalbis su svečios šalies Prezidentu, įsitikini, jog Giedrė tiesiog sutverta darbti televizijoje. Antrąjį sezoną gyvuosiančioje autorinėje laidoje “Ieškokime geriausio!” kiekvienas Giedrės sumanytas ir parengtas siužetas virsta mini spektakliu. Su ja šypsodamiesi sveikinasi ir Klaipėdos meras, ir keltų kapitonai, ir kiemsargiai. Dažnai žiūrovai prieš kino filmus teiraujasi, ar juos įgarsino Giedrė Vaičekauskienė, ir tik sulaukę teigiamo atsakymo, įsijungia “Balticum” televizijos kanalą.
Apie atostogas, darbą televizijoje ir kitą gyvenimo filosofiją su Giedre ir Gintaru Vaičekauskais kalbamės vienoje iš ,mūsų miesto kavinaičių.
Man regis lengviau būtų išvardyti kuo Tau neteko dirbti televizijoje, nei detaliai papasakoti apie tai, kuo buvai ir tebesi?
Gal Tu ir teisus, kaip visada šelmiškai ir tuo pat viliojančiai, šypsosi Giedrė. “Balticum” televizijoje aktyviai pradėjau dirbti 1995-aisiais, net septynerius metus dirbau be pertraukos. Programų direktorius Vladas Straupas tuo metu dar tik formavo “Žinių tarnybą”. Tai buvo pats darbingiausias mano laikas: buvau ir pirmoji diktorė, pirmoji “Sveikinimų” koncerto vedėja, žinių reporterė, tiesioginės laidos “Su gimtadieniu” vedėja, be to, garsinau kino filmus.
Be abejo, toks darbo krūvis neapsaugo nuo nuovargio. Tad teko keleto projektų atsisakyti. Žinoma, buvo gaila, nes iš prigimties esu maksimalistė. Štai ir šiuo metu (kai vyko pokalbis – aut. past), nors ir atostogauju, bet galvoje jau sklando mintys apie laidos “Ieškokime geriausio!” anonsą, kuriu artimiausių reportažų temas, mąstau apie būsimus herojus. Gintaras, aišku, pyksta, bet tokia jau esu. Man visada įdomu, ką aš darau. Tada jau panyru visa galva. Regis, viskas ateina savaime. Kadangi nesu labai prietaringa, tad nebelsiu į stalą (be to “Savanoje” jis – plastikinis), galiu tik pasidžiaugti, jog visos mano mintys materializuojasi.
Papasakok apie naujausią savo televizinį kūdikį – antrąjį televizijos sezoną gyvuosiančią laidą “Ieškokime geriausio!”
Neslėpsiu, labai džiaugiuosi autorine laida “Ieškokime geriausio!”. Aš tiesiog “maudausi” joje.
Kai buvo apmąstoma laidos idėja visi kolegos sakė: “Giedre, čia tau skirta laida. Tu jai tiesiog sutverta!”. Manau, neapsigavo ir jie, ir aš. Šioje laidoje aš - ir scenarijaus autorė (kas, kad siužetas tetrunka tik 3 min.), ir režisierė, ir pagrindinė aktorė. Pradėjus kurti šią laidą, nors mano darbo diena dažnai užtrunka 12 valandų, aš atsigavau psichologiškai. Kuriant tokio pobūdžio laidą padeda ir įgimtas mano smalsumas – labai mėgstu bendrauti su žmonėmis. Be jokio nuovargio galiu “trintis” ir parduotuvėse, ieškodama siužetų, personažų ar garderobo sau. Taip pat, manau, padeda ir išradingumas - siekiu kiekvieną laidą ar siužetą daryti vis kitaip ir greitai, t.y. operatyviai. Televizijoje net pravardę dėl to turiu, mane vadina “Greitąja pagalba” (juokiasi). Darbe galiu koncentruotis labai greitai. Dažnai vietoje improvizuoju, pamatau, ką ir kaip reikia daryti, kaip prakalbinti vieną ar kitą pašnekovą.
Bet juk būna ir tokių akimirkų kai ir “greitoji pagalba” neatlaiko tempo?
Iš tiesų kartais apima ir tokios nuotaikos, kai norisi ramesnio, ne tokio stresinio, darbo. Bet po to vėl nusiraminu, žinodama, kad vilkėti dalykinį kostiumėlį ir per dienų dienas atsakinėti į vieną ir tą patį klausimą – tikrai ne man!
“Namų ūkyje”, aišku, esu žymiai lėtesnė, čia jau leidžiu sau patinginiauti.
Atostogų metu man labai svarbi dvasinė ramybė.
Kaip čia nutiko, kad atostogas leidžiate Kupiškyje, gal sužlugo kokio “kruizo” planai?
Ne, jokie “kruiziniai” planai nesužlugo, šypsosi Giedrė. Šiais metais atostogas suskirsčiau į du etapus. Pirmoji atostogų dalis – “bobiška”: vyras išleido su drauge į Kroatiją prie Adrijos jūros. Antroji, maloniausioji, – ramybė pas mamą. Aišku, išvažiavusi gailėsiuosi, kad nenuskyniau nė vienos uogos, nepadėjau konservuoti agurkų…
Kupiškis man ir mano šeimai - tiesiog reabilitacinė sanatorija – mintims, dvasiai, kitiems smagiems dalykams. Daugelis “Stiliaus” kalbinamų ponių koketuodamos teigia, kad “mano grožio paslaptis – slidinėjimas Alpių kalnuose!”. Aš, kaip absoliuti blondinė, pasakyčiau,: “kad mano grožio paslaptis – poilsis Kupiškyje” (juokiasi).
Mane visados stebina miestelio tvarka. Ir žmonės! Regis, jie visai nesensta. Kokius juos palikau prieš išvykdama studijuoti, tokius sutinku ir šiandien. Gal taip yra todėl, kad žmonės čia mažiau patiria streso, kvėpuoja neužterštu oru. Šiame mieste labai daug gražių merginų ir vyresnio amžiaus gražių žmonių. Stebiu juos ir, rodos, kad laikas visai sustojęs…
Galbūt Tu priklausai tai kategorijai žmonių, kurie yra linkę viskuo žavėtis?
Na, ne visai! Iki šiol mane labai erzina žmonės, kurie, rodos, kaip ir mes visi mokėsi geografijos, bet išdidžiai ir gan arogantiškai klausia:”Kupiškis?! O kur jis yra?” Paprasčiausiai nesuvokiu, kaip žmonės gali to nežinoti…
Minėjai, kad Kupiškyje tau leidžiama poilsiauti pagal “pilną programą”?
Tikrai. Mano tėveliai, kaip kitų mano draugių, su kuriomis atvykusi būtinai turiu susitikti, neverčia ruošti maisto gėrybių žiemai. Gal todėl, kad mato, kaip įtemptai su Gintaru darbuojamės Klaipėdoje. Grįžusi į tėviškę prarandu bet kokį darbingumą. Apskritai Kupiškis man miestas tik pailsėti. Puikiai žinau, kad atvykusi čia gyventi ir dirbti prarasčiau save, tiesiog “neužsikurčiau” jokiam darbui, aš čia galėčiau tik tinginiauti. Man čia trūksta žmonių, trūksta erdvės ir mintims, ir darbui.
Šioje vietoje Giedrės vyras Gintaras Vaičekauskas, matyt, nutarė, kad jo “reitingai” krinta, ir lyg profesionalus aktorius ėmėsi "laikyti reikšmingą pauzę”. Suvokiau, kad laikas prakalbinti šį reporterį-mohikaną. Kupiškėnai, manau, kur kas geriau pažįsta jo tėvą, Kauno valstybinio dramos teatro aktorių, Vilhelmą Vaičekauską, iš kultiniu tapusio Duknos personažo Augustino Griciaus pjesėje “Palanga”). Gintaras gi – ne mažiau spalvinga personą. Jiedu kartu su Gintaru Tomkumi Klaipėdoje pirmieji įkūrė tuomet nepriklausomą ir graibstyte graibstomą dienraštį “Vakarų ekspresas”. Ten rašė visokius šovinistinius straipsnius, į dienos šviesą vilko pačias skandalingiausias temas. Vėliau metė darbą “Vakarų eksprese” ir nuo 2000-ųjų kabelinėje televizijoje “Balticum” pasirodė su autorine laida “Reidas”. Jis šios, tiesiogiai iš autoįvykių vietos rengiamos laidos, redaktorius ir vedėjas. Prakalbintas spaudos ir televizijos asas, išsyk davė valią laisvai minčių ir pastebėjimų improvizacijai.
Kupiškis labai kompaktiškas ir siaubingai simpatiškas miestukas. Savo kompaktiškumu gražus kaip Kopenhaga (!), žinoma, tik tuo atveju, jei iš miesto žemėlapio būtų išbrauktas Kraštiečių mikrorajonas… Šaunu, kad iš visų vietų matoma nuostabi Kupiškio bažnyčia. Be jokios abejonės, apie Kupiškio perspektyvą kalbėti, kol žmonės dirbę užsienyje čia atvyksta tik “pragerti” pinigų, kol jie čia nesijaus saugiai, kol čia pagrindiniais objektais bus tik rajono Savivaldybė su meru, mokykla, vaikų darželis, paštas, apie jokias progresyvias permainas kalbėti nėra prasmės. Aišku, smagu, kad veikia fontanai (štai Klaipėdoje daugelis neveikia), bet to neužtenka normaliam poilsiui. Sutvarkykite marias, organizuokite plaukiojimą, atgaivinkite Paketurių aerouostą… Geram poilsiui reikalingas visumos kompleksas. Yra begalė europinių tokio pat dydžio miestelių, kuriuos galima laikyti pavyzdžiais, jie gyvena puikiai. O kodėl? O todėl, kad miestas turi koncepciją. Kupiškis, deja, jos neturi!
Dabar Kupiškis neturi kuo nustebinti. Jei šalia Kupiškio būtų rastas koks urvinio žmogaus būstas, gal tada ir pradėtų plūsti turistai…
Anksčiau prasitarei, kad Tavo uošvis (Vaclovas Navickas) – tikras Kupiškio miesto patriotas. Gal jis ir įtakojo meilę šiam, Tau visai svetimam, miestui?
Taip, jis yra aktyvus ir neabejingas negerovėms žmogus. Pro jo akį nepraslysta joks suniokotas ar niokojamas suolelis, gadinama skulptūra. Beje, jis preciziškai renka visus “Kupiškėnų minčių” numerius. O mes su Giedre atvykę čia pirmiausiai nuo jų ir pradedame pažintį su miestu. Beje, kaip žmogus, susijęs su spauda ir žiniasklaida, tiesiog privalau pažerti Jums komplimentų. Per pastarąjį pusmetį laikraštis neatpažįstamai pasikeitė. Jis turi aiškią poziciją ir žurnalistinę intuiciją pastebėti negatyvius dalykus. Tai retas, ko gero, unikalus atvejis tarp rajoninių laikraščių. Jeigu Jūs nebijote kritikuoti policijos darbo (arba nedarbo) metodų (o šiuos žmones puikiai pažįstu, juk pats su jais dirbu), jei galite kritikuoti merą, vadinasi, tampate reikšmingas, solidus ir įgyjantis žmonių pasitikėjimą laikraštis.
Pats laikas pakalbėti apie tai, ar neiškyla problemų abiem, kartu su Giedre, dirbti vienoje televizijoje, kur visi varžosi dėl laidos populiarumo, reitingų ?
Gintaras atšauna, kad ten jie mažiausiai ir susitinka. Reporterio darbas yra gatvėje, o ne kabinete. Be to, net namuose “Reido” redaktorius ir vedėjas dažnai net tris kartus per naktį kviečiamas į įvykio vietą. G. Vaičekauskas ruošia “karštus” reportažus, todėl laida gyvuoja jau šešerius metus, o jos auditorija - daugiau nei 50 tūkst. žiūrovų. Abu populiariausi kabelinės televizijos “Balticum” redaktoriai ir autorinių laidų vedėjai vienas kitam dėmesio ir komplimentų nepavydi. Be to, kaip juokavo Giedrė, nebūna ir kada.
Nejau ir pažintis, meilė taip pat buvo be pavydo priepuolių, o dar žinant, kad abu esate temperamentingi, ekstremalių situacijų mėgėjai?
“Gintaras labai galantiškai asistavo ir mergino”, – prisimena Giedrė. Tuo metu ji dar buvo režisūros specialybės studentė, o Gintaras – žvaigždė, geriausias tuo metu populiariausio nepriklausomo dienraščio “Vakarų ekspresas” korespondentas, bekompromisis, skandalingų temų autorius. Visgi jis surado būdų, kaip pavergti Giedrės širdį. Vieną dieną ėmė ir pirmame “Vakarų ekspreso” puslapyje atsirado interviu su tuo metu mažai kam žinoma simpatiška studente… Susituokė, dukra Guostė gimė, kaip pabrėžia Giedrė, “ne iš reikalo”, po vienuolikos mėnesių. Šiuo metu jai jau dvylika metųū, ir abu sutuoktiniaisutartinai tvirtina, kad nepavydi Guostei tokių tėvų, kuriuos dažniau mato per TV nei namuose. “Kartais net negalime patikėti, kad ji yra mūsų duktė”, – sako Giedrė, jai antrina ir Gintaras. Dažnai po reportažų ar tiesioginių laidų, kino filmų įgarsinimo namo grįžtantys, kaip sakoma, “be fazių”.
“Šioje vietoje ir baigiasi visas televizinis žavesys”, – kiek nuliūdusi sako Giedrė. Ir tą pat akimirką prasitaria, kad naujo sezono laidos anonsą jau sugalvojo… Tiesa išvydusi grėsmingą Gintaro žvilgsnį pro tamsius akinius, nusikvatoja, ir taria: “Ai, dar paatostogaukim!”


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 614

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]