|
|
|
Vėrinys POKYÄIAI
Ovidijus PETKEVIÄŒIUS |
2006−08−26 |
Å iame numeryje, padedant Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ir sporto rÄ—mimo fondui, pradedame leisti retrospektyvinÄ™ “KupiÅ¡kÄ—nų minÄių†rubrikÄ… “PokyÄiaiâ€, skirtÄ… laikraÅ¡Äio leidybos 60-meÄiui.
Per laikotarpį, kuris prasidÄ—jo 1946 m. spalio 22 d., dÄ—l visiems mums suprantamų priežasÄių ne kartÄ… kito laikraÅ¡Äio pavadinimas (“Stalino keliuâ€, “Komunizmo keliuâ€). TaÄiau svarbiausia tai, kad jis skleidÄ— ir tebeskleidžia kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kÄ… mintį, fiksavo ir tebefiksuoja KupiÅ¡kio ir viso kupiÅ¡kÄ—nų kraÅ¡to istorijÄ…, etnografinių paproÄių įvairovÄ™, mÅ«sų kraÅ¡to žmonių gyvenimo džiaugsmus ir vargus.
“PokyÄių†esmÄ— – vartant senuosius laikraÅ¡Äio numerius, pažiÅ«rÄ—ti kaip kito mÅ«sų kraÅ¡to gyvenimas, kokios naujos tradicijos tapo mÅ«sų gyvenimo kasdienybe, o kokie mÅ«sų senolių paproÄiai nukeliavo užmarÅ¡tin. KÄ… atradome ir praradome per šį laikotarpį, kai patys augome ir brendome, o vÄ—liau jau auginome savo vaikus, anÅ«kus bei proanÅ«kius, kasdien saugomi dviejų milžinų – KupiÅ¡kio bažnyÄios bokÅ¡tų.
SimboliÅ¡ka, kad “PokyÄius†pradedame nuo straipsnelio, kuris dar kartÄ… primins mÅ«sų rajono Å¡irdies - KupiÅ¡kio istorijÄ….
Redakcijos gi istorija – neatsiejama nuo visų JÅ«sų istorijų. Jei buvote mÅ«sų laikraÅ¡Äio herojumi, patys kažkada raÅ¡Ä—te ar fotografavote galbÅ«t tai, ko dabar jau nebÄ—ra, pasidalykite su visais kartu Å¡iomis archyvinÄ—mis relikvijomis, kartu prisiminkime visus vingiuotus “kelalius†ir “kožnų dienalįâ€â€¦
Miesto pradžia – XII amžius
Dar tais laikais, kada Lietuvos kunigaikÅ¡Äiai kovojo su Livonijos ordinu, XII-XIII amžiuose, ant aukÅ¡to LÄ—vens pakrantÄ—s kalno įsikÅ«rÄ— pilis. ŽmonÄ—s taikos metu negyveno pilyje – jų gyvenvietÄ— buvo netoli Kupos upÄ—s (1969 m. - Kalinino g., dabar – S. Dariaus ir S. GirÄ—no g. rajone). Nuo upÄ—s gyvenvietÄ— gavo KupkÄ—mio vardÄ…. Livonijos ordinų puldinÄ—jimo metu pilis buvo sugriauta. Gi gyvenvietÄ—, kad ir daugelio antplÅ«džių niokojama, vis tiktai iÅ¡liko. Palaipsniui ji plÄ—tÄ—si ir augo. Laikui bÄ—gant ji virto nedideliu miesteliu. PasikeitÄ— ir jo pavadinimas. XVI amžiaus viduryje KupiÅ¡kis jau buvo karaliÅ¡kųjų rÅ«mų valsÄius. 1616 metais lenkų karalius Žygimantas III-asis Äia įsteigÄ— parapijos bažnyÄiÄ… Angelų sargų vardu, o jau XVIII amžiuje KupiÅ¡kis buvo didelÄ— seniÅ«nija, grafų Tyzenhauzų ir ÄŒartoriskių nuosavybÄ—. Miestelis rinkosi savivaldybÄ™ ir, kiek galima, tvarkÄ—si savarankiÅ¡kai. Apie 1860 metus KupiÅ¡kyje buvo 1617 gyventojų ir 264 kiemai. Miestelio centre gyveno amatininkai ir pirkliai. O gatvÄ—se aplink miestelį - valstieÄiai. Trijų – RaÄiupÄ—nų, Smilgių ir AukÅ¡tupÄ—nų – kaimų valstieÄiai miestelio pakraÅ¡Äiuose gyveno jau antrojoje devynioliktojo Å¡imtmeÄio pusÄ—je. Tie valstieÄiai turÄ—jo tris didžiulius laukus žemÄ—s ir dvi miÅ¡kingas vietas – Vidugirius ir PaÅ¡epetį. Kiekvienas valstieÄių kiemas (o jų visuose trijuose kaimuose buvo 63) turÄ—jo po valakÄ… žemÄ—s, o kiekvienas kaimas gyveno vis kitoje gatvÄ—je.
1864 metais KupiÅ¡kio miestelį nusiaubÄ— didžiulis gaisras, sunaikinÄ™s didžiÄ…jÄ… dalį pastatų. ValstieÄiai, pabÅ«gÄ™ galimų vÄ—lesnių gaisrų, naujų namų jame nebesistatÄ—, o palaipsniui kÄ—lÄ—si į laukus, ten, kur buvo to kaimo žemÄ—. Kiekvienam kiemui buvo atmatuota deÅ¡imtinÄ— (109 arai) žemÄ—s trobesiams pasistatyti. Ä® laukus valstieÄiai persikÄ—lÄ— tokia pat tvarka, kaip ir gyveno miestelyje: kas gyveno gatvÄ—s gale, tas ir laukuose trobesius statÄ—si “ulyÄios†gale. Tokiu bÅ«du miesto paÅ¡onÄ—je atsirado trys kaimai. Smilgių, AukÅ¡tupÄ—nų ir RaÄiupÄ—nų kaimuose žmonÄ—s taip iÅ¡gyveno iki 1917 metų. O jau tais metais valstieÄius pradÄ—jo raginti keltis į vienkiemius. ŽmonÄ—ms persikeliant susidarÄ— nemažai sunkumų: daugelis norÄ—jo gauti sklypÄ… arÄiau miesto arba geležinkelio stoties. Tokiu bÅ«du buvo padaryta Å¡itaip: norintieji gyventi prie miesto už buvusį savo valakÄ… (20 ha) tegaudavo tik 10 ar 11 hektarų, toliau nuo miesto ar blogesnÄ—se žemÄ—se, kur eiti buvo mažiau norinÄių, atkirsdavo daugiau žemÄ—s. Už valakÄ… ten gaudavo po 30 ir daugiau hektarų . Tokiu bÅ«du Äia atsirado mažažemiai ir didžiažemiai.
Augant ir pleÄiantis KupiÅ¡kio miestui, RaÄiupÄ—nų kaimas vÄ—l tapo jo dalimi, o jo gyventojai dabar, kaip ir prieÅ¡ 100 metų, vÄ—l laikomi miestieÄiais. Žingsnis po žingsnio miesto riba artÄ—ja ir prie AukÅ¡tupÄ—nų. Miesto ribos prasiplÄ—tÄ— ypaÄ Å¡iais laikais.
Buvo raÅ¡oma 1969 m. lapkriÄio 29 d. “Komunizmo keliu†laikraÅ¡Äio Nr. 139 etnografiniame puslapyje “Senybas varsmalaâ€
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
