Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

POKYčIAI

Ovidijus PETKEVIÄŒIUS

2006−08−26

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šiame numeryje, padedant Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondui, pradedame leisti retrospektyvinę “Kupiškėnų minčių” rubriką “Pokyčiai”, skirtą laikraščio leidybos 60-mečiui.
Per laikotarpį, kuris prasidėjo 1946 m. spalio 22 d., dėl visiems mums suprantamų priežasčių ne kartą kito laikraščio pavadinimas (“Stalino keliu”, “Komunizmo keliu”). Tačiau svarbiausia tai, kad jis skleidė ir tebeskleidžia kupiškėnišką mintį, fiksavo ir tebefiksuoja Kupiškio ir viso kupiškėnų krašto istoriją, etnografinių papročių įvairovę, mūsų krašto žmonių gyvenimo džiaugsmus ir vargus.
“Pokyčių” esmė – vartant senuosius laikraščio numerius, pažiūrėti kaip kito mūsų krašto gyvenimas, kokios naujos tradicijos tapo mūsų gyvenimo kasdienybe, o kokie mūsų senolių papročiai nukeliavo užmarštin. Ką atradome ir praradome per šį laikotarpį, kai patys augome ir brendome, o vėliau jau auginome savo vaikus, anūkus bei proanūkius, kasdien saugomi dviejų milžinų – Kupiškio bažnyčios bokštų.
Simboliška, kad “Pokyčius” pradedame nuo straipsnelio, kuris dar kartą primins mūsų rajono širdies - Kupiškio istoriją.
Redakcijos gi istorija – neatsiejama nuo visų Jūsų istorijų. Jei buvote mūsų laikraščio herojumi, patys kažkada rašėte ar fotografavote galbūt tai, ko dabar jau nebėra, pasidalykite su visais kartu šiomis archyvinėmis relikvijomis, kartu prisiminkime visus vingiuotus “kelalius” ir “kožnų dienalį”…


Miesto pradžia – XII amžius
Dar tais laikais, kada Lietuvos kunigaikščiai kovojo su Livonijos ordinu, XII-XIII amžiuose, ant aukšto Lėvens pakrantės kalno įsikūrė pilis. Žmonės taikos metu negyveno pilyje – jų gyvenvietė buvo netoli Kupos upės (1969 m. - Kalinino g., dabar – S. Dariaus ir S. Girėno g. rajone). Nuo upės gyvenvietė gavo Kupkėmio vardą. Livonijos ordinų puldinėjimo metu pilis buvo sugriauta. Gi gyvenvietė, kad ir daugelio antplūdžių niokojama, vis tiktai išliko. Palaipsniui ji plėtėsi ir augo. Laikui bėgant ji virto nedideliu miesteliu. Pasikeitė ir jo pavadinimas. XVI amžiaus viduryje Kupiškis jau buvo karališkųjų rūmų valsčius. 1616 metais lenkų karalius Žygimantas III-asis čia įsteigė parapijos bažnyčią Angelų sargų vardu, o jau XVIII amžiuje Kupiškis buvo didelė seniūnija, grafų Tyzenhauzų ir Čartoriskių nuosavybė. Miestelis rinkosi savivaldybę ir, kiek galima, tvarkėsi savarankiškai. Apie 1860 metus Kupiškyje buvo 1617 gyventojų ir 264 kiemai. Miestelio centre gyveno amatininkai ir pirkliai. O gatvėse aplink miestelį - valstiečiai. Trijų – Račiupėnų, Smilgių ir Aukštupėnų – kaimų valstiečiai miestelio pakraščiuose gyveno jau antrojoje devynioliktojo šimtmečio pusėje. Tie valstiečiai turėjo tris didžiulius laukus žemės ir dvi miškingas vietas – Vidugirius ir Pašepetį. Kiekvienas valstiečių kiemas (o jų visuose trijuose kaimuose buvo 63) turėjo po valaką žemės, o kiekvienas kaimas gyveno vis kitoje gatvėje.
1864 metais Kupiškio miestelį nusiaubė didžiulis gaisras, sunaikinęs didžiąją dalį pastatų. Valstiečiai, pabūgę galimų vėlesnių gaisrų, naujų namų jame nebesistatė, o palaipsniui kėlėsi į laukus, ten, kur buvo to kaimo žemė. Kiekvienam kiemui buvo atmatuota dešimtinė (109 arai) žemės trobesiams pasistatyti. Į laukus valstiečiai persikėlė tokia pat tvarka, kaip ir gyveno miestelyje: kas gyveno gatvės gale, tas ir laukuose trobesius statėsi “ulyčios” gale. Tokiu būdu miesto pašonėje atsirado trys kaimai. Smilgių, Aukštupėnų ir Račiupėnų kaimuose žmonės taip išgyveno iki 1917 metų. O jau tais metais valstiečius pradėjo raginti keltis į vienkiemius. Žmonėms persikeliant susidarė nemažai sunkumų: daugelis norėjo gauti sklypą arčiau miesto arba geležinkelio stoties. Tokiu būdu buvo padaryta šitaip: norintieji gyventi prie miesto už buvusį savo valaką (20 ha) tegaudavo tik 10 ar 11 hektarų, toliau nuo miesto ar blogesnėse žemėse, kur eiti buvo mažiau norinčių, atkirsdavo daugiau žemės. Už valaką ten gaudavo po 30 ir daugiau hektarų . Tokiu būdu čia atsirado mažažemiai ir didžiažemiai.
Augant ir plečiantis Kupiškio miestui, Račiupėnų kaimas vėl tapo jo dalimi, o jo gyventojai dabar, kaip ir prieš 100 metų, vėl laikomi miestiečiais. Žingsnis po žingsnio miesto riba artėja ir prie Aukštupėnų. Miesto ribos prasiplėtė ypač šiais laikais.
Buvo rašoma 1969 m. lapkričio 29 d. “Komunizmo keliu” laikraščio Nr. 139 etnografiniame puslapyje “Senybas varsmala”


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 510

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]