|
|
|
Vėrinys LEMTINGAS LAIKRAÅ¡ÄIO SKELBIMAS
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2006−08−26 |
 Julius Skrandauskas, KupiÅ¡kio rajono maisto ir veterinarijos tarnybos virÅ¡ininkas, neseniai atÅ¡ventÄ— 60-ties metų sukaktį. Beveik tiek pat metų praÄ—jo ir nuo pirmojo mÅ«sų laikraÅ¡Äio numerio pasirodymo. Žmogaus gyvenimo ir laikraÅ¡Äio gyvavimo istorijos ,žinoma, skirtingi dalykai, taÄiau paralelÄ™ tarp jų galÄ—tume iÅ¡vesti. Žmogų veikia jo gyvenamo laikmeÄio įvykiai, o spauda yra viso to savotiÅ¡kas metraÅ¡tininkas.
Tad nusprendÄ—me toliau tÄ™sti savo misijÄ… ir paÅ¡nekinti „MinÄių“ bendraamžį, pakamantinÄ—ti, kokie momentai jo gyvenime buvo svarbiausi, ar jis patenkintas pasirinkta profesija. Šįkart misija buvo ne iÅ¡ lengvųjų , nes paÅ¡nekovas prisipažino gyvenime besivadovaujantis posakiu: „Pasakai tik tiek, kiek reikia.“
Darbų sūkuryje
Su J. Skrandausku kalbėjomės jo darbo kabinete Sodų gatvėje. Pašnekovas džiaugėsi, kad iš respublikinio tarnybos biudžeto buvo skirta lėšų jų įstaigos pastato remontui. Jau pakeisti langai, baigiamos pertvarkyti kai kurios patalpos. Pirmajame aukšte atsiras patogus laukiamasis lankytojams. Netrukus bus pradėta keisti pastato šildymo sistema. Šį darbą reikia atlikti per rugsėjį, kad prasidėjus šildymo sezonui nekiltų jokių keblumų. Per beveik trisdešimtį jo darbo metų šioje, ne kartą keitusioje pavadinimus, įstaigoje mainėsi ne tik pastato išorė, bet ir darbo pobūdis.
„AnksÄiau turÄ—jome gilintis į siauresnÄ™ sritį, bet bÅ«davo nurodoma atlikti ir tokių darbų, kurie neįeidavo į pareigybes. Pavyzdžiui, mÅ«sų įstaigos specialistams priskirdavo kuruoti kelių kolÅ«kių pieno gamybÄ…, paÅ¡arų ruoÅ¡imÄ…. Rajono laikraÅ¡tyje nuolat bÅ«davo spausdinami praneÅ¡imai apie kolÅ«kių gamybinius rodiklius. Jei bent 200 g sumažėdavo primilžiai, reikÄ—davo eiti aiÅ¡kintis į tuometinÄ™ ŽemÄ—s Å«kio valdybÄ… arba su kolÅ«kių vadovais į partijos komitetÄ…. Per pirmuosius biuro posÄ—džius gavÄ™s pylos labai iÅ¡gyvenau. Po to formalių pabarimų giliai į Å¡irdį nebeimdavau, ypaÄ Å¾inodamas, jog vis dÄ—lto esu teisus.
Veterinarijos laboratorijoje atlikdavome kolūkių pašarų kokybės tyrimus. Per vykdavusias telefonines sąšaukas su Žemės ūkio ministerija informuodavome apie tų tyrimų rezultatus. Jei jie būdavo prasti, gaudavom pylos iš vietinės valdžios ir nurodymą kitą kartą neskelbti tokių blogų rezultatų. Atšaudavau, jog mano darbuotojai nenori prarasti darbo ir duomenų nefalsifikuos.
Vyravo požiÅ«ris, kad dÄ—l gyvulių kritimo visuomet kalÄiausi veterinarai, nes blogai gydo, o ne prastos gyvulių laikymo sÄ…lygos, bloga priežiÅ«ra. Su Å¡iomis negerovÄ—mis daug kariaudavome. Rajone buvo penkios veterinarinÄ—s ligoninÄ—s. Jų vedÄ—jai padÄ—davo atsilaikyti, jei bÅ«davome nepelnytai barami, baudžiami.
Dabar veiklos sritis platesnė, bet konkretesnė. Jei bara, tai daug maž žinai už ką.“ - kalbėjo J. Skrandauskas.
Visgi, jo nuomone, blogai , jog politika „ėjo per fermas“. Šiuo metu taip sunkiai ūkininkai vėl iš naujo jas statosi. Vien dokumentų kokį šūsnį pradėjusiems tokias statybas reikia pristatyti! Galėjo būti ir lengvesnis kelias – ne griauti, bet pertvarkyti visus, be išimties, turimus gyvulininkystės kompleksus, fermas.
Paklaustas, ar rinktųsi tÄ… paÄiÄ… specialybÄ™, tÄ… patį darbÄ…, jei laikÄ… bÅ«tų galima pasukti atgal, J. Skrandauskas nedvejodamas atsakÄ— „taip“.
Pradžia
Pašnekovas, retos mūsų krašte pavardės savininkas, patvirtino, jog yra kilęs iš Rokiškio rajono. Gimė ir augo Onuškio kaime kartu su jaunesniais už save - seserimi Julija ir broliu Valentinu. Tėvai dirbo tarybiniame ūkyje. Kai mokėsi Juodupės vidurinėje mokykloje, mėgstamiausi dalykai buvo zoologija, geografija, istorija. Stoti į Veterinarijos akademiją prikalbino draugai. Veterinaro specialybė nebuvo itin populiari, bet reikalinga. Žmonės laikė daug gyvulių. Siekti mokslo Kaune buvo patrauklu ir dėl to, jog ten gyveno nemažai pažįstamų, giminių. (Vėliau jo pėdomis pasekė ir sesuo. Brolis buvo pasirinkęs kultūros darbuotojo, muzikanto duoną.)
BÅ«damas ketvirtame kurse vedÄ— bendramokslÄ™ SnaigÅ«nÄ™ ir netrukus po studijų baigimo buvo paÅ¡auktas atlikti karinÄ—s tarnybos. Po metų (1971 m.) grįžo ir apsistojo Å akių rajone, LukÅ¡iuose, kur gyveno žmona su dukra. ÄŒia tuometiniame „Lenino“ kolÅ«kyje pradÄ—jo dirbti veterinarijos gydytoju. TaÄiau vis traukÄ— įsikurti arÄiau tÄ—viÅ¡kÄ—s. „„ValstieÄių“ laikraÅ¡tyje perskaiÄiau skelbimÄ…, kad priemiestiniam ByÄių kolÅ«kiui reikia veterinarijos darbuotojų, gydytojų, nedelsdamas atvažiavau apsižiÅ«rÄ—ti. IÅ¡ karto vieta labai patiko – geras Å«kis, turintis galvijų, veislinių kiaulių fermas, puikus, pirmininkas Bronius Valunta (jau mirÄ™s), profesionali jo žemÄ—s Å«kio specialistų komanda, galimybÄ— ne tik man, bet ir žmonai gauti darbÄ… pagal specialybÄ™, geras atlyginimas. Taip pat masino siÅ«lomos gyvenimo sÄ…lygos: bÅ«stas, galimybÄ— dukrÄ… leisti į miesto darželį. Tad ilgai nesvarstÄ™ 1972-ųjų gegužę atsikraustÄ—me į ByÄius“, - pasakojo J. Skrandauskas.
Po penkerių metų darbo jaunasis veterinarijos gydytojas vėl sulaukė naujo darbo pasiūlymo. Jį pasikvietęs tuometinis Žemės ūkio valdybos viršininkas Alvydas Bukšaitis pradėjo kalbinti tapti rajono kovos su gyvulių ligomis stoties viršininku. Buvo pažadėtas butas Kupiškyje. Tokia perspektyva J. Skrandauskui nelabai patiko, nes atlyginimas kolūkyje buvo žymiai didesnis. Antra vertus, viliojo butas mieste (tais laikais ne taip lengvai gaunamas), kad dukrai mokykla bus arti (vežiojama motociklu į darželį ji neretai sirgdavo). Viską apsvarstęs ryžosi eiti pasiūlytas pareigas, kuriose prieš jį dirbo Vladas Žekys.
„Nelabai, ko gero, geidžiama ta mano kÄ—dÄ—. NÄ— vienas kolega Äia dirbdamas nepasistatÄ— pilaiÄių. Visi daugiabuÄiuose gyvena“, - paklaustas, kodÄ—l iki Å¡iol neįsikÅ«rÄ™s nuosavame name, dÄ—stÄ— paÅ¡nekovas.
Laisvalaikis
J. Skrandauskas sakÄ— nesÄ…s darboholikas, bet to laisvo laiko vis stinga.
Tiesa, nedidelÄ™ sodybÄ—lÄ™ užmiestyje jis turi. TaÄiau ji atstoja kolektyvinį sodÄ…. IÅ¡taigingų apartamentų ten nesÄ…, tik pasistatÄ™s pirtelÄ™, kurioje mÄ—gsta iÅ¡siperti, iÅ¡sikasÄ— tvenkinį. „Bute beliktų smurksoti tik prie televizoriaus. O ten vis yra kuo užsiimti, esi arÄiau gamtos“, - tvirtino jis. Veterinarijos gydytojo praktika nesiverÄia. Å iuo atžvilgiu įstatymai ne kartÄ… keitÄ—si. Tai bÅ«davo jų tarnybos darbuotojams puse etato leidžiama dirbti veterinarijos gydytojai, tai vÄ—l uždrausdavo. Ä®gytos žinios dabar praverÄia prižiÅ«rint du sodybos Å¡unis. Jo konsultacijų prireikia tÄ—viÅ¡kÄ—je Å«kininkaujanÄiam broliui. Jei reikia, gali gyvuliui suleisti vaistus.
Mėgsta keliauti savo automobiliu. Du kartus buvęs Kryme, Odesoje, keliavo po Kareliją, išmaišė visas Baltijos valstybes, nukako į Vokietiją, Briuselį. Tiesa, į pastarąjį miestą skrido lėktuvu.
Mėgstamiausi automobiliai – "Audi".
Užsiminus, kad kai kas KupiÅ¡kį laiko nuobodžiu užkampiu, paÅ¡nekovas tuojau pat tai užginÄija:„Man tai KupiÅ¡kis labai gražu, sutvarkytas miestas. ÄŒia pripratau ir gerai jauÄiuosi. Buvau gavÄ™s pasiÅ«lymų įsidarbinti Å iauliuose, Zarasuose, bet pasilikau“. Anot jo, kokia Äia nuobodybÄ—, kai maždaug po 150 km yra nuo Vilniaus, Kauno ar Rygos. Å iais laikais tai juokingai maži atstumai. Pasiek tuos miestus, ir visas nuobodulys iÅ¡garuos. Kaune jam tenka per metus lankytis keletÄ… kartų. DalyvaujÄ…s Äia rengiamuose respublikinÄ—s veterinarijos gydytojų asociacijos seminaruose, konferencijose. Du kartus per metus iÅ¡ visos Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai renkasi į krÅ«vÄ…. VasarÄ…, kaskart vis kitoje vietovÄ—je, rengiama meno ir sporto Å¡ventÄ—. Taip pat tradiciÅ¡kai kolegos su Å¡eimomis susirenka palydÄ—ti senųjų metų. Ta proga apsilankoma teatre ar koncerte.
Atsineštas pluoštas nuotraukų išdavė dar vieną J. Skrandausko pomėgį – fotografuoti. Ši veiklos sritis jį domina nuo septintos klasės. Viena iš įsimintiniausių užfiksuotų akimirkų – laivo „Admirolas Nachimovas“ spalvota skaidrė. Paskui sužinojęs, jog šis keleivinis laivas, tuo metu stovėjęs Jaltos uoste, po kelių dienų nuskendo Juodojoje jūroje.
Pasiteiravus apie mÄ—gstamiausiÄ… sporto Å¡akÄ…, paÅ¡nekovas pareiÅ¡kÄ— esÄ…s krepÅ¡inio fanas, mÄ—gstÄ…s stebÄ—ti ir futbolo rungtynes, bet aktyviai nuo mokyklos laikų, kuomet buvo susidomÄ—jÄ™s dviraÄių lenktynÄ—mis, nÄ—ra sportavÄ™s.
„Apskritai mÄ—gautis ramiai laisvalaikiu negaliu ir dabar. Tenka važinÄ—ti su policija į reidus, tikrinti gabenamÄ… produkcijÄ…, galvijus. SkambuÄio iÅ¡ teisÄ—tvarkos atstovų galiu sulaukti ir vidurnaktį, jei sulaikomi pažeidÄ—jai. Daug vargo turime su gaiÅ¡enos supirkÄ—jais. Labai sunkiai sekasi jų negerus kÄ—slus įrodyti“, - vÄ—l mintimis J. Skrandauskas grįžo prie kasdieninių darbo reikalų.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
