Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 23 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

NUTIRPUS SNIEGUI LAUKIAMA ERKIų ANTPLūDžIO

2013−04−18

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kai tik ištirpsta sniegas ir viršutinis dirvos sluoksnis įšyla iki 7 laipsnių šilumos, o jei dar ir saulutė pašviečia, erkės iškart suaktyvėja. Joms gyvybiškai svarbu po žiemos pasimaitinti. Erkės maitinasi retai (paprastai 2 kartus per metus), bet gausiai. Jau kai eisime skinti pirmųjų žibučių, reikia būti atsargiems. Erkių gausa Lietuvoje visur gana didelė. Nėra tokių vietų, kur tų erkių nebūtų. Jų pilni ne tik miškai, bet ir priemiesčiai bei miesto parkai. Erkių aktyvumas trunka labai ilgai – visą periodą be sniego. Mes mėgstame leisti laiką gamtoje, tad tikimybė susidurti su erke yra labai didelė.

Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei, kuri, siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria seiles bei kitus organizmo skysčius, o su jais ir ligos sukėlėjus. Ne vienam erkės įkandimas būna lemtingas – susergama erkiniu encefalitu ar Laimo liga.
Kupiškio rajone 2012 metais buvo užregistruoti 4 erkinio encefalito ir 26 Laimo ligos susirgimai.

Ligų simptomai

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, pažeidžianti smegenų dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Asmuo, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, praėjus vienai ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, sukeldamas smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymius – stiprius skausmus, vėmimą, galvos svaigimą, pusiausvyros, sąmonės sutrikimą, paralyžių. Atsiradus tokiems požymiams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Apie 30 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu ir po gydymo praėjus metams skundžiasi įvairiais negalavimais, dalis jų lieka neįgalūs.

Specialaus erkinio encefalito gydymo nėra, taikomas tik simptominis šios ligos gydymo būdas. Todėl vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu. Deja, dažniausiai apie skiepus susimąstoma per vėlai – kai erkė jau įsisiurbė. Reikia nepamiršti, kad skiepas nepradės veikti iškart – imunitetui susidaryti reikia laiko. Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso didelio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Bet šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Todėl dažnai būnantiems gamtoje nereikėtų gailėti pinigų ir pasirūpinti savo sveikata.

Kita liga, kurią perduoda erkės – Laimo boreliozė. Laimo ligos požymiai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai po kelių dienų ar net mėnesio nuo erkės įkandimo įsisiurbimo vietoje atsiranda žiedo formos migruojantis odos paraudimas ir perštėjimas. Kartu su bėrimu gali pasireikšti ir gripą primenantys simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis. Vėliau ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu ir kt. Atsiradus šių ligų požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Skiepų nuo Laimo ligos nėra, tad reikia saugotis erkių įkandimų.

Prevencija

Vienas patikimiausių apsisaugojimo nuo erkių būdų yra tinkama apranga – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio, kad būtų galima lengviau pastebėti ropojančią erkę. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės sukištos į batus ar kojines. Galvą patartina apsirišti skarele ar užsidėti prigludusią kepurę. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.
Kita efektyvi prevencinė priemonė nuo erkių – neleisti užaugti aukštai žolei. Todėl miestuose žolę reikėtų pjauti anksti pavasarį, o ne birželio pabaigoje, kai erkės jau išnaudojo puikias sąlygas pasimaitinti. Mat žolėje pakankamai daug ir visokių graužikų bei kitų gyvių, kurie įsisiurbusias erkes gali pernešti į žmonių lankomas vietas. Puikūs erkių nešiotojai – ir paukščiai.

Ilgiau užsibuvus gamtoje, grįžus į namus būtina gerai apsižiūrėti kūną, ar nėra įsisiurbusi erkė. Rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus. Apžiūrėti reikėtų ir keturkojus draugus, nes jie iš pasivaikščiojimų lauke taip pat gali parnešti į namus erkių.
Erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų, kurios ganosi miškingose vietovėse, pieną. Šia klastinga liga galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užsikrėtusios ožkos ar karvės pieną ir netgi vartojant iš jo pagamintus produktus.

Kaip ištraukti erkę

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia nedelsiant ištraukti. Traukdami erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ji neįšvirkštų į žaizdą Laimos ligos sukėlėjų. Negalima įsisiurbusios erkės tepti aliejumi, kokiais nors tepalais tikintis, kad ji uždus ir lengviau ją bus pašalinti. Įrodyta, kad tokios priemonės dar labiau pablogina situaciją, nes erkė pradeda dusti ir gausiau gaminti seilių, paskleidžia daugiau infekcijos sukėlėjų. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Greitai pašalinti įsisiurbusią erkę labai svarbu dėl Laimo ligos profilaktikos, nes šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi erkinio encefalito virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami iš karto, kai tik erkė pažeidžia odą.

AngelÄ— TRASIKIENÄ–,
Panevėžio visuomenės sveikatos centro
Kupiškio skyriaus vyresnioji specialistė


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 083 158

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]