Ketvirtadienį KupiÅ¡kio rajono vieÅ¡ojoje bibliotekoje buvo atidaryta Vokietijos kilmÄ—s dailininko Rudolfo Kimminos tapybos darbų paroda. Kaip teigÄ— nuolatinÄ— iÅ¡ties intelektualių renginių įkvÄ—pÄ—ja ir propaguotoja, Å¡ios bibliotekos direktorÄ—s pavaduotoja Lina MatiukaitÄ—, už minÄ—tÄ… parodÄ… reikÄ—tų dÄ—koti ir Lietuvos specialiosios kÅ«rybos draugijos “Guboja†rajono skyriaus pirmininkei Gražina Seiliuvienei. Ne kasdien net ir didmiesÄių parodų atidarymų “liÅ«tai†gali puikuotis tokiu betarpiÅ¡ku bendravimu ir jaukia atmosfera.
Parodų atidarymo didmiesÄio “ceremonijos“ dažniausiai apsiriboja tik konservatyvių “naujovių†kratiniu. Paprastai suteikiama keletas žodžių parodos kaltininkui, po to gÄ—lÄ—s, damų buÄiniai ir kuždesiai, ir žinoma, per kraÅ¡tus besiliejantis vynas. Po tokių meno diskusijų dažniausiai grįžtama namo tik “prisiminus†savo adresÄ…. Tokia dažniausiai pasitaikanti didmiesÄių parodų atidarymų realybÄ—.
YpatingÄ… aurÄ… Rudolfo Kimminos parodos atidarymui suteikÄ— joje muzikavÄ™ “Nacionalinio spalvų muzikos orkestro†atlikÄ—jai - kupiÅ¡kietÄ— Aurelija ir rokiÅ¡kietis Karolis. Kaip pasakojo jaunieji muzikantai, Å¡iame orkestre, kuriame natos užraÅ¡omos spalvomis, o ne mums įprastais muzikos ženklais, griežia 70 įvairiÄ… negaliÄ… turinÄių jaunuolių iÅ¡ daugelio Lietuvos miestų ir miestelių.
Bet tikrojoį Å¡armo (ir reikia manyti, nemenkÄ… bibliotekos prižiÅ«rÄ—tojų siaubo), gal tai kiek ir Å¡ventvagiÅ¡ka teigti, suteikÄ— neabejotina parodos vieÅ¡nia ir primadona Jekaterina – kilminga anglų buldogÄ—, nÄ— per žingsnį nesitraukianti nuo savojo Å¡eimininko, vis dažniau vasarojanÄio jo pamÄ—gtoje Preiloje, o ne Vokietijoje. Tiiesa, Jekaterinos portreto R. Kimminos drobÄ—se iÅ¡vysti nebuvo galima. Visi jo darbai (“Senasis Å¡ulinys Preilojeâ€, “Prie Baltijos jÅ«rosâ€, “Jurgeneit Å¡eimos kapas VentÄ—jeâ€, “KurÅ¡ių atminimo ženklai I, IIâ€, “KarvaiÄiai†ir kt.) alsuote alsuoja meile KurÅ¡ių nerijai ir Lietuvos pajÅ«rio gamtai.
Vienu iÅ¡ įtaigiausių savo mokytojų R. Kimminas laiko žymųjį rusų abstrakcionizmo meistrÄ…, konstruktyvizmo ir suprematizmo pradininkÄ… Vasilijų Kandinskį. Beje, ir savo darbus, o teisingiau pasakius, savÄ…jÄ… tapymo manierÄ… vokieÄių dailininkas, daugelio parodų Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir kitur. autorius vadina ekspresyviomis konstrukcijomis arba konstruktyviomis ekspresijomis. Paklaustas apie savo tapymo bÅ«dÄ… ir pasirengimÄ… jam, dailininkas tikina, jog jo užduotis – kalbÄ—ti ne žodžiais, o paveikslais, teptuko potepiais. TÄ… jau daugelį metų sÄ—kmingai ir darÄ…s. Jo iÅ¡tikimoji ir orioji palydovÄ— buldogiukÄ— Jekaterina, rodos, buvo daug iÅ¡kalbingesnė…
Parodos atidaryme dalyvavo ir dailininko žmona Gunda bei vasaras Lietuvoje pamÄ—gÄ™s leisti anÅ«kas. R. Kimminos mama kilusi iÅ¡ KaraliauÄiaus, tÄ—vas jau - grynas vokietis. Pasak dailininko, jo gyvenime istorija taip susiklostÄ—, kad jis tapo vokietis,jei atsirastų galimybÄ—, lygiai taip pat sÄ—kmingai “nesiprieÅ¡intų†tapti ir lietuvis. Anot dailininko, tai tikrai nÄ—ra gyvenimÄ… lemiantis faktorius.
Pasiteiravus, ar Rudolfas Kimmina galÄ—tų save laikyti laisvu žmogumi, dailininkas iÅ¡didžiai ir be jokio patoso prisipažino, jog jis esÄ…s absoliuÄiai laisvas!
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.