Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Sveikata

RAJONO GYVENTOJAI VANDENį TYRėSI VANGIAI

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2013−04−04 7

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija kovo mėnesį organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“. Jos metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Panevėžio apskrityje į akciją įsijungė beveik 200 gyventojų. Tik penki jų mūsų rajone. Nors specialistų duomenimis, trečdalis geriamam vandeniui naudojamų šulinių Lietuvoje šiuo metu yra užteršti.

Ištirtųjų vanduo geras

Kovo 19–20 dienomis Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centre įsikūrusios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) kabinete buvo laukiama šulinių ir šachtinių gręžinių vandens mėginių. Tyrimui reikėjo atnešti bent 1,5 l vandens plastikiniame švariame inde. NVSPL specialistai nustatinėjo, kiek šiame kiekyje yra azoto grupės junginių: nitritų, nitratų, amonio.

Mūsų rajone savo vandenį akcijos metu išsitirti panoro tik penki gyventojai. Tikslūs rezultatai kol kas dar sumuojami, tačiau pirminiais duomenimis, visų jų vanduo yra kokybiškas ir pakankamai geras.
Panevėžio apskrityje akcijoje dalyvavo 193 gyventojai. Aktyviausi buvo biržiečiai, rokiškėnai ir pasvaliečiai.

„Tokią akciją mūsų laboratorija organizavo pirmą kartą. Joje dalyvavo penkiasdešimt Lietuvos miestų“, – pasakojo NVSPL Panevėžio skyriaus vedėja Ina Krutova.
Pasak pašnekovės, paskutiniai duomenys rodo, kad ketvirtadalis lietuvių vandenį semia iš šulinių ir kad trečdalis jų vartoja užterštą vandenį.

Filtrai neišgelbės

Pavojingiausi sveikatai azoto grupės junginiai. Jie į vandenį patenka daugiausia iš aplinkinės šulinių teritorijos. Nitratai, nitritai rodo, kad aplinkoje yra nutekančių trąšų, fekalijų ar kitų taršos šaltinių. Šios medžiagos šulinius gali pasiekti ir požeminėmis vandens gyslomis.

Paaiškėjus, kad geriamasis šulinio vanduo yra nekokybiškas ir prisisotinęs azoto grupės junginių, I. Krutovos teigimu, geriausia jo visiškai nebevartoti. Nė vienas buitinis filtras, anot jos, visiškai neišvalys vandenyje randamų pavojingų cheminių medžiagų.
NVSPL Panevėžio vedėjos teigimu, nereikia aklai tikėti ir brangius filtrus į namus atnešančiais prekybos agentais. Be siūlomos prekės, jie paprastai atlieka ir tariamus vandens kokybės tyrimus, kurie dažniausiai parodo, jog vartotojo vanduo blogas.

„Tam, kad atliktų vandens tyrimą, specialistas privalo turėti tinkamas sąlygas ir įrangą. Mes tai darome specialiose, akredituotose laboratorijose. O prekybininkai pamerkia kažkokius lapelius į vandenį ir tyrimas baigtas. Neaišku, kas tai per lapeliai, ar jų galiojimas nesibaigęs, ar jie tiria būtent pavojingas medžiagas, o ne kietumą. Ir apskritai vandens tirti namų sąlygomis negalima“, – kalbėjo I. Krutova.
Be to, pasak pašnekovės, vandens kokybė nuolat kinta. Vasarą ir žiemą ji būna geresnė, o lietingu metų laiku – prastesnė.

Ypač, anot jos, keista, kai prekybos agentai pradeda tirti centralizuoto vandens kokybę. Tokį vandenį tiekiančios įmonės, vedėjos žodžiais, šiais laikais yra griežtai kontroliuojamos ir tiekiamo vandens kokybę tiria gana dažnai.
„Nežinau, kaip jūsų rajone, bet Panevėžyje vandenį tiekianti įmonė kiekvieną dieną pateikia duomenis apie geriamo vandens kokybę. Todėl rajonų gyventojai, manau, gali kreiptis į savo įmonę dėl vandens kokybės duomenų“, – sakė pašnekovė.

Be azoto grupės junginių tyrimų, NVSPL taip pat atliekami ir kiti vandens tyrimai. Čia galima išsitirti vandens kietumą, chloro bei geležies ir kitų medžiagų kiekius.