2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
MONO KALBOS VARGÄ—LIAI
BanguolÄ—s AleknienÄ—s nuotrauka Mas gyvanom septyniesoj – senÄ—lis Braniukas, bobuta Magduta, motuta Jolituta, tÄ—vÄ—lis AurimÄ—lis, oÅ¡ei Kamilyta, saso Rusnyta ir možasai mono brolalis MindaugÄ—lis. Å eimyna didala, alia sutariam visi ba tolko gražiai. Buvau do viÅ¡kum mažuta mergiota, do ir mokyklon nÄ—jau. Atomanu, mÅ«sų Å«lyÄioj gyvano tokia motarala, jų visi vadino Untosyti. TurÄ—jo savo vyrÄ—lį, katrų žmonas Untosytas priekbu vadino, o tikro jo vardo tai nebaatomanu. KÄ—p mono bobuta soko: „Tas Untosios užkurys niekam tikįs tinginys: prÄ— stolo pirmutinis, alia prÄ— dorbo – visadu paskutinis.“ ŪlyÄioj žmonas žinojo – kų pradas dirbtÄ—n, pasimas nepabaigįs, o jau girdavos girdavos, kÄ—p yr negirdata nematyta posaka – liežuviu, soko, ir bažnyÄių pastoto. AnÄ— augino kÄ—trius vaikelius. Untosyta turÄ—jo vienų novatnų papratimų – kasdÄ—n aidavo pas susiedus kÄ—minatų. Alia tropydavo ait, kadu žmonas pietus volgydavo. Trapsadavo palei duris, pakol žmonas volgydami neapsikįsdavo, prÄ— stolo sodindavo ir visiem volgyt paduodavo. Tunkiai ataidavo ir pas mumi. Vis susimislius kokių badų: tai jai raikia druskos pasiskolyt, tai nebažino, kÄ—p rasodų sodintÄ—n, tai batviniai pasbaigį, tai nebamoka kulno skarpaÄkom numÄ—gztÄ—n, tai jai do kokio bieso prisraikia. Aina ir aina. Tokia vieÅ¡nia su vaikÄ—liais Å«lyÄioj visiem buvo ligi gyvo kaulo atsibodus. Vienų kartų iÅ¡laidus Å¡itų Å«lyÄios vieÅ¡nių ir uždorius duris, musÄ—t pati sau bobuta balsu pasokÄ—: „Ar jinoj namų nebaturia, ar namÄ— dorbo nebanusitveria, ar volgyt nebara ko, kad vos tik dadam pietus unt stolo, jinoj Äia kÄ—p Äia. ViÅ¡kum sarmotų pamatus! Aina ir aina kÄ—p omžinas žydas. IÅ¡ paklos paÄios – nusbodo lig gyvo kaulo.“ Ir do kažin kų bumbadama nuvÄ—jo prÄ— savo darbų. Tų poÄių nedÄ—l su vaikÄ—liais Untosyta kÄ—p untala su unÄiokais vÄ—l įlingovo mÅ«sų gryÄion. OÅ¡ei nieko nebalaukdama prilakiau prÄ— Untosytas, įtraukiau krÅ«tinan oro ir vienu atsikvÄ—pimu iÅ¡pyÅ¡kinau kų ne kartų mono bobuta buvo kalbajus: „Tatulyt Untosyt, ar tavo gryÄia sudagus? Ar tujen namÄ— volgyt nebaturi ko? Ar dorbo nebagali nusitvÄ—rtÄ—n? Ar viÅ¡kum sarmotų pomatai, kad aini ir aini par paÄius pietus kÄ—p omžinas žydas? Žinoka, tujai ligi gyvo kaulo visiem Å«lyÄioj atsibodai su visais savo vaikÄ—liais! Vis Äia kÄ—p Äia ir lauki, kad prÄ— volgymo kas pasodint. IÅ¡ paklos paÄios, gyva bada tokia vieÅ¡nia!“ Pasokius nusisukiau ir nuvÄ—jus užlipiau unt pÄ—Äiaus. Užgirdus mono litonijų Untosyta tik pabolo, atsiloÅ¡Ä— ir nieko nebasokius su visais vaikais namo iÅ¡lakÄ—. Alia iÅ¡eidama durim tÄ—p trinkÄ—, kad nÄ—t dubulti lungai sudrebÄ—jo. GryÄioj pasdora tyku tyku – kÄ—p unt kapų. Tata užustalaj kostalajo ir volgÄ— toliau, motuta balsu atsiduso, bobuta „O VÄ—Å¡patė“ tapasokÄ—, tiktai senÄ—lis tylom palypÄ—jo unt peÄinyko ir mon pasokÄ—: „Oi, vaikÄ—l, ba raikalo tujai Å¡itÄ—p Untosiai teisybį akys supylai, pamislis, kad buvai primokinta.“ OÅ¡ei mirksÄ—jau kÄ—p varla varÅ¡kÄ—j nesuprotus, ko tÄ—p visi nusimina. Kadu bobuta ne kartų tų potį kalbajo, niekas jai nÄ— pusas žodžio nesokÄ—, o mon dabar ažu vienų kartų visi prikoiÅ¡ioja. Povakariu senÄ—lis pasisodino mani unt kÄ—lių ir pasokÄ—, kad potys geriausi unt svieto tÄ— duntys, katrÄ— laiku golia liežuvį prikųstÄ—n. Ir pakol niekas vardu nepoÅ¡aukÄ—, nepaklausa, kų misliu, mon pravartu tylat. No ano senÄ—lio pamokinimo oÅ¡ei visadu visadu taikiau daugiau patylatÄ—n ir kitų paklausytÄ—n. TÄ—p bÅ«na mažiau klopato, o ir visiem žmonam pravartu Å¡itų mono senÄ—lio pamokinimų atsimintÄ—n. TÄ—kstų paroÅ¡Ä— DanutÄ— PETRUÅ AUSKIENÄ–, Rudilių Jono Laužiko pagrindinÄ—s mokyklos socialinÄ— pedagogÄ—
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 085 453 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |