|
|
|
Vėrinys GYVAS PO MIRTIES BAUSMÄ—S
Sonata MOGYLAITÄ– |
2006−07−29 |
Kasmet rugpjÅ«Äio 15-oji Alizavoje didelÄ— Å¡ventÄ— – Å v. Marijos atlaidai. Å iemet, po Å v. Marijos atlaidų visuomenei bus pristatytas ir pakrikÅ¡tytas Juozo Jankausko paminklas Lietuvos tremtiniams ir partizanams atminti 1940-1990 m. Nors J. Jankauskas jau perkopÄ— per devintÄ… deÅ¡imtį, taÄiau turi dar jÄ—gų įamžinti, pagerbti Lietuvos partizanų-tremtinių atminimÄ…, pastatydamas savo lÄ—Å¡omis jiems paminklÄ…. J. Jankauskas II-ojo psaulinio karo metu gynÄ— LietuvÄ… nuo priešų. Po karo ne kartÄ… raÅ¡Ä— Lietuvos Prezidentui, Premjerui: pateikÄ— savo pasiÅ«limus, kaip reikÄ—tų pertvarkyti, gerinti kraÅ¡to apsaugÄ…, teisÄ—tvarkÄ….
IÅ¡ aukÅ¡Äiau daugiau svieto matyti
J. Jankauskas gimÄ— 1914 m. Biržų apskrityje, netoli Alizavos, GrincagalÄ—s kaime, kurio, deja, jau nebÄ—ra, o apie jo egzistavimÄ… primena buvusiųjų kaimo gyventojų kapinaitÄ—s. Ten palaidoti ir Juozo tÄ—vai Beata ir Kostas Jankauskai. „Dabar gyvenu Vilniuje, taÄiau atvažiuoju aptvarkyti savo tÄ—vų kapų, pabuvoti Alizavoje“, - sakÄ— buvÄ™s dimitrijos pulkininkas leitenantas. Å eimoje buvo keturi vaikai: StasÄ—, Jonas, Pranas, o Juozas vyriausias. TÄ—vai buvo vidutiniai Å«kininkai: turÄ—jo apie 14 ha žemÄ—s. Tada laikai buvo neramÅ«s: 1914 m. Juozo tÄ—tį K. JankauskÄ… iÅ¡kvietÄ— į I-Ä…jį Pasaulinį karÄ…. Kai po kelerių metų K. Jankauskas grįžo iÅ¡ karo, Juozas jo nepažino. Nenuostabu, juk tada Juozui tebuvo 6 metai. Net ir matydamas, kaip karas nualino jo tÄ—tį ir LietuvÄ…, sÅ«nus, sulaukÄ™s 19 m. stojo į Lietuvos kariuomenÄ™ savanoriu, nors tada vaikinus į kariuomenÄ™ kviesdavo 21 metų. J. Jankauskui nuo pat mažų dienų patiko skaityti knygas, domÄ—josi Lietuvos istorija, lÄ—ktuvais. Tada paklaustas, kodÄ—l nori mokytis karo lakÅ«nų mokykloje, Å¡tabo karininkui atsakÄ—, jog iÅ¡ aukÅ¡Äiau daugiau matyti svieto.
Pavojingose pareigose
Kauno karo komendantūra, įvertinusi jo asmens davinius, pasiuntė į Generalinį štabą, kur Juozui buvo pasiūlyta stoti į specialią žvalgybos – kontražvalgybos mokyklą. "Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik sutikti", - prisiminė buvęs žvalgas. Praėjęs mokyklos kursą ir atlikęs stažuotę visuose kariniuose daliniuose, 1936 m. rudenį savanoris buvo įdarbintas Lietuvos Respublikos užslaptintame ypatingajame skyriuje žvalgo – kontražvalogybininko pareigoms. Jose dirbo iki sovietinės okupacijos.
Žvalgo – kontražvalgybininko atsakomybė buvo didelė. „Mūsų pavardės buvo užslaptintos, nes sugauti šnipai, sužinoję mūsų tikrąsias pavardes, galėjo bandyti atkeršyti ne tik man, bet ir visai mano šeimai. Aš dirbau, kad būtų išsaugotas Lietuvos valstybingumas“, - pasakojo pašnekovas.
Atsidavęs Lietuvai visa širdimi
1940 m. mirus tÄ—vui, J. Jankskas Å¡iek tiek Å«kininkavo, bet negalÄ—jo bÅ«ti nuoÅ¡alyje ir pasyviai stebÄ—ti įvykius Lietuvoje, tad 1941 m. surinko alizavieÄių vyrus į Alizavos miestelį ir iÅ¡kÄ—lÄ— Lietuvos valstybÄ—s vÄ—liavÄ…. Tai buvo iÅ¡Å¡ukis, pasiprieÅ¡inimas. Susirinkusiems buvo pasiÅ«lita isirinkti vadÄ… – vienbalsiai juo buvo iÅ¡rinktas J. Jankauskas. BÅ«rys saugojo parduotuves, civilius gyventojus nuo atsiradusių vagių, plÄ—Å¡ikų.
VokieÄių okupacijos metu Lietuvos karininkų pogrindis įsakÄ— Juozui atlikti itin svarbų darbÄ… vokieÄių politinÄ—s policijos (SD) Å¡tabe Kaune kitose žinybose. Be to, buvo pavesta organizuoti pogrindinÄ™ veiklÄ… dÄ—l jaunų vyrų apsaugos, kad nepatektų į vokieÄių kariuomenÄ™.
Nuteistas sušaudyti
„1944 m. rudenį vaduodamas savo brolį, areštuotą kaip įkaitą už mane, patekau į sovietinės karinės lauko žvalgybos nelaisvę. Po 7 mėnesių tardymo ir žiauraus kankinimo buvau nuteistas sušaudyti. Lukiškų kalėjime kalinių evakuacijos metu atsitiktinumo dėka likau nesušaudytas ir išvežtas kartu su kitais kaliniais į lagerį, kur to paties lygio teismas mirties bausmę pakeitė man pakeitė 20 metų katorga. Turbūt manė, kad vis tiek ten neišgyvensiu“, - skaudžius praeities įvykius prisiminė buvęs žvalgas – kontražvalgas. "Dėl Lietuvos galėjau ir gyvybę paaukoti", - prasitarė J. Jankauskas. Daugelis vyrų neatlaikė sunkių gyvenimo sąlygų. Džeskazgano vario kasyklose, kuriose nuteistasis atliko bausmę, po 6 mėnesių iš 11 000 atvežtųjų teliko tik 800 gyvų.
Grįžimas į laisvę ir žmonos „nusikaltimo“ išpirkimas
1957 m. J. Jankauskas grįžo iÅ¡ bausmÄ—s atlikimo vietos į savo Å¡eimÄ… KupiÅ¡kio mieste, kur gyveno ir dirbo su savo žmona gydytoja, chirurgÄ—, akuÅ¡erÄ— Sofija BalÄikonytÄ—-JankauskienÄ—, taÄiau jo sveikata jau buvo bloga.
1964 m. pabaigoje Juozas buvo pakviestas į Vilniaus respublikinį saugumo komitetą vyriausiojo tardytojo. Ten jam pasakė, jog turįs išpirkti savo žmonos Sofijos padarytą nusikaltiną prieš sovietinę vyriausybę, nes ji yra slaptai operavusi ir gydžiusi vadinamuosius miško banditus – partizanus. „Tardytojas man pasiūlė priimti tarnybinį postą - tarnauti saugumo sistemai su majoro laipsniu. Aš atsakiau, kad negaliu sutikti ir pasilieku prie savųjų, savo tautos. Man buvo grasinta“, - kalbėjo pašnekovas.
1965 m. persikėlėme į Vilnių. J. Jankausko žmona susirgo apendicitu, buvo nuvežta Į Antakalnio ligoninę. Sofijos neoperavo. Kitą dieną ji mirė. „1990 m. man atėjus dirbti į Krašto apsaugos departamentą, buvę KGB darbuotojai pasakė, kad mano žmona buvo priversta prie mirties sąmoningai ir kad aš visą laiką buvau sekamas“, - atviravo J. Jankauskas.
Palikimas
J. Jankauskas yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu už nuopelnus ir asmeninį indėlį kuriant ir stiprinant krašto apsaugos sistemą bei jos kovinę parengtį.
1988 m. rugpjÅ«Äio 4 dienÄ… buvÄ™s politinis kalinys J. Jankauskas savo sumanymu ir lÄ—Å¡omis sukÅ«rÄ— 5 m kryžių iÅ¡ Å¡viesiųjų metalų ir pastatÄ— Katedros koplyÄioje, kad susipažintų visuomenÄ— ir jis bÅ«tų paÅ¡ventintas. Prie kryžaius buvo pritvirtinta paminklinÄ— lenta su užraÅ¡u: “Kristau karaliau, apsaugok lietuvių tautÄ… ir jos žemelÄ™ nuo pražūties. LikÄ™ gyvi tremtiniai ir kiti tautieÄiai. †VisuomenÄ— vežė kryžių per visÄ… LietuvÄ… į Kryžių kalnÄ…. Ten jį pasitiko tÅ«kstantinÄ— žmonių minia. Å alia kryžiaus yra stiebas ir kabo tautinÄ— vÄ—liava.
PaÅ¡nekovas tikisi, kad ir Alizavoje stvÄ—sianti skulptÅ«ra susilauks žmonių susidomÄ—jimo, primins narsius vyrus, kovojusius dÄ—l Lietuvos nepriklausomybÄ—s. „AÅ¡ laikau savo pareiga pastatyti paminklÄ… Lietuvos tremtiniams – partizanams atminti. Å i idÄ—ja man kilo prieÅ¡ dvejus metus, kuomet atsirado daugiau laiko ir finansinÄ—s galimybÄ—s“, - sakÄ— Juozas. J. Jankausko anÅ«kas RamÅ«nas Krypauskas yra baigÄ™s Kauno meno akademijÄ… skulptoriaus-dailininko specialybÄ—, tad RamÅ«nas padeda savo seneliui įgyvendinti sumanymÄ…, pastatyti paminklÄ… Alizavoje. Ant postamento stovÄ—s Kristus, laiminantis žmonijÄ…. KodÄ—l bÅ«tent Kristus? „Nes per visÄ… savo gyvenimÄ… esu matÄ™s daug skausmo, kanÄios. Dievo sÅ«nus – Kristus prisiima žmogaus nuodÄ—mes, kanÄias, kad jos neliktų žmonių gyvenime“, - aiÅ¡kino J. Jankauskas.
Postamenatas, ant kurio stovÄ—s skulptÅ«ra, yra iÅ¡ pilko granite, o skulptÅ«ra ir Kristaus rankoje esantis kryžius yra atlieti iÅ¡ Å¡viesių tonų dirbtinio akmens. SkulptÅ«ros, kartu su postamentu aukÅ¡tis - 4 metrai. “AÅ¡ viskÄ… darau ne dÄ—l savÄ™s, bet dÄ—l tautos. Man nereikia garbÄ—s. Niekur kitur negalÄ—Äiau įsivaizduoti savos skulptÅ«ros, tik Alizavoje. Ten mano gimtinÄ—. Visada prisiminsiu, kÄ… man teko patirti gyvenime, bet nesigailiu dÄ—l nieko. Kovojau už LietuvÄ…â€, - baigdamas sakÄ— paÅ¡nekovas.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
