|
|
|
Vėrinys POVAS ATSILYGINA žAIžARUOJANÄIų PLUNKSNų GLÄ—BELIU
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2006−07−01 |
Vienoje KupiÅ¡kio pakraÅ¡Äio sodyboje po keliolika sykių per dienÄ… klykteli povas. Kaip jam kada iÅ¡eina - “gok-kok†arba “ke-kekâ€. Savo balsÄ… dažniausiai jis parodo, pajutÄ™s svetimÄ… žmogų kieme. Taip jis pasitiko ir “MinÄių†korespondentÄ™.
Tada ir jo puoÅ¡niajai uodegai visu ploÄiu iÅ¡siskleisti prireikia gal trijų metrų vietos. Su pasipÅ«timu augintinis kaskart atsiliepia ir į Å¡eimininkÄ—s balsÄ…, nors nÄ—ra kiek iÅ¡skirtiniau prižiÅ«rimas. Lesalas - kaip ir kitiems laikomiems paukÅ¡Äiams - kvieÄiai, koÅ¡Ä—s, žolÄ—. Užtvare laikomas iÅ¡didybÄ—s simboliu tapusio paukÅ¡Äio gentainis negali kiekvienam į jį žiopsanÄiam pademonstruoti savo įgimtų galių - įskristi į patį aukÅ¡ÄiausiÄ… sodybos medį ir ten kiurksoti net per naktį. TaÄiau tokiu Å¡uoliu jis kas vakarÄ… sukelia didelį vÄ—jÄ… jam įrengtame bÅ«ste tvarte.
Pasak Janinos KulpaviÄienÄ—s, jų laikomas vienas iÅ¡ didesnių naminių dekoratyvinių paukÅ¡Äių Lietuvoje, keliems mÄ—nesiams praradÄ™s žaižaruojanÄių plunksnų uodegÄ…-vÄ—duoklÄ™, rudenį svoriu prilygsta tik pusmetiniam gaidžiokui, o iÅ¡vaizda - visiÅ¡kas prasÄiokas. Tokioje apgailÄ—tinoje situacijoje jis atsiduria kasmet, kai antroje vasaros pusÄ—je pradeda mÄ—tyti plunksnas, nusagstytas mÄ—lynomis spindinÄiomis akelÄ—mis. Nauja uodegos grožybÄ— Å¡iam paukÅ¡Äiui susiformuoja iki kovo mÄ—nesio, kai pagal sparnuoÄių bendrÄ…jÄ… prigimtį ir povų patinÄ—liai ruoÅ¡iasi kasmetinÄ—ms tuoktuvÄ—ms. Tik reikÄ—tų paklausyti, kaip viliotinio metu net skamba uodegos plunksnų metalas.
Pasak ponios Janinos, naudos iÅ¡ Å¡io kol kas bevardžio vieniÅ¡iaus tiek, jog kasmet gali prisirinkti iÅ¡barstytų jo uodegos plunksnų ir jų kam nors padovanoti -vis dÄ—lto ne visiems yra tekÄ™ jų savo rankomis paÄiupinÄ—ti. IÅ¡ tikrųjų. KeletÄ… povo plunksnų dovanų gavusi korespondentÄ— gatvÄ—je tuoj pat buvo mažo berniukÄ—lio paklausta, kÄ… Äia rankoje besineÅ¡anti, ir drÄ…suolis liko labai patenkintas įteikta jam dar nematyta plunksna.
J. KulpaviÄienÄ— sakÄ—, jog povo prireikÄ— nuo tada, kai apsigyveno Å¡ioje 60 arų valdoje. Jos Å¡iai svajonei iÅ¡sipildyti padÄ—jo artima giminaitÄ— DanutÄ— ÄŒernienÄ—, gyvenusi RaukÅ¡tonyse. TaÄiau iÅ¡godotas paukÅ¡tis, rudenį beuodegis ir todÄ—l negalintis aukÅ¡tai skraidyti, paleistas laisvai po sodybÄ… vaikÅ¡Äioti kažin kur nuklydo ir dingo.
Tad ir vÄ—l Janinai buvo galvosÅ«kio, iÅ¡ kur povÄ… gauti. Pradžiugino skelbimas laikraÅ¡tyje, kad dekoratyvinių paukÅ¡Äių galima įsigyti Biržų rajone, atokios vietovÄ—s sodyboje. KelionÄ— buvo ne veltui, nusipirko ten iÅ¡perÄ—tÄ… ir jau puoÅ¡niÄ…jÄ… uodegÄ… bepradedantį auginti treÄiametį povaitį. J. KulpaviÄienÄ—s žiniomis, Å¡ių paukÅ¡Äių patinų vÄ—duokliÅ¡koji uodega galutinai susiformuoja tik ketvirtaisiais metais ir vÄ—liau tokia iÅ¡kili kovo-liepos mÄ—nesiais bÅ«na kasmet.
Net ir žinynuose apie plunksnuoÄius nÄ—ra duomenų apie povų amžių, taÄiau iÅ¡ jų laikytojų Janina yra girdÄ—jusi, kad jie - ilgaamžiai. Žinoma, bÅ«tų gerai įtaisyti Å¡iam įnamiui ir paÄiukÄ™, taÄiau Å¡ios Å¡eimynÄ—lÄ—s rÅ«pesÄiai bÅ«tų ir jos rÅ«pesÄiai.
Povas Lietuvoje, taip pat ir KupiÅ¡kio rajone - nÄ—ra didelÄ— naujiena. Vis atsiranda mÄ—gÄ—jų jų laikyti, kad bÅ«tų kuo pasigrožėti, galÄ—tų perprasti atÄ—jÅ«nų iÅ¡ PietryÄių Azijos kraÅ¡tų savitumus. Ä® EuropÄ… Å¡ių paukÅ¡Äių ainių buvo atgabenta dar prieÅ¡ mÅ«sų erÄ…, žinoma, labai Å¡iais egzotiÅ¡kais paukÅ¡Äiais buvo susidomÄ—jÄ™s Aleksandras Makedonietis.
FazaninÄ—s rÅ«Å¡ies paukÅ¡Äių Lietuvoje labiausiai klestÄ—jusiuose dvaruose pradÄ—ta laikyti praÄ—jusio Å¡imtmeÄio pradžioje, taÄiau per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… daug jų iÅ¡nyko. TÄ… pati bÄ—da iÅ¡tiko puoÅ¡niuosius paukÅ¡Äius ir Antrojo pasaulinio karo metais, kai tokiems pramanams Å«kininkai, valdininkai nebeturÄ—jo nei laiko, nei Å«po.
Naujojo tÅ«kstantmeÄio pradžioje turtingesniesiems Lietuvos gyventojams svarbiausia apsaugoti savo turtÄ… ir todÄ—l dvareliuose pirmenybÄ— teikiama Å¡unų kaimenÄ—ms. Bet visada bus ir J. KulpaviÄienÄ— bÅ«do žmonių, besidžiaugianÄių įgyvendinta nedidele svajone. Reikia povo sodyboje - ir toks paukÅ¡tis turi bÅ«ti.
PaÅ¡nekovÄ— sakÄ—, jog jie abu su vyru - kaimieÄiai. Janina - iÅ¡ AdomynÄ—s, Algirdas - iÅ¡ Migonių. TaÄiau nuo jaunystÄ—s gyveno ir dirbo mieste. Kone vienintelÄ— J. KulpaviÄienÄ—s darbovietÄ— - buvÄ™s Taupomasis bankas, kuriame jos darbuotasi 36 metai, ir daugiau kaip pusÄ— jų vyriausiÄ…ja buhaltere. Moteris nusistebi, kad su tuo darbu susidorojo, turÄ—dama tik bendrÄ…jį vidurinį iÅ¡silavinimÄ… ir kaskart pasitobulindama kvalifikacijos kursuose. Matyt, iÅ¡ darbo neparsineÅ¡davusi blogos nuotaikos, jeigu Å¡iÄ… specialybÄ™, pasirinkusi studijas Vilniaus universitete, įsigijo ir dukra Rolanda, dirbanti KupiÅ¡kio verslo informacijos centre. KulpaviÄių sÅ«nus Vaidas - elektronikos specialistas, darbuojasi vienoje Kauno autotransporto įmonių.
J. ir A. KulpaviÄiai yra įpratÄ™ bent kiek Å«kininkauti, laiko karvÄ™. Vakare, grįžus Janinai iÅ¡ ganyklos su kvapnaus pieno bidonÄ—liu, povas jau snÅ«duriuoja ant jam įrengtos laktos. Å i sodybos puoÅ¡mena nÄ—ra įpratusi bÅ«ti trikdoma, nepatinka povui ir kai jam, pritupus ant žemÄ—s, neapdairi viÅ¡ta užlipa ant jo uodegos plunksnų.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
