Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

FUTBOLO DIRIGENTą DAžNAI TRIKDO RUNGTYNIų ILGESYS

Algirdas PETRULIS

2006−06−10

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Ach, koks žaismingas ir puikus tas futbolas. Veržlumas, greitis, žaibiškos atakos ir įspūdingas, ilgai lauktas odinio kamuolio skrydis į vartus. Ką ir bekalbėti – tiesiog nuostabą keliantis reginys. Bet štai su šia džiaugsminga akimirka ryžtingai pakeliama teisėjo asistento dvispalvė vėliavėlė, kuri fiksuoja nuošalę, - įvarčio kaip ir nebūta... Galim tik suprasti, kas tuo metu vyksta žaliojoje vejoje, stadiono tribūnose... Ir vėl kaltinimai, grasinimai rungtynių arbitrams. Turėdami širdyje nors krislelį gailesčio ir žmogiškumo, sutikime, kad tikrai nelengva varžybų teisėjų duoną.
Būtent šia tema ir nutarėme pakalbinti ilgametį Kupiškio sporto mokyklos futbolo trenerį, pirmos kategorijos teisėją Gediminą ULDUKĮ. Juolab kad susitikti su juo paakino ir puiki proga – vakar Vokietijoje startavęs pasaulio futbolo čempionatas. Nuo šios visos planetos fanų didžiulio susidomėjimo sulaukusios futbolo grandų fiestos ir pradėjome pokalbį.

Kokių valstybių futbolo rinktinės šiame pasaulio čempionate sulauks tavo palaikymo? Už kokią komandą sirgsi?
Iš čia žaisiančių 32 rinktinių iš anksto nesimpatizuoju niekam. Numylėtinių neturiu. 2004 m. Europos pirmenybėse morališkai rėmiau kaimynus latvius. Šįsyk mano palankumo sulauks tos komandos, kurios demonstruos technišką žaidimą, parodys viską, kas gražiausio futbole. Beje, aš visuomet labiau linkęs palaikyti futbolininkus, specialistų nepriskiriamus elito grupei.
O ką pasakytum apie čempionato favoritus?
Tradiciškai visada labai stiprūs brazilai, kuriuos jau dabar daug kas tituluoja nugalėtojais. Kaskart pajėgias komandas atveža ispanai, italai, prancūzai, anglai... Negalima nuvertinti ir pirmenybių šeimininkų vokiečių, nors pastaruoju metu ir išgyvenančių ne pačius geriausius laikus, sunkumų patiriančių dėl žaidėjų kartų kaitos.
Ar įmanoma, jog šįkart iššaus koks nors „tamsusis arkliukas“, kaip prieš dvejus metus per Senojo žemyno čempionatą Portugalijoje tai padarė graikai?
Visko gali būti. Perspektyvi Japonijos rinktinė. Netikėtų staigmenų (o tai įdomiausia) gali pateikti ir kuri nors kita Azijos ar Afrikos komanda, tačiau jos dar neturi gerų futbolo tradicijų ir tokių atsakingų kovų patirties, stokoja pasitikėjimo savimi.
Ar vien tik futbolas valdo tavo likimą? Kokias kitas sporto šakas pačiam teko kultivuoti? Kur pasiekei didžiausių sportinių laimėjimų?
Futbolas – mano gyvenimas. Vaikystėje net miegodavau su kamuoliu, o į rajono vyrų rinktinę buvau pakviestas mokydamasis tuometės Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinės mokyklos vienuoliktoje klasėje. Tačiau tai nereiškia, kad kitomis sporto šakomis nesidomėjau. Mėgau taip pat žaisti tinklinį, rankinį, krepšinį. Na, o svariausių laimėjimų pasiekiau Kupiškio garbę gindamas su lietuviškojo ritinio žaidėjais. Turiu didelę kolekciją apdovanojimų. Daugel metų galėjome pagrįstai didžiuotis šalies ritinio čempionatų ir „Nemuno“ sporto draugijos pirmenybių aukščiausiais iškovojimais ir prizais. Gal du ar tris kartus buvau pripažintas geriausiu Lietuvoje ritinio vartininku, 1978 m. suteikė sporto meistro vardą. Gaila, kad šis grynai nacionalinis žaidimas mūsų rajone jau seniai miręs, nesistengiama jo atgaivinti, o į šalies sporto arenas vis plačiau iš užsienio braunasi mūsų tautos savimonei nebūdingi beisbolas, golfas ir kiti žaidimai.
Žinau, kad futbolo rungtynėms teisėjauti pradėjai pats dar aktyviai sportuodamas. Kas pastūmėjo žengti šiuo keliu?
Tai buvo maždaug praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio viduryje. Rungtyniaujant „Antašavos“ vardu pavadintai rajono vyrų futbolo rinktinei, man, jos naujokui, dažniausiai tekdavo trinti atsarginių žaidėjų suolelį. Todėl aikštės arbitras mane prisipratino jam padėti. Vėliavėlės mostais privalėjau fiksuoti, nuo kurios komandos žaidėjo kojos kamuolys išrieda į užribį ir ar atakuojantis futbolininkas neatsiduria nuošalėje.
„Antašavos“ erai pasibaigus, rajone susikūrė futbolo klubas „Vartininkas“, dalyvaudavom apskrities pirmenybėse. Užmezgiau pažintį su tenykščiais teisėjais, ypač su panevėžiečiu Mečislovu Čižausku. Jis ir padrąsino įsijungti į teisėjų gildiją, buvo pirmasis mano mokytojas ir patarėjas.
Ar dar prisimeni pirmąjį aukštesnės klasės komandų mačą, kuriam teko teisėjauti?
Kaipgi tokį momentą gali užmiršti? Tąsyk Lietuvos čempionato rytų zonos IV lygos (šiuo metu ji atitinka II lygą) varžyboms į aikštę išbėgo Biržų „Širvėnos“ ir Lentvario „Viaratos“ vienuolikės. Prieš šį susitikimą tas pats M. Čižauskas popieriaus lape man pabraižė du nuošalės traktavimo variantus, įspraudė rankon vėliavėlę, paliepė nesijaudinti ir kartu vadovavom įtampos kupinoms rungtynėms. Jas pasekme 3:2 laimėjo biržiečiai. Varžybų inspektorius arbitrų brigadai pretenzijų neturėjo.
Kiek metų jau teisėjauji?
Dvylika. Išmaišiau visą Lietuvą. Daugiausia asistentu dirbau panevėžiečių M. Čižausko ir Romo Čižo vadovaujamose arbitrų brigadose. Teisėjavau IV, III, II, IB, LFF ir nuo 1997-ųjų elitinės A lygos pirmenybių rungtynėms. Jau esu sukaupęs ir aikštės teisėjo patirties.
Koks futbolo sezonas tau buvo sÄ—kmingiausias?
Teisėjo karjeroje geriausiu laikau praėjusių metų sezoną. Be kitų varžybų, su šiauliečiais aikštės arbitro vaidmenyje vadovavau šešiems A lygos čempionato mačams. Sulaukiau neblogo įvertinimo.
O kurios rungtynės labiausiai įstrigo į atmintį?
Tos, kai rungėsi komandos, atsidūrusios ties prarajos riba. Pralaimėjusiai grėsė Damoklo kardas – galėjo iškristi į žemesnę lygą. Susirėmė turnyro lentelės autsaideriai „Visaginas“ su Vilniaus „Paneriu“. Norint išlikti stipriausių komandų grupėje Visagino futbolininkams būtinai reikėjo laimėti. Šį sunkų uždavinį jie išsprendė rezultatu 2:1. Vieno vilniečių įvarčio neįskaičiau, nes jis buvo įmuštas iš nuošalės.
Apie dvi savaites be perstojo dvasios pusiausvyrą trikdė dvikovos tarp Rūdiškių (Trakų r.) „Vėtros“ ir Šiaulių „Sakalo“ epizodas. Buvo vėjuota diena. „Vėtrai“ pakėlus kampinį kamuolys vienu metu kirto galinę liniją, vėl įskriejo į aikštę ir tuotarp „Vėtros“ žaidėjas galva įmušė gražų įvartį. Ryžtingai pamosavau vėliavėle aikštės teisėjui, kad įvarčio neužfiksuotų. Trumpam kilo šiokia tokia sumaištis, bet aš buvau teisus. Tai pripažino ir specialūs šio mačo (jis baigėsi nulinėmis lygiosiomis ir rūdiškiečius išeliminavo iš aukščiausiosios lygos) stebėtojai.
Ne paslaptis, kad šiandien teisėjai dažnai gauna pylos ne tik nuo žiūrovų, bet ir komandų trenerių. Antai neseniai Panevėžio „Ekrano“ ir Šiaulių „Šiaulių“ strategai Virginijus Liubšys ir Saulius Vertelis apkaltino arbitrus Marijų Jazbutį iš Šilutės ir telšietį Antaną Rubį bei jų asistentus neobjektyviu darbu – neva jie palaikė Kauno „Kauną“. Kokia tavo nuomonė šiuo klausimu? Ar gali mesti akmenėlį į savo kolegų daržą?
Teisėjai – ne dievai. Suklupti žmogiška. Svarbu nesusigundyti kartais komandų vadovų užuomina jų ekipoms padėti, nebūti šališkais, o jei suklystama pripažinti savo klaidą. Ir minėti arbitrai rungtynėms vadovavo ne be priekaištų. Už tai buvo svarstyti drausminės komisijos, gavo nuobaudas. Mano teisėjavimo principas – bekompromisinis objektyvumas. Dėl to net skandalais pagarsėjęs Klaipėdos „Atlanto“ treneris Vaclovas Lekevičius po rungtynių patapšnoja per petį.
Kaip futbolo arbitrai tobulinasi? Ar rengiami jiems mokymai?
Kiekvieno sezono pradžioje susirenkame į savaitę trunkantį seminarą Palangoje, kur pirmiausia privalome išlaikyti fizinės kondicijos normatyvus. Pavyzdžiui, aikštės teisėjas nustatytą 2,7 km nuotolį turi nubėgti per 12 min. Čia supažindinami su pirmenybių organizavimo tvarka, taisyklių naujovėmis ir kt. Mūsų darbą per varžybas vertina paskirti inspektoriai. Sezonui pasibaigus pagal surinktų balų sumą esame reitinguojami. Objektyvumo trūksta, neapsieinama be užkulisinių intrigų, kadangi teisėjų konkurencija didelė. Pažeminimą neretai patiria provincijos, kuriai atstovaujame vos vienas kitas asmuo, arbitrai. Tiktai kantrybės, sąžiningumo dėka man pavyko išsikovoti futbolo specialistų, komandų trenerių ir sirgalių pripažinimą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 514

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]