Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Sveikata

BūSIMASIS PARAMEDIKAS TęSIA GIMINėS TRADICIJą

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2013−01−24 5

Paramedikai – ikistacionarinės pagalbos teikimo specialistai mūsų šalyje jau ne retenybė. Jie dirba Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotyse, policijoje, kariuomenėje, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybose bei kitur. Įvykus nelaimingam atsitikimui, įvairiose, rizikos faktorių turinčiose situacijose (ūmių būklių, traumų, pavojingų aplinkos veiksnių atvejais), iškilus pavojui dėl žmogaus gyvybės, jie ranka rankon triūsia kartu su bendrosios praktikos slaugytojais, gydytojais. Taip pat ekstremaliais atvejais gali suteikti pirmąją pagalbą ir savarankiškai.
Kupiškio GMP skyriuje iki šiol paramedikų nebuvo. Pirmasis iš devynių čia dirbančių vairuotojų įgyti šią specialybę ryžosi Rimgaudas Mykolaitis.

Vairuotojus keis paramedikai

R. Mykolaitis jau pusmetį mokosi Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Šis centras paramedikus rengia treti metai. Mokslai trunka dvejus metus. Įgyti naują specialybę keturiasdešimt trejų metų vyras ryžosi paskatintas vilniečio draugo, kuris taip pat dirba greitukės vairuotoju, o dabar mokosi tos pačios specialybės.

„Mokytis niekada nevėlu. Man patinka mano darbas. Be to, įgijus naują kvalifikaciją ir atlyginimas turėtų būti kitoks. Vilniuje, Kaune jau daugiau nei pusė greitukių vairuotojų yra persikvalifikavę į paramedikus. Ateityje greitukių vairuotojų nebeliks ir visoje Lietuvoje. Juos turės pakeisti paramedikai. Tokia perspektyva irgi paskatino siekti paramediko diplomo. Darbovietė sudarė visas sąlygas persikvalifikuoti – apmokėjo mokslus, suderino darbo grafiką (du kartus per savaitę važiuoju į paskaitas). Esu dėkingas direktorei Dovilei Kulbokienei, kad palaikė mano norą įgyti naują specialybę. Ateinančiais metais ir kiti kolegos žada sekti mano pavyzdžiu“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak R. Mykolaičio, nuo mažens jis domėjosi technika, svajojo būti vairuotojas. Baigus tuometinę Kupiškio Povilo Matulionio vidurinę mokyklą ši svajonė pradėjo pildytis. Atlikdamas privalomąją karinę tarnybą, buvo vairuotojas, grįžęs iš armijos, tokį pat darbą dirbo tuometiniame Juodpėnų kolūkyje. Vėliau teko ir į tolimuosius reisus vykti. Greitukę vairuojąs jau šešeri metai.

Prilygs slaugytojams

Visi GMP vairuotojai, pasak pašnekovo, yra apmokyti suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau jie negali būti lygiaverčiai bendrosios praktikos slaugytojų, su kuriais vyksta į iškvietimus, darbo partneriai. O paramedikas jau gali dirbti ir komandoje kartu su kitu mediku, ir turi teisę kritiniais atvejais savarankiškai priimti sprendimus. „Mokomės įvertinti paciento anatominę, fiziologinę ir patologinę būklę, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gaivinti, naudoti kvėpavimo palaikymo priemones, stabdyti išorinį kraujavimą, imobilizuoti skeleto sužalojimus, atlikti medicininį pacientų rūšiavimą, juos transportuoti, suteikti pirmąją pagalbą gimdymo metu, padėti rengti pacientą ir medicinos įrangą gyvybės palaikymo procedūroms, naudotis priskirtomis ryšio priemonėmis ir kt. Labai svarbi paramediko veiklos sritis – bendravimas ir bendradarbiavimas su pacientais ir jų artimaisiais, taip pat su savo kolegomis ir kitomis institucijomis. Tad vyksta mums ir bendravimo psichologijos, medicinos etikos, sveikos gyvensenos bei kitos paskaitos. Taip pat giliname vairavimo teorinius ir praktinius įgūdžius“, – pasakojo apie studijas pašnekovas.

Patirties jau turi

R. Mykolaitis per tuos šešerius darbo metus GMP skyriuje jau patyrė ne vieną sudėtingą situaciją. Teko kolegei medikei padėti priimti gimdymą greitukėje, kai nespėta gimdyvės nuvežti į Panevėžį. Viskas baigėsi sėkmingai. Kitą kartą greitukę išsikvietė miške medžio prispaustas žmogus. Bevažiuojant į šį iškvietimą greitukė įklimpo. Iki nukentėjusiojo į mišką teko eiti pėsčiomis. O sužeistasis iki kelio, kur stovėjo jų automobilis, buvo nuvežtas traktoriumi su priekaba. „Mūsų darbe daug netikėtumų. Kiekvieną akimirką gali būti iškviestas pas nelaimės ištiktą žmogų. Privalai greitai susiorientuoti netikėtose situacijose. Antai Byčiuose prieš keletą metų teko gaivinti moterį, kuri gulėjo išbalusi, leisgyvė, o aplinkiniai negalėjo paaiškinti, kas jai galėjo atsitikti. Atlikdamas dirbtinį kvėpavimą pastebėjau, kad jos burnoje atsirado svetimkūnis. Paaiškėjo, kad moteris buvo užspringusi. Gera, kai gali žmogui padėti. Sunkiausia būna, kai reikia ne tik suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam, bet ir raminti jo artimuosius. Matydami sužalotą saviškį, žmonės dažnai šaukia, rėkia, nurodinėja medikams, ką daryti. Tokiomis akimirkomis greitosios medicinos pagalbos brigadai ir prireikia bendravimo psichologijos išmanymo, kantrybės, kad įvertintų paciento būklę ir suteiktų jam tokią pirmąją pagalbą, kokios reikia“, – dalijosi darbo aktualijomis pašnekovas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"