Albinas Vaižmužis, savo jubiliejinį gimtadienį su artimaisiais, biÄiuliais atÅ¡ventÄ™s penkta-dienio vakarÄ…, kiek ankstÄ—liau “Mintims†buvo sakÄ™s, jog dokumente įraÅ¡yta birželio pirmoji nÄ—ra tikroji jo gimimo diena. DvideÅ¡imt trimis dienomis jį pasendino valsÄiaus metrikacijos skyriuje dirbÄ™s tarnautojas, iÅ¡raÅ¡Ä™s jam gimimo liudijimÄ… su neteisinga gimimo data. Už tokį neapsižiÅ«rÄ—jimÄ… žmogus atsipraÅ¡Ä™s, taÄiau naujų gimimo metrikų vis dÄ—lto jam neiÅ¡raÅ¡Ä™s. Pasak pono Albino, į tokį netikslumÄ… jis nekreipÄ™s didesnio dÄ—mesio, taÄiau bet kokia teisybÄ—, tarsi augalo daigas, lenda Å¡vieson ir negali jos sutrempti, -apibÅ«dino jis tÄ… per gyvenimÄ… jį lydintį atÄ—jimo į šį pasaulį datos dokumente netikslumÄ…. EtnografinÄ—je aplinkoje A. Vaižmužis sakÄ—, jog asmeninei Å¡ventei pasirinkÄ™s kiek neįprastÄ… aplinkÄ… - Adomo Petrausko muziejaus sodybÄ…. Juk daug smagiau, kai tavo amžius dera prie medžių ir daiktų, o ne kertasi su jais. Juolab kad labai iÅ¡kilmingų vaiÅ¡ių ir neketinÄ™s ruoÅ¡ti - naminis alus, kaimiÅ¡kas užkandis, - ar to negana? Nieko nÄ—ra maloniau, kaip gamtos aplinkoje žmonÄ—ms pasibÅ«ti, o jam drauge su visais užtraukti dainÄ….
Juolab kad Å¡iame kieme ir jis ne atsitiktinis sveÄias. Uoginiai daug metų buvo AntaÅ¡avos kolÅ«kio, kuriam A. Vaižmužis vadovavo vienuolika metų, padalinys. Tad pasukÄ™s į laukus ar į fermas pažiÅ«rÄ—ti, kaip ten darbai vyksta, pirmininkas bÅ«tinai apsilankydavo ir kaimo Å¡viesuolio, etnografijos muziejaus kÅ«rÄ—jo Adomo Petrausko sodyboje, sužinodavo, kokios Adomui reikia iÅ¡ kolÅ«kio paramos.
Jubiliatas kalbÄ—jo ne tik apie Å¡io kraÅ¡to artimai pažintų žmonių darbÅ¡tumÄ…, bet ir apie jų dÄ—mesį tÄ—viÅ¡kÄ—s praeiÄiai, kultÅ«rai. Vis dÄ—lto ir Respublikoje retas atvejis, kad per tris kilometrus kaime bÅ«tų du kultÅ«ros židiniai - etnografijos muziejus Uoginiuose ir dailininkÄ—s Veronikos Å leivytÄ—s paveikslų galerija ViktariÅ¡kiuose. Prie pastarosios sodybos formavimo A. Vaižmužio, tuometinio kolÅ«kio pirmininko, labai daug prisidÄ—ta. Jis, prisiminÄ™s bendravimo su dailininke metus, pabrėžė, kad Å¡i kraÅ¡tietÄ— negailÄ—dama laiko ir savo sveikatos kviesdavo antaÅ¡avieÄius ne tik į savo, bet ir kitų dailininkų kÅ«rinių parodas Kaune ir labai praplÄ—tÄ— jų akiratį.
A. Vaižmužio pirmininkavimo AntaÅ¡avoje laikmeÄiu Å¡iame bažnytkaimyje iÅ¡kilo gražiausi rajone kultÅ«ros namai, valgykla, vaikų darželis. Pastarasis rÅ«mas vÄ—liau buvo rekonstruotas į Å¡iuolaikiÅ¡kÄ… pagrindinÄ™ mokyklÄ…, o kad kultÅ«ros namai netapo kaimo bendruomenÄ—s nuosavybe, bet buvo privatizuoti, A. Vaižmužis prisipažįsta turįs sunkumÄ… Å¡irdyje iki Å¡iol.
Neatsibostanti daina A. Vaižmužis, dabar jau AntaÅ¡avos senbuvis, pasidžiaugia ir tuo, kad Å¡io kraÅ¡to žmonÄ—s, pastaruoju laikmeÄiu sukÅ«rÄ™ privaÄius Å«kius, verslus ar tebedirbantys bendrovÄ—je, yra siejami bendrų dvasinių poreikių ir todÄ—l tebÄ—ra gyvybingi ansambliai “SidabrinÄ— gijaâ€, “Žemdirbių dainaâ€. Pastarajame ansamblyje nuo pirmosios repeticijos dalyvaudamas, jis tapo žinomas ir kaip solistas. Ansamblio vadovo Rapolo LukoÅ¡eviÄiaus spÄ—jimas, jog dainÄ… “Kerdžius†koncertuose bus reikalaujama kartoti, buvo toliaregiÅ¡kas.
A. Vaižmužis sakÄ—, jog dainuoti jį traukÄ— nuo vaikystÄ—s. Mokydamasis Panevėžio Juozo BalÄikonio vidurinÄ—je mokykloje, dalyvavo jo chore. Buvo tarp saviveiklininkų studijuodamas tuometiniame JoniÅ¡kÄ—lio žemÄ—s Å«kio technikume ir tuose kaimuose, kuriuose dar iki AntaÅ¡avos jam teko dirbti agronomu, kolÅ«kio pirmininku ar pavaduotoju. Gal atsipraÅ¡ydavo tik tais metais, kai laisvalaikį skirdavo neakivaizdinÄ—ms studijoms Akademijoje. PrisiminÄ— jis, kad vienu metu buvo iÅ¡garsÄ—jÄ™s Lietuvoje ir KupiÅ¡kio kultÅ«ros namų vyrų choras, kuriame jis irgi dainavo. PaÅ¡nekovo nuomone, toks jo visuomeniÅ¡kumas nemažai padÄ—jo jam tapti ir Seimo nariu 1992 metais įvykusiuose Parlamento rinkimuose, kai jis dalyvavo juose asmenine iniciatyva, be jokios partijos paramos. Biržų-KupiÅ¡kio rinkiminÄ—s apygardos rinkÄ—jams jis su savo įvairiapusiÅ¡ka veikla buvo tinkamas atstovas ir paskesniuose Seimo rinkimuose.
RinkÄ—jų stengÄ—si nenuvilti Apie aÅ¡tuonerius metus, praleistus darbuojantis Lietuvos Parlamente, buvÄ™s Seimo narys sakÄ—, jog kÄ… nors replikuoti prie mikrofono tikrai nesiverždavo, taÄiau savo rinkÄ—jų ir apskritai Lietuvos žemdirbių labui yra nemažai nuveikÄ™s, nes visÄ… tÄ… laikotarpį dirbo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju, teko tobulinti ŽemÄ—s reformos įstatymÄ… ir jo poįstatyminius aktus. Stengdavosi padÄ—ti sprÄ™sti ir savo rinkÄ—jams aktualius klausimus. Ne be jo pastangų atkurtas gamtinių dujų biržieÄiams tiekimas, ne vienas kilometras žvyrkelio padengtas asfaltu KupiÅ¡kio rajone. Apskritai tuos aÅ¡tuonerius metus Seime jis pavadino teisÄ—s, ekonomikos ir politikos studijomis. Tikrai daug mokytasi ir dirbta, glaudžiai bendrauta su rinkÄ—jais. Ir, žinoma, nepraleista progų lankyti koncertus, spektaklius, dalyvauti priÄ—mimuose bei delagacijų iÅ¡vykose. Pasak A. Vaižmužio, sovietiniais laikais teko jam daug eskursuoti po SSSR, kasmet apie Å¡imtÄ… jų žemdirbių iÅ¡vykdavo į turistines keliones. NegailÄ—davo pinigų jis kruizinei kelionei, kad galÄ—tų bent kiek Vakarų Europoje pasižvalgyti. TaÄiau su tikslinÄ—mis parlamentarų iÅ¡vykomis ankstenių kelionių nesÄ… ko lyginti. Po apsilankymų JAV žemdirbiÅ¡kose valstijose, vieÅ¡nagių pas vakarieÄius fermerius, galįs pasakyti vienÄ… ir tÄ… patį - iÅ¡ žemÄ—s Å«kio produkcijos gamybos niekas ir ten turtuose nesimaudo, Å«kininkaujanÄios Å¡eimos stengiasi, kad bÅ«tų jos narių dirbanÄių ir valstybinÄ—se įstaigose.
Turi kur gyventi, kuo važiuoti Kaip nerÅ«pÄ—s, ar prasikÅ«rÄ— per dvi kadencijas buvÄ™s Seimo narys A. Vaižmužis. Jis paaiÅ¡kino, kad tuo metu parlamentarų atlyginimai buvÄ™ daug mažesni, negu dabar, be to, ir nekÄ—lÄ™s sau tokio tikslo - kiek įmanoma labiau prasikurti. TaÄiau ir nenuskurdo. IÅ¡ santaupų įsigijo geresnį automobilį, dviejų kambarių butÄ… KupiÅ¡kyje. Jis papasakojo, kad savo pastogÄ™ KupiÅ¡kyje jų Å¡eima jau buvo turÄ—jusi - dalį pasistatydinto namo, taÄiau iÅ¡rinktas dirbti AntaÅ¡avos kolÅ«kio pirmininku, partijos rajono komiteto pirmojo sekretoriaus buvo prispirtas privaÄiÄ… namų valdÄ… parduoti ir apsigyventi tame miestelyje. Alytnamio sodyboje jie vasarÄ… gyvena ir dabar, kuria gražiÄ… aplinkÄ… - užveistas didelis parkas, iÅ¡kastas tvenkinys. O kaimo žmonÄ—s AntaÅ¡avos irgi neįsivaizduoja be Aldonos ir Albino Vaižmužių buvimo jų bendruomenÄ—je. Kai prieÅ¡ trejus metus į jÄ… bÅ«rÄ—si, AlbinÄ… iÅ¡rinko jos pirmininku. SuspÄ—ta daug kasdieniÅ¡kų bÄ—dų iÅ¡sprÄ™sti, didelių Å¡venÄių suruoÅ¡ti. PajutÄ™s, kad per daug jam visuomeninių pareigų, A. Vaižmužis nuo pirmininkavimo atsipraÅ¡Ä—, taÄiau vis dÄ—lto sutiko dirbti OnutÄ—s PauliukienÄ—s pavaduotoju. O rajone jis - SavivaldybÄ—s Tarybos narys, Medžiotojų ir žvejų draugijos rajono skyriaus pirmininkas. Tai vis sritys, kuriose privalu rimtai dirbti, bendrauti su daugybe žmonių.
Važiuoja pasižiÅ«rÄ—ti tÄ—viÅ¡kÄ—s A. Vaižmužis sakÄ—, kad jo tÄ—viÅ¡kÄ— Panevėžio rajono Pruselių kaime tebÄ—ra, taÄiau jau senokai ji yra giminaiÄio nuosavybÄ—. Tad apsilankyti vietovÄ—je, kurioje Vaižmužių gyventa nuo XIX amžiaus vidurio, jis gali bet kada. Nuo mažų dienų prisimena, kad jų ir kiti kiemai buvo Å¡io kaimo ir vienkiemų Å«kininkų traukos centras. Nes Äia buvo malÅ«nas, keli Å«kininkai laikÄ— veislinių gyvulių, o jo tÄ—vas ilgokai dirbo seniÅ«nu. IÅ¡dalyti sodieÄiams įvairius praneÅ¡imus bÅ«davo pasiunÄiamas ir jis, jauniausias iÅ¡ keturių vaikų. Pamena Albinas, kaip jo tÄ—vas, kaimynų sutarimu, buvo iÅ¡rinktas to kaimo kolÅ«kio pirmininku. Albinas įsidÄ—mÄ—jo, kad tÄ—vas buvo įpratÄ™s grÅ«dintis, ir žiemÄ… prausdavosi prie Å¡ulinio. TodÄ—l ir pats stengÄ—si sekti jo pavyzdžiu, iÅ¡bandÄ— beveik visas sporto Å¡akas, sÄ…lygas tokiam laisvalaikiui stengÄ—si sudaryti ir vadovaujamo kolÅ«kio jaunuoliams. PaÅ¡nekovas pabrėžė, kad jo tÄ—vai iÅ¡ paskutiniųjų stengÄ—si mokslinti vaikus: abi seserys ir jis vidurinio iÅ¡silavinimo siekÄ— Panevėžyje, todÄ—l ten buvo samdomas butas, vežama maisto. O vyriausiojo jų brolio Vinco gyvenimas buvo labai komplikuotas: pripažintas tarybinÄ—s santvarkos prieÅ¡u jis gavo 25 metams lagerio, tik Stalino mirtis atvÄ—rÄ— jam galimybÄ™ grįžti iÅ¡ Norilsko po deÅ¡imties metų.
IÅ¡kelia vÄ—liavÄ… Å iomis dienomis Aldonos ir Albino Vaižmužių namuose netrÅ«ksta sveÄių. Vien paÄių artimiausių žmonių -deÅ¡imt. Kai visi drauge ir dar kas nors iÅ¡ toliau, - jau Å¡ventÄ—. Apie jÄ… kartais paskelbia iÅ¡keldami trispalvÄ™. Pasak jubiliato, ne jie pirmieji rajone pratinasi prie tokios tradicijos, taÄiau įsitikino, kad ji įneÅ¡a daug gerų emocijų ir patartų taip daryti ir kitiems per svarbesnes Å¡eimos iÅ¡kilmes. A. Važmužio nuomone, reikÄ—tų labiau populiarinti ir KupiÅ¡kio miesto vÄ—liavÄ….
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.