Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

AISTRINGų PATRIOTų šALYJE

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2006−05−27

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Savivaldybės tarptautinių santykių ir jaunimo reikalų koordinatorė Gaila Matulytė kartu su trimis žiniasklaidos atstovais iš Panevėžio šių metų gegužės 12-21 d. viešėjo Norvegijoje. Jų kelionę organizavo šios šalies ROTARY klubas, siekiantis Lietuvoje užmegzti ne tik paramos ryšius, bet ir ieškantis partnerystės saitų profesinėje srityje. Šįkart buvo orientuotasi į komunikacijos sritį.
Pasak G. Matulytės, iš pradžių Kupiškio ROTARY klubo Norvegijos komiteto narius pasiekė šios šalies kolegų laiškas, kuriame buvo rašoma, kad iš Kupiškio, Rokiškio ir Panevėžio kviečia atvykti keturis žmones, turinčius žurnalistinio darbo patirties ir gerai mokančius anglų kalbą. Tokiu būdu ji atsidūrusi šioje grupėje.
Osle juos sutiko ir daug dėmesio viešnagės metu skyrė Edrund ir Janas Olaisenai. Gailai buvo šiek tiek netikėta ir malonu, kad Edrund prisiminė judviejų bendravimą Kupiškyje, kuomet mergina domėjosi jų labdaringu vizitu mūsų rajone. ( Ši šeima nuolat remia Šv. Kazimiero vaikų globos namus Paketuriuose ir šeimą iš Šimonių).
Kelionė į Norvegiją Gailai buvo pirmoji pažintis su Skandinavija. Oslas paliko žaluma pasipuošusio, kompaktiško miesto įspūdį. Aplankius žymiausias sostinės vietas, ypač sužavėjo pasaulinio garso skulptoriaus Vigelando kūriniai, puošiantys jo erdves. Tačiau galutinis jų kelionės tikslas buvo Sandefjordo miestas, turintis per 40 tūkst. gyventojų. Keliauninkai buvo apgyvendinti viešbutyje, bet viešnagės metu ne kartą jiems teko lankytis norvegų namuose. Mat jie buvo įsitikinę, kad gyvendami viešbutyje ir valgydami restoranuose lietuvaičiai tikrai nepažins jų šalies, žmonių gyvenimo būdo. Pirmiausia teko pasisvečiuoti Edrund ir Jano namuose Stathelle miestelyje. Jų šeimininkė tvirtina, kad pusė jos širdies priklauso Lietuvai. Tai akivaizdžiai liudijo fotoalbumų, knygų, suvenyrų iš mūsų šalies gausa. Jų grupės atvykimo proga prie Olaisenų namo buvo iškelta didžiulė Lietuvos trispalvė. Beje, Norvegai tradiciškai savo šalies vėliavą dažnai kelia įvairiomis progomis.
Svečiams iš Lietuvos buvo sudaryta galimybė susitikti su Norvegijoje įsitvirtinusiais lietuviais. Tai įvairių profesijų žmonės: statybininkai, gydytojai, gyvenantys pavieniui ir su šeimomis. Auginantys mažus vaikus emigrantai tvirtino, jog svečioje šalyje ypač sunku buvo adaptuotis jų atžaloms. Kurį laiką vaikai jautėsi vieniši, atskirti dėl kalbos barjero nuo kitų savo bendraamžių.
Gailai teko susipažinti su vienintelio vietinio dienraščio „Sandefjords Blad“ darbu. Porą dienų ji ir viena kolegė iš Panevėžio vyko kartu su to laikraščio reporteriais daryti reportažų į Sandefjordo aerouostą, banką, knygyną, kur su skaitytojais susitiko žymus vaikiškų knygų autorius.
Jos nuomone, žurnalistai pasirodė labai atsidavę savo darbui, tame regione orientuojamasi į pozityvią informaciją. Mums gal ir keistoka būtų, bet ten vienos iš populiariausių temų – kultūra ir sportas. Susidarė įspūdis, jog žmonės su žurnalistais ten labai noriai bendrauja, mėgsta fotografuotis.
Lietuviai galėjo susipažinti ir su vietos Savivaldybės darbu. Jos struktūra labai panaši į mūsiškę. Pagal metinį biudžetą prioritetas skiriamas sveikatos priežiūrai ir mokykloms (beje, nei vadovėliai, nei studijos jauniesiems norvegams nieko nekainuoja). Žiniasklaidos atstovai taip pat kviečiami į visus atvirus savivaldybės posėdžius, neturi sunkumų gauti reikiamos informacijos.
Kadangi didžiąją viešnagės dalį lietuvių programa rūpinosi Sandefjordo policijos nuovados viršininkas Brianas Jakobsenas, vieną pusdienį Gailai teko praleisti ir Sandefjordo policijos būstinėje, pasižvalgyti po įvairius skyrius, areštinę, modernią treniruoklių salę. Nustebino tai, kad nemažame mieste tėra tik du patruliniai policijos automobiliai. Pasak jų policijos viršininko, tiek visiškai užtenka, nes nusikalstamumas pas juos palyginti labai mažas.
Lankymasis Sandefjorde įsikūrusioje ir visame pasaulyje garsioje „Jotun“ dažų gamykloje, kitose įmonėse, anot Gailos, buvo puiki proga pamatyti, kaip organizuoja darbą klestinčios didelio kapitalo firmos. Teko susipažinti ir su žemės ūkio sistema, ūkininkų sąjungos veikla, profesinio (žemdirbystės, sodininkystės) rengimo mokykla.
Tačiau patį stipriausią įspūdį paliko gegužės 17 d. norvegų švenčiama Konstitucijos diena. Tądien septintą ryto miestą pažadino saliutai. Po to iki vėlyvo vakaro jo gatvėse vyko įvairių organizacijų, mokyklų, klubų paradai, skambėjo orkestrų atliekami maršai. Pilnos gatvės buvo žmonių nuo paties mažuliuko iki seneliuko apsirengusių tautiniais drabužiais. Anot Gailos, norvegai apie save sako, jog dėl savo šalies nepriklausomybės, laisvės yra savotiškai pamišę. Ja mėgaujasi, ją brangina, ją ugdo ir išreiškia jau 101-erius metus. Tikrai to mes jiems galime pavydėti.
Apskritai ši šalis paliko labai aukšto pragyvenimo lygio, labai turtingos, saugios, savita kultūra ir didele gamtos įvairove pasižyminčios šalies įspūdį. Galbūt todėl visiškai nekeista, kad Sandefjordo žmonės nėra linkę toli keliauti: viską, ko reikia turiningam poilsiui – kalnus, vandenyną, uolas, miškus - jie turi savo krašte. Ten nekelia nuostabos, jog žmogus gali turėti savo salą. Vienoje iš jų, kur mėgsta pailsėti pabėgęs nuo civilizacijos patogumų Sandefjordo policijos šefas, mėgstantis per atostogas ten palydėti saulę su balto vyno taurėmis, teko lankytis ir šios viešnagės dalyviams.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 579

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]