Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias laikotarpis vaiko kalbai ugdyti. Jei kalbinio bendravimo nėra – kalba nesivysto. Padėti kalbos plėtotei gali patys artimiausi vaiko aplinkai žmonės (tėvai, seneliai, auklėtojos). Sunkesniais atvejais reiktų konsultuotis su specialistais. Labai svarbu nepražiūrėti šio intensyvaus vaiko kalbos vystymosi laikotarpio. Pagalbos, plėtojant vaiko kalbą, be išimties reikia visiems (tiek normaliai, be kalbėjimo sutrikimų besivystančiam vaikui, tiek kalbos problemų patiriančiam mažyliui). Žodžių atsarga rodo kalbos turtingumą, todėl nuo pat kalbos formavimosi pradžios reikia padėti vaikui plėsti žodyną. Visa tai turi būti daroma vaikui priimtina forma, t. y. žaidimo būdu. Norėčiau pateikti keletą pavyzdžių, kaip mokymą paversti žaidimu....