|
|
|
Vėrinys KITOKIA POEZIJOS KALBA
Per LietuvÄ… keliauja tarptautinis festivalis “ Poezijos pavasaris 2006â€. Numatyta surengti daugiau nei 90 renginių ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir miesteliuose, kaimuose, užgriebiant ir lietuviÅ¡kas salas Lenkijoje – PunskÄ… ir Seinus.
Nors kolegos kartais dar supeikia festivalio paradiÅ¡kumÄ… ir oficialumÄ…, neretai Å¡iuose pavasariÅ¡kuose renginiuose blyksteli tai, kÄ… galima pavadinti sustabdyto laiko akimirka pagautos amžinybÄ—s pajauta. GalvotrÅ«kÄiais lekianÄiame pasaulyje žmogui duodama galimybÄ— atsiriboti nuo neva “labai svarbių†gyvenimo prioritetų, kuriuos daugiausia sudaro materialiniai dalykai. Atsitolinti nuo žodžių, kuriais mus maitina mass media ir politinÄ— konjunktÅ«ra su savo pranaÅ¡ais ir geradariais. Turime galimybÄ™ įsiklausyti į pirmapradÄ™ žmonijos kalbÄ… – poetinÄ™ kalbÄ… , bendrÄ… ne tik visam gyvajam pasauliui, bet , tarkim, ir metafizinei sferai.
Užtenka perskaityti Pradžios knygÄ… ar iÅ¡vysti Mikelandželo “Žmogaus sukÅ«rimÄ…â€, kad suprastume, jog žmogaus atsiradimas inspiruotas ne racionalios faktų kalbos ar neiÅ¡vengiamos fizinÄ—s bÅ«tinybÄ—s. MÅ«sų bÅ«tis prasminga tiek, kiek joje yra įkvÄ—pimo. Jeigu žmogaus gyvenime nebelieka Å¡io svarbaus dvasinio sando, jo, matyt, nebegalima laikyti Dievo kÅ«riniu. Tiesiog – iÅ¡sivysÄiusiu pitekantropu. Arba, kaip kadaise buvo madinga manyti, - tolimu marsieÄių palikuoniu.
Tokiais, regis, reikÄ—tų laikyti bene visus mÅ«sų politikus ir politikierius, kurie poetine kalba jau seniai nebemoka kalbÄ—ti (nebent prieÅ¡ rinkimus, bet jų kalbų stilistika – klaiki). Ir vis daugÄ—ja žmonių, kurie poezijÄ… laiko skystimÄ—liu, nerimtu darbu, bÄ—jÄ—giÅ¡kais tauÅ¡kalais ir laiko gaiÅ¡inimu. PamirÅ¡dami, kad bÅ«tent Å¡ia kalba paraÅ¡yti visi didieji amžių tekstai. Netgi 10 Dievo įsakymų. Kad poezija – universali kalba, aprÄ—pianti ne tik žmogaus pojÅ«Äius, bet galbÅ«t ir racionaliÄ…jÄ… žmogaus prigimties pusÄ™.
Antra vertus, labai sunyko poetinÄ— klausa, politiniame ir visuomeniniame gyvenime paplito jei ne vidutiniÅ¡ki, tai jau su elementariais kalbos reikalavimais prasilenkiantys tekstai. Tai ypaÄ pasakytina apie popkultÅ«rÄ… – Äia vieÅ¡patauja absoliutus estetinis kurtumas. Vis labiau skursta ir žurnalistinÄ—, televizijos kalba - pretenduodama į pigų informatyvumÄ…, tampa bespalve, niekine stilistikos atžvilgiu, mechaniÅ¡ka, bijanÄia pauzių ( geriau pasakyti nesÄ…monÄ™, negu protingai patylÄ—ti!..). SakyÄiau, tokia kalba gerai “iÅ¡plauna†žiÅ«rovui smegenis, ir nenuostabu, kad Å¡is “nebeįkandaâ€, nebeiÅ¡girsta kitokios, alternatyvios kalbÄ—senos ir nebesuvokia kitokios kalbinÄ—s raiÅ¡kos.
PoetinÄ— kalba, įkÅ«nijanti kitokį mÄ…stymÄ… ir kitokius prioritetus, traukiasi į pogrindį, nes mÅ«sų visuomenei, regis, užtenka saldžios politikų demagogijos ir proginÄ—s “lyrikosâ€, kuriÄ… įkÅ«nija sveikinimų koncertai ir tostai per balius. Nieko Äia nepadarysi – kiekvienas turi teisÄ™ rinktis. Tik vis dÄ—lto apmaudu, kad iÅ¡ turtingo neįkainojamomis brangenybÄ—mis žmonijos kultÅ«ros lobyno iÅ¡sirenkame pigius ir jokios vertÄ—s neturinÄius stikliukus. Lyg bÅ«tume kokie natÅ«rinių mainų iÅ¡troÅ¡kÄ™ necivilizuoti Kongo džiunglių žmogÄ—dros.
O gal tokie ir esame, tik nenorime prisipažinti?..
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
