 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
JAUNIAUSIEJI €“ SU MEILE MOKYTOJAI
KupiÅ¡kÄ—nai didžiuojasi savo žemÄ—s dukra, KupiÅ¡kio kraÅ¡to GarbÄ—s piliete mokytoja Felicija Jakutyte. Balandžio 8 dienÄ… jai sukanka 90 metų. PaskutinÄ— jos auklÄ—tinių karta, 31 moksleivis, mokyklÄ… baigÄ— 1975m. Å i, XXXVI mokyklos abiturientų laida, su pagarba ir meile prisimena savo buvusiÄ… mokytojÄ…. PoetiÅ¡kai skamba dabar ÄŒikagoje gyvenanÄios Vitalijos GalvanauskaitÄ—s–ValuckienÄ—s žodžiai: „Tik po metų atstumo supratau, kodÄ—l mokykliniai prisiminimai yra patys gražiausi, kodÄ—l klasiokai patys geriausi draugai. Tai – AUKLÄ–TOJA.“ Buvusi auklÄ—tinÄ— prisimena momentÄ…, kai mokytoja Felicija JakutytÄ— pirmÄ… kartÄ… atÄ—jo į triukÅ¡mingÄ… klasÄ™. MažutÄ—, besiÅ¡ypsanti. ŽiÅ«rÄ—jo į moksleivius, dar besistojanÄius iÅ¡ suolų, baigianÄius kalbÄ—ti, ar kažko ieÅ¡kanÄius. Å ypsojosi. Ne su ironija ar paÅ¡aipa. NuoÅ¡irdžiai, atlaidžiai. Jokių komandų. Ir staiga – tyla. Ir tyloje suskamba posmai, citatos. Gal ne visai suprantamos, bet juntamos. – Prisimenu tÄ… sunkiai apibÅ«dinamÄ… jausmÄ… – lyg pakyli nuo žemÄ—s, ir kažkokia nežinoma jÄ—ga neÅ¡a kažkur, kur gera. LiÅ«dniausia bÅ«davo nusileisti į kasdienybÄ™ ir eiti atsakinÄ—ti... Dar prisimenu vasarÄ…, AndrioniÅ¡kį, palapines, naminio pieno kvapÄ…. Siautimas dienÄ…, palapinių perstatymus naktį. Ir AuklÄ—toja kartu, Å¡alia, nepastebima ir nepamokslaujanti. O kur dar iÅ¡vykos prie LÄ—vens, į KiÅ¡kio miÅ¡kÄ…. Nenuostabu, kad nesuvaldomas noras lÄ—kti į gamtos prieglobstį liko lig Å¡iol, – gražiausias gyvenimo nuotrupas pasakoja buvusi auklÄ—tinÄ—. Paskutinis skambutis. AuklÄ—tojos paskutiniai linkÄ—jimai, patarimai, einantys iÅ¡ Å¡irdies į Å¡irdį. Visam gyvenimui. PaskutinÄ— pamoka. Vitalijai visam laikui iÅ¡liko auklÄ—tojos žodžiai: – Atsimenu žodžius: „Gyvenimas – kaip jÅ«ros bangos. ÄŒia iÅ¡meta į keterÄ…, Äia nusviedžia žemyn. NepritrÅ«kit jÄ—gų....“ Tarsi iÅ¡ praeities, kaip Marselio Prusto romanuose kaimiÅ¡ka krosnimi ir pyragaiÄiais padvelkia Linusio Aleknos mokykliniai prisiminimai. Buvo labai gera pradinÄ—je mokykloje – jauki, krosnimi Å¡ildoma klasÄ—, erdvus kiemas pertraukoms. Iki Å¡iol atmintyje iÅ¡liko ilgosios pertraukos arbata su nepakartojamo kvapo „ponÄkomis“. Bet greit prabÄ—go tie ketveri metai. Nuo 1968m. rugsÄ—jo – į kitÄ… mokyklÄ…. DidelÄ™, kažkokiÄ… svetimÄ…, pilnÄ… žymiai didesnių ir vyresnių mokinių. KeiÄiasi ir mokymo forma – atskirų disciplinų mokys ir vis kitas mokytojas. RamybÄ—s nedavÄ— klausimas, o kas gi bus klasÄ—s auklÄ—tojas? L.Alekna grįžta į vaikystÄ™: – Buvau pats mažiausias klasÄ—je Å«giu. Bet kai atÄ—jo mÅ«sų naujoji auklÄ—toja, net man ji pasirodÄ— tokia nedidelÄ—, smulkutÄ— (tik prabÄ—gus keliolikai metų vienÄ… kartÄ… į galvÄ… atÄ—jo mintis, kad kažin ar mums kam nors pavyks per savo gyvenimÄ… jÄ… praaugti, nors Å«giu tikrai lenkiam... ). Kaip dabar prisimenu jos pirmÄ… kreipinį: „Mano vaikai“. Nors vÄ—liau dar daug kartų teko girdÄ—ti į mus, auklÄ—tinius, taip kreipiantis, bet stipriausiÄ… įspÅ«dį paliko kaip tik tas, pirmasis kartas. AuklÄ—toja Felicija JakutytÄ— mokÄ— lietuvių kalbos – raÅ¡yti, atpasakoti tekstÄ…, nagrinÄ—ti literatÅ«ros kÅ«rinius. Tai gal kiek „žmogiÅ¡kesni“ dalykai, negu matematika ar fizika. GalbÅ«t ir todÄ—l AuklÄ—tojos pamokos atrodÄ— lengvesnÄ—s, ne tiek daug nerimo sukeldavusios prasÄiau pasiruoÅ¡us. Ji kažkaip sugebÄ—davo pasiekti tikslÄ… ne barimu, ne pastabų į pažymių knygelÄ™ raÅ¡ymu. AtrodÄ—, kad neiÅ¡mokti, nepasiruoÅ¡ti pamokai, gauti blogÄ… pažymį – tiesiog gÄ—da. Å ioji klasÄ— nebuvo rami. Jei jau iÅ¡siskirdavo, tai visur: ir iÅ¡ geros pusÄ—s, ir kaip neklaužados. Dažnai už tai kliÅ«davo ne moksleiviams, bet auklÄ—tojai. L.Alekna pasakoja: – Po to ji ateina į klasÄ™, bando bÅ«ti rÅ«sti, bartis. Bet nelabai jai tai pavykdavo. Galop pasiguodžia, kad turi nemalonumų dÄ—l mÅ«sų. O tada jau mums patiems tampa jos gaila, tad kaip mat pasitempiam, ir problemų nebelieka. Mokyklos vadovybÄ— net ketino Å¡iÄ… klasÄ™ iÅ¡sklaidyti. Bet, kaip vÄ—liau sužinojo moksleiviai, lÄ—mÄ— auklÄ—tojos apsisprendimas dar pabandyti juos suvaldyti. Ir suvaldÄ—. Ne griežtumu, barimu, priekaiÅ¡tavimu. O gerumu, Å¡velnumu, mokÄ—jimu įžvelgti kad ir nedÄ—kingoje situacijoje kÄ… nors gero, gražaus. – Atsimenu tokį epizodÄ…: tuo metu buvo populiaru berniukams užsiauginti kuo ilgesnius plaukus. Mokyklos vadovybÄ— tam labai prieÅ¡inosi ir griežtai reikalaudavo neÅ¡ioti trumpas, tvarkingas Å¡ukuosenas. Už tai, kad ilgai nenusikirpome, kliuvo pylos ir auklÄ—tojai. Tai ji atÄ—jo ir pasiskundÄ—, kad jÄ… bara už mÅ«sų plaukus. Daugiau raginti nereikÄ—jo – visi nusikirpo, – detales pasakoja Linas. Labai sustiprino klasÄ—s kolektyvÄ… ir kartu dar sutvirtino ryšį su auklÄ—toja mÅ«sų iÅ¡vykos į AndrioniÅ¡kį, prie Å ventosios upÄ—s. Tokios vasaros iÅ¡vykos su palapinÄ—mis tapo gražia ir laukiama tradicija. Pernai, po daugelio metų, Å¡i moksleivių karta vÄ—l pabandÄ— nors trumpam susibÄ—gti į tÄ… paÄiÄ… vietÄ…. Žinoma, auklÄ—toja kartu. Tokia pat guvi, linksma, sÄ…mojinga. O įvairių prisiminimų iÅ¡ mokyklos laikų iÅ¡saugojusi gal daugiau ir už paÄius buvusius auklÄ—tinius.Jau gerokai po vidurnakÄio, paklausus, ar nenorÄ—tų eiti ilsÄ—tis, auklÄ—toja atsakÄ—: „Tai kad dar nenoriu“. Kad mums tiek energijos ir iÅ¡tvermÄ—s! – pasakojo L.Alekna ir pridÅ«rÄ—: – Jau ir mums greitai penkiasdeÅ¡imt. Pabirome po LietuvÄ… kas kur. SukÅ«rÄ—me savo gyvenimus. ReÄiau ir KupiÅ¡kyje apsilankome. Bet visada, praeinant pro mokyklÄ…, galva nejuÄiomis pasisuka į kitÄ… gatvÄ—s pusÄ™. ÄŒia gyvena auklÄ—toja. Ne visada randame laiko ir užbÄ—gti nors trumpam. Bet visada, apsilankÄ™s mielos ir mylimos auklÄ—tojos namuose, iÅ¡eini lyg kokios Å¡viesos prisipildÄ™s. SuÅ¡ilÄ™s siela. Buvusi auklÄ—tinÄ— DanutÄ— GerÅ¡tautaitė–KutrienÄ—, skaitydama F.JakutytÄ—s knygÄ… „ Prisiminimai apie KupiÅ¡kio kraÅ¡tÄ… ir jo žmones“, lyg kalbasi su jos autore: – JÅ«s man pasakojate, kaip mylÄ—jote savo tÄ—velius, kaip Jums gera buvo gyventi „JakutynÄ—je“, kaip mynÄ—te dviraÄiu kiekvienÄ… savaitgalį po 20 kilometrų pirmyn ir atgal, į gimtÄ…jį KupiÅ¡kį ir vÄ—l į darbo vietÄ… MeilÅ«nuose. JÅ«s raÅ¡ote apie tai, lyg bÅ«tų buvÄ™ visai nesunku numinti tokį keliÄ…. DanutÄ— pabrėžia, kad auklÄ—toja – pirmiausia paÄios aukÅ¡Äiausios kultÅ«ros žmogus. Ir nuostabiai geras žmogus, kokių galima ir daugiau sutikti KupiÅ¡kio kraÅ¡te. O toliau iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja sugebÄ—jimas pasakyti tai, kas reikalingiausia, per konfliktÄ… tarp mokinių ar jų ir mokytojų, sugebÄ—jimas bendrauti su vaikais taip, kad pagarbÄ… pajustų net „ sunkiai auklÄ—jamas“ ar atsivertų uždaras, savim nepasitikintis vaikas – tai gal bÅ«t ir iÅ¡ prigimties. Bet pirmiausia – iÅ¡ „JakutynÄ—s“, į kuriÄ… sugrįžta vÄ—l ir vÄ—l tie, kurie buvo auklÄ—tiniais prieÅ¡ 28 metus. Sugrįžta tam, kad pasikrautų gyvenimo džiaugsmu ir tikÄ—jimu, kad gyvenimas yra gražus, kad žmogus yra aukÅ¡Äiau viso to, kas su juo beatsitiktų. Visi auklÄ—tiniai negalÄ—jo kuo nuoÅ¡irdžiausių žodžių savo mokytojai, sveikindami su jubiliejumi. Kaip sako buvusi auklÄ—tinÄ— Raimonda Verikaitė–IrkinienÄ— tiek metų sulaukia tik patys kilniausi ir daugiausia savÄ™s atiduoti sugebantys žmonÄ—s. Ji dÄ—koja už parodytÄ… gyvenime tikrÄ…jį keliÄ…, už suformuotus gyvenimo idealus, kurie nekinta amžiais ir mokytojos dÄ—ka galima juos apÄiuopti, už parodytÄ… didžiulÄ™ tolerancijÄ…, už įskiepytÄ… meilÄ™ žmogui, taurumui, sąžiningumui, kuklumui bei draugiÅ¡kumui. AuklÄ—tinÄ— prisimena: – "Mes susitikome penktoje klasÄ—je, iÅ¡siskyrÄ—me po Å¡eÅ¡erių metų, taÄiau visada Jus jutau greta. Sunkiausiu savo gyvenimo metu, kai subyrÄ—davo paÄios kurti idealai, kaip uola, į kuriÄ… galÄ—jau atsiremti, buvote JÅ«s, tiesiog buvo gera, kad esate, kad suprasite, nepasmerksite ir vÄ—l atversite Å¡irdies duris... BÅ«kite dar ilgai su mumis, tegu Jus lydi palaima, stiprybÄ—s JÅ«sų rankoms, gerumo Å¡irdžiai, daug dar saulÄ—tų dienų, pilnų skaidrios minÄių tÄ—kmÄ—s. ParengÄ— JÅ«ratÄ— NedveckaitÄ—
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 912 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
