Toks keistas sutapimas: pasakojimÄ… apie JuozÄ… KaributÄ… pateikiame Jo 99-erių metų sukakties dienomis. Tegul tai bÅ«na įžanga į Å¡io kraÅ¡tieÄio emigranto bÅ«simo jubiliejaus minÄ—jimÄ… kitÄ…met artÄ—jant gruodžio Å¡eÅ¡ioliktajai.
Prisipažinimas - be melo
IÅ¡ J. Kaributo knygų pati jauniausia - eilÄ—raÅ¡Äių rinkinÄ—lis "Poezija". Skaitytojui ji buvo pateikta 1999 metų pavasarį, likus autoriui gyventi lygiai vienerius metus. Å is ketureilis iÅ¡ eilÄ—raÅ¡Äio "Å ilo vÄ—sa": Gimtųjų vietų ramumÄ—li! Suaugau su žeme sava. Man miela mint gimtinÄ—s smÄ—lį, Kol liausis plakt Å¡irdis gyva. Tuose žodžiuose nÄ—ra melo. J. Kaributas po emigracijos iÅ¡ Lietuvos 1944 m. liepÄ… pirmÄ… kartÄ… apsilankÄ— TÄ—vynÄ—je praÄ—jus ketvirÄiui amžiaus. Pateko į jÄ… 1969 - taisiais, kaip yra pasakojÄ™s, net gudrumu: iÅ¡ Los Andželo (Kalifornija, JAV) atvykÄ™s į Helsinkį, iÅ¡sirÅ«pino leidimÄ… apsilankyti ir tuometiniame Leningrade, o iÅ¡ pastarojo TSRS didmiesÄio pasiekÄ— Vilnių, net Kinderius. Tuo laikmeÄiu lietuviams iÅ¡ laisvojo pasaulio apsilankyti gimtinÄ—se saugumieÄiai prigalvodavo įvairiausių kliÅ«Äių. J. Kaributas jiems vis dÄ—lto buvo kietas rieÅ¡utas. Apie buvusius susikirtimus vÄ—liau jis papasakojo įspÅ«džiuose "Pro geležinÄ™ uždangÄ…" (1993). Per trisdeÅ¡imt metų nuo pirmosios vieÅ¡nagÄ—s J. Kaributas Lietuvoje buvo dar bent dvylika kartų. ÄŒia jis po keletÄ… savaiÄių ilsÄ—davosi, ekskursuodavo po kraÅ¡tÄ…, daug laiko skirdavo susitikimams su giminaiÄiais Vilniuje, KupiÅ¡kyje, Kinderiuose, taip pat ir su rajono vadovais, kultÅ«ros, spaudos darbuotojais.
Paminklas Å¡eimai
Gimtajame kaime jis nuolat vieÅ¡Ä—jo 1990 metų vasarÄ…, nes buvo užsibrėžęs pastatyti paminklinį akmenį tÄ—vų buvusios sodybos vietoje. Ne namo, o 1948 metų kovo 19 dienÄ… kerÅ¡tautojų suÅ¡audytų Motinos, brolių Kazimiero ir Boleslovo, sesers Natalijos atminimui. Ä®amžintos ir tÄ—vo bei sesers AnelÄ—s mirimo datos. Ant Å¡io akmens iÅ¡kaltas ir jo paties bareljefas. Tada, po unikalaus paminklo atidengimo, J. Kaributas, bÅ«damas tarp giminaiÄių, užsiminÄ—, jog kone suspÄ—jÄ™s visus savo sumanymus, skirtus Lietuvai ir giminÄ—ms, įvykdyti. Beje, negalÄ—jo jis pamirÅ¡ti ir savo didžiųjų lÅ«kesÄių miesto - Kauno. Jame esanÄiam M. K. ÄŒiurlionio muziejui persiųsdino labai vertingÄ… indÄ—nų senosios kultÅ«ros eksponatų kolekcijÄ…. Vilniaus Universitetui iÅ¡ savojo archyvo yra padovanojÄ™s svarbių dokumentų apie lietuvių emigrantų indÄ—lį siekiant Lietuvos nepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo.
Knygose - tik dalis žurnalisto kūrybos
IÅ¡ J. Kaributo kÅ«rybos lentynos ne viena knyga padovanota ir KupiÅ¡kio vieÅ¡ajai bibliotekai, asmeniÅ¡kai žmonÄ—ms, su kuriais jo bendrauta. Tai nuotaikingų įspÅ«džių - "KelionÄ— aplink pasaulį" (1974), atsiminimų - "Teatrinio vargo keliais"(1977), "Kur lietuviai verkÄ— ir dainavo" (1994) bei jo paties iÅ¡ asmeninio archyvo paruoÅ¡tas aplankas "Nuo Lietuvos klojimo ir Kauno studijų bei Valstybinio dramos teatro iki Pacifiko krantų". Negana to, yra padovanojÄ™s bibliotekai ir Bostone iÅ¡leistos "Lietuvių enciklopedijos" daugiatomį. IÅ¡ leidinių pavadinimų galima nuspÄ—ti, kokio paÅ¡aukimo buvo J. Kaributas. TaÄiau nuo paÅ¡aukimo, nuo svajonÄ—s iki realios misijos - ir marios laiko, ir apsisprendimų iÅ¡bandymai. Veržėsi į KaunÄ… AgnieÅ¡kos ir Ciprijono Kelmų Å¡eÅ¡tasis vaikas Juozukas pirmÄ… kartÄ… vaidinimÄ… pamatÄ— Gaigalių kaime, bÅ«damas deÅ¡imties metų. "Ä–jome tamsoje per dirvas, pievas, griÅ«dami, bet linksmi", - vÄ—liau jis prisimins. PaauglystÄ—je jau ir jis buvo tarp Kinderių kaimo vaidintojų, kuriuos subÅ«rÄ— mokytoja O. DundulytÄ—. Neturtingos Å¡eimos į mokslÄ… leistas pagrandukas sÅ«nus gal ir ne visai pateisino vyresniųjų lÅ«kesÄius. Juozas, sužinojÄ™s, jog Kaune, prie Darbo rÅ«mų, įsteigta dramos studija, kuriai vadovauja iÅ¡ Europos grįžęs Juozas Miltinis, 1937 m. iÅ¡vyko į LaikinÄ…jÄ… sostinÄ™ ir buvo ten priimtas. VÄ—liau lankÄ— ir B. DauguvieÄio valstybinÄ™ dramos studijÄ…. PasiekÄ— tiek, kad bÅ«tų priimtas į Kauno valstybinį teatrÄ… aktoriumi bendradarbiu. J. Kaributo gyvenimo ir veiklos apybraižoje užsimenama, jog laikas neužgožė tarp režisieriaus J. Miltinio ir jo, vaikino iÅ¡ Kinderių, užsimezgusios pažinties. Didelio pripažinimo pasiekÄ™s Panevėžio teatro korifÄ—jus J. Miltinis jį aplankydavusiam J. Kaributui sakydavo: "Oi, koks tu geras žmogus. Tu tik vienas kiekvienÄ… kartÄ… atvykÄ™s į LietuvÄ… mane aplankai".
Traukė ir žurnalistika
Negana teatro. Jau trisdeÅ¡imtmetį J. KaributÄ… traukÄ— ir literatÅ«rinÄ— kÅ«ryba, žurnalistika. PastarÄ…jÄ… specialybÄ™ jis 1942-1943 metais studijavo VDU Teologijos-filosofijos fakultete. Ir įdomiausia tai, kad toms dviems mÅ«zoms jis liko iÅ¡tikimas visÄ… gyvenimÄ…. Beje, skaitytojui dar nepaaiÅ¡kinta, kodÄ—l Juozas Kelmas "nuriedÄ—jo" toliau nuo savosios giminÄ—s medžio ir tapo Juozu Kaributu. Galime pamanyti, kad jis tikrosios pavardÄ—s atsisakÄ— jau gyvendamas užsienyje, pasirinkdamas skambesnÄ™, be dingsties aÅ¡trialiežuviui tautieÄiui pasiÅ¡aipyti. TaÄiau vieno pokalbio su juo metu teko iÅ¡girsti, jog dokumentus su Kaributo pavarde iÅ¡siÄ—mÄ™s gyvendamas Kaune. Tai buvusi reta ir nepaprasta pavardÄ— - 14 amžiuje buvusios istorinÄ—s asmenybÄ—s vardas.
Ir nežinioj reikėjo teatro
Nuo 1944 metų liepos pradžios - J. Kaributas sraute inteligentijos, besitraukianÄios į Vakarus. Å iuos žmones ginÄ— į nežiniÄ… baimÄ—, jog Lietuvoje, į kuriÄ… jau vÄ—l įžengia raudonoji armija, gali pasikartoti tautos genocidas. AtsidÅ«rÄ— Vokietijoje, prie Hamburgo įsikÅ«rusioje didelÄ—je lietuvių pabÄ—gÄ—lių Fischbeko stovykloje. ŽmonÄ—ms nelengva buvo apsiprasti su benamio dalia, taÄiau nebadavo, tarp jų buvo nemažai jaunimo, todÄ—l, kaip prisiminÄ— J. Kaributas, ir teatro prireikÄ—. KaunieÄiai Äiupo jam už skverno ir nebepaleido, kol nepažadÄ—jo Å¡io meno vadovu bÅ«ti. Pirmasis suvaidintas vaizdelis - "Palaiminti bÅ«kite". 1946 metais Vasario 16-tajai buvo paruoÅ¡tas montažas "Tremtiniai", prie jo priderinta ir V. Veriko vadovaujamo choro programa. Tad pasisekimas buvo didelis. J. Kaributas yra užsiminÄ™s, kad Å¡ioje stovykloje bÅ«damas nepraleido progos ir dainavimo konservatorijoje pasimokyti. Vienas jo kaip solisto pasirodymas, jau bÅ«nant JAV, labai pakeitÄ— darbdavio požiÅ«rį į atvykÄ—lį iÅ¡ Lietuvos: "Dirba sanitaru ligoninÄ—je, o žiÅ«rÄ—k, koks talentingas." Tuoj pat sudarÄ— sÄ…lygas jam baigti fizioterapijos kursus ir talkininkauti ligoninÄ—s chirurgui. "Ir darbas lengvesnis, ir uždarbis didesnis", - ne kartÄ… su Å¡ypsena yra prisiminÄ™s tÄ… atvejį J. Kaributas.
StebÄ—tinas veiklos sodrumas
NÄ—ra taip, kad apie ilgÄ… ir įdomų J. Kaributo gyvenimÄ… galÄ—tume sužinoti iÅ¡ jo plunksna nuosekliai paraÅ¡ytos autobiografijos. Dar kam nors teks paskirti laiko Å¡io kraÅ¡tieÄio sukauptai archyvinei medžiagai studijuoti. Šį kartÄ… iÅ¡ jo "Nuo Lietuvos klojimo…" tik probÄ—gÅ¡mais. Sužinome, kad J. Kaributas su žmona Ona (O. Å lapelytÄ— iÅ¡ RakuÄių kaimo) per visus ketverius metus, praleistus pabÄ—gÄ—lių stovykloje Vokietijoje nebuvo atsisakÄ™ minties grįžti į LietuvÄ…. TaÄiau vis dažniau pasiekdavusios žinios apie trÄ—mimus į SibirÄ…, vykstanÄias žudynes nuteikÄ— juos kelionei laivu į JAV. Niujorke jie turÄ—jo kur apsistoti - pas Onos KaributienÄ—s gimines. ÄŒia atsidÅ«rÄ™ nesibodÄ—jo paÄių paprasÄiausių darbų. O laisvalaikiu - ir vÄ—l mÄ—gÄ—jų teatras. IÅ¡eivijos spaudoje 1951 metų pradžioje pasipila žinutÄ—s iÅ¡ Rochesterio, kur įsikÅ«rÄ™ Kaributai. Antai VyÄių kuopos surengtame vakare suvaidinta komedija 'KurÄias žentas" ir operetÄ— "Kuprotas oželis". Režisavo aktorius J. Kaributas. Ir palinkÄ—jimas - laukiama didesnių veikalų pastatymo. Po mÄ—nesio - įsikÅ«rusi ateitininkų dramos grupÄ— jau vaidina NaumiestiÅ¡kio trijų veiksmų pjesÄ™ "Baisusis birželis". VeikalÄ… režisavo aktorius J. Kaributas, kuris, dirbdamas sunkų fizinį darbÄ…, negailÄ—jo nei laiko, nei jÄ—gų du mÄ—nesius ruoÅ¡ti kolektyvo narius spektakliui.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.