 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
DIANA GLEMžAITÄ—: €ŽMES MOKÄ—SIM NUMIRT GIEDRIU VEIDU IR TVIRTA DVASIA€Œ
Diana GlemžaitÄ—-BulovienÄ—, gimusi 1925 metais, žuvo 1949 m. rudenį PlunksnoÄių miÅ¡ke bunkeryje, JuodupÄ—s valsÄiuje, RokiÅ¡kio rajone. PaÄios Dianos pieÅ¡tas autoportretas. Tarp tokių kovÄ… už laisvÄ™ ir žūtį pasirinkusiųjų – jauna poetÄ— Diana GlemžaitÄ—. Keli biografijos Å¡trichai Lietuvių tautos ir valstybÄ—s istorijos, kovos už laisvÄ™ ir nepriklausomÄ… gyvenimÄ…, puslapiuose Å¡alia vyrų aukso raidÄ—mis įraÅ¡yta ne viena moteris. Å is pasakojimas apie vienÄ… jų – partizanÄ™, poetÄ™ DianÄ… GlemžaitÄ™. Diana Romualda GlemžaitÄ—-BulovienÄ— gimÄ— 1925 metų spalio 29 dienÄ… DeguÄių kaime (Zarasų rajone) Mykolo ir Onos Glemžų Å¡eimoje. TÄ—vas buvo girininkas. D. GlemžaitÄ— baigÄ— PandÄ—lio pradžios mokyklÄ…. MokÄ—si RokiÅ¡kio, o 1941–1944 m. – KupiÅ¡kio gimnazijoje. 1944 m. įstojo į Kauno universiteto Filologijos fakultetÄ…. Studijavo lietuvių kalbÄ… ir literatÅ«rÄ…. LankÄ— ir Kauno taikomosios dailÄ—s institutÄ…, kur daug pieÅ¡Ä— ir tapÄ—. Jau studijuodama palaikÄ— ryÅ¡ius su partizanais. 1945 m. balandžio 20 d. buvo suimtas ir į lagerį iÅ¡vežtas tÄ—vas M. Glemža. 1947 m. pavasarį pajutusi, kad yra sekama, D. GlemžaitÄ— paliko studijas ir grįžo į tÄ—viÅ¡kÄ™. PalaikÄ— ryÅ¡ius su Alizavos, PandÄ—lio ir KupiÅ¡kio partizanais. 1948 m. gegužės 22 d. į SibirÄ… iÅ¡trÄ—mus mamÄ… su jaunesniais broliais Juozu ir Liudviku, sesute Dalia, Diana tapo Algimanto apygardos KunigaikÅ¡Äio Margio rinktinÄ—s partizane. Å iais metais susituokÄ— ir su Å¡ios rinktinÄ—s Gedimino kuopos vadu Juozu Bulovu-Iksu. Partizanaudama D. GlemžaitÄ— raÅ¡Ä— eilÄ—raÅ¡Äius, kurie buvo skelbiami partizanų spaudoje, sklido tarp žmonių. 1949 m. parengÄ— rankraÅ¡tinį rinkinį „Penktieji laisvÄ—s kovų metai“. 1949 m. lapkriÄio 2 d. Diana kartu su vyru ir jo vadovaujamais partizanais pasitraukÄ— į RokiÅ¡kio pusÄ™, kur tarp ŽiobiÅ¡kio ir JuodupÄ—s stÅ«ksanÄio PlunksnoÄių miÅ¡ko 43-iame kvartale buvo įrengtas partizanų bunkeris. IÅ¡davÄ— agentas 1949 metų lapkritį Diana su penkiais bendražygiais pateko į enkavÄ—distų apsupties žiedÄ…. Lietuvos ypatingojo archyvo byloje Nr. 40/21 nurodyta, kas kaltas dÄ—l Å¡eÅ¡ių partizanų žūties. „Agentas „Moskva“ praneÅ¡Ä—, kad jam Juozas Bulovas-Iksas pavedÄ— žiemai įrengti bunkerį ir kartu apžvalgyti PlunksnoÄių miÅ¡kÄ…. Greit buvo parinkta vieta 43 kvartale ir pastatytas bunkeris, kuriame apsigyveno Å¡eÅ¡i partizanai. Agentui „Moskva“ buvo pasiÅ«lyta užminuoti bunkerį ir nutarta, kad bunkerį jis susprogdins 1949 m. lapkriÄio 12–15 dienomis. LapkriÄio 14 d. 4 val. nakties agentas „Moskva“ bunkerį iÅ¡sprogdina. Po trijų valandų MGB kareiviai bunkerį surado ir po trumpo apÅ¡audymo automatų ugnimi iÅ¡ jo buvo iÅ¡traukti Å¡eÅ¡ių partizanų, poetÄ—s D. GlemžaitÄ—s-BulovienÄ—s, jos vyro Gedimino kuopos vado J. Bulovo-Ikso, jo pavaduotojo Petro AndriuÅ¡keviÄiaus-Dainiaus, partizanų Antano Bulovo-Budrio, Jono KatelÄ—s-PÅ«ko ir Kazio Kirstuko-Muko palaikai“, – raÅ¡oma archyvinÄ—je byloje. Žuvusių partizanų užkasimo vieta nÄ—ra iÅ¡aiÅ¡kinta, nors pagal įvairius informacijos Å¡altinius, liudininkų pasakojimus tikÄ—tina, kad jie buvo užkasti dabartinio RokiÅ¡kio rajono senųjų JuodupÄ—s miestelio kapinių pietrytiniame pakraÅ¡tyje. Pajuto, kad sekama Lietuvos partizaniniame kare moterys užėmÄ— labai svarbiÄ… vietÄ…. Jos buvo ir ryÅ¡ininkÄ—s, ir įvairios rÄ—mÄ—jos, ir medicinos seselÄ—s, ir kovotojos. Nors partizanų vadovybÄ— stengÄ—si, kad moterys gyventų kiek įmanoma legaliai, bet nesant kitokios iÅ¡eities ir jos pasitraukdavo į miÅ¡kÄ…. Å tai kÄ… apie poetÄ™ ir partizanÄ™ DianÄ… GlemžaitÄ™ pasakoja Algimanto apygardos Alizavos apylinkių partizanų gydytoja, buvusio medicinos instituto studentÄ— Akvilija BalzienÄ—-SesutÄ—. „Su Diana kartu mokÄ—mÄ—s, Ä—jome į vienÄ… klasÄ™, sÄ—dÄ—jome viename suole. VÄ—liau ji iÅ¡važiavo studijuoti. Studijavo lietuvių literatÅ«rÄ…, be to, buvo menininkÄ—, labai gražiai pieÅ¡Ä—. Bet studijų tÄ™sti negalÄ—jo – pajuto, kad sekama. TodÄ—l sugrįžo į gimtÄ…sias Alizavos apylinkes. ÄŒia pritapo prie Alizavos apylinkių partizanų bÅ«rio. Nors iÅ¡ pradžių į patį bÅ«rį, į miÅ¡kÄ… ji dar nÄ—jo – gyvendavo tai pas vienus, tai pas kitus žmones, turÄ—jo padirbtus dokumentus, nebijodavo ir laisvai po apylinkÄ™ vaikÅ¡Äioti. Buvo netgi du kartus suimta. Abu kartus, kiek laiko pabuvusi KupreliÅ¡kio areÅ¡tinÄ—je, buvo paleista. Daug raÅ¡ydavo. YpaÄ daug paraÅ¡Ä— eilÄ—raÅ¡Äių. VÄ—liau iÅ¡tekÄ—jo už partizano Juozo Bulovo-Ikso“, – prisimena A. BalzienÄ—. Neteko kÅ«dikio Akvilijos BalzienÄ—s-SesutÄ—s prisiminimuose galima perskaityti ir apie skaudų Dianos gyvenimo įvykį – kÅ«dikio mirtį: „Kai atÄ—jo laikas gimdyti, iÅ¡važiavo į KaunÄ…. Kauno gimdymo namuose visiÅ¡kai atsitiktinai pamatÄ— tardytojÄ…, kuris jÄ… kelis kartus buvo tardÄ™s. Labai iÅ¡sigando, staiga prasidÄ—jo gimdymas, ir gimÄ— negyva dukrelÄ—. KÅ«dikį palaidojo jos giminÄ—s Kaune, o pati Diana vÄ—l grįžo į Alizavos apylinkes. Su vyro Juozo Bulovo-Ikso bÅ«riu nutarÄ— eiti žiemoti į gerai RokiÅ¡kio apylinkÄ—se PlunksnoÄių miÅ¡ke įrengtÄ… bunkerį. Atsisveikindama praÅ¡iau, kad apsigalvotų, pasiliktų pusiau legalioje padÄ—tyje dar bent tÄ… žiemÄ…. Bet Diana norÄ—jo bÅ«ti kartu su savo vyru. O į bÅ«rį dar priÄ—mÄ— vienÄ… jaunÄ… partizanÄ…, kÄ… tik grįžusį iÅ¡ tarnybos armijoje. Jie buvo ne kartÄ… perspÄ—ti, kad nepasitikÄ—tų juo. VÄ—liau, matyt, jis tÄ… pasitikÄ—jimÄ… įgavo, kažkur iÅ¡Ä—jo, o grįžo jau su kareiviais, kurie apsupo bunkerį… O jie visi, kad nepasiduotų, tame bunkeryje susisprogdino. Ir Å¡iandien nežinome, kur ilsisi jų palaikai.“ SkaudÅ«s prisiminimai Sibiro tremtinÄ—s O. GlemžienÄ—s, su vaikais Dalia, Juozu ir Liudu iÅ¡tremtos 1948 metais, prisiminimuose apie tremtį yra glaustas, bet skaudus pasakojimas apie vyriausiÄ… dukrÄ… DianÄ…. Motina prisimena dukros mokslus, polinkį į menÄ…, eilių raÅ¡ymÄ…. „DianÄ…, kiek galÄ—jome, mokÄ—me namuose. Nuo pat mažens Diana pasižymÄ—jo neeiliniais gabumais matematikai, literatÅ«rai, ypaÄ gražiai pieÅ¡davo. Kada vyrÄ… MykolÄ… perkÄ—lÄ— netoli PandÄ—lio į Panemunį, tuo metu Diana jau lankÄ— RokiÅ¡kio gimnazijÄ…, o baigÄ— gimnazijÄ… KupiÅ¡kyje 1944 metais. AÅ¡ labai norÄ—jau, kad dukra toliau studijuotų medicinÄ… ir taptų gydytoja, bet medicinos mokslas jos netraukÄ—. Ä®stojo į Vytauto Didžiojo universitetÄ…, LiteratÅ«ros ir meno fakultetÄ…. Kaune apsigyveno pas vyro gimines Glemžas. Labai rÅ«pinausi dukters likimu, dažnai nuvažiuodavau į KaunÄ… ir vis domÄ—jausi dukros mokslais, jos asmeniniu gyvenimu“, – raÅ¡oma motinos prisiminimuose. O. GlemžienÄ— mena, kad dukra buvo pradÄ—jusi leisti laikraÅ¡tÄ—lį vaikams. „AÅ¡ taip nenorÄ—jau to meno, praÅ¡iau jos rinktis kÄ… nors pelningesnio, o iÅ¡ to meno nieko gero. MaÄiau tada Dianos nupieÅ¡tus vaikams įvairius pieÅ¡inÄ—lius, o po jais jos paÄios paraÅ¡ytus eilÄ—raÅ¡tukus. Atostogauti DianÄ… leisdavom pas tÄ—velio brolį JonÄ… Glemžą, kuris gyveno Babtų dvarelyje, netoli Kauno. Kada vokieÄiai traukÄ—si atgal, jos dÄ—dÄ— Jonas Glemža pasitraukÄ— kartu su vokieÄiais į Vakarus. Jis kalbino ir DianÄ… trauktis kartu, bet ji griežtai atsisakÄ—. Grįžusi į namus kalbino ir mus trauktis kartu su dÄ—de Jonu, bet aplinkybÄ—s taip susiklostÄ—, kad trauktis jau buvo vÄ—lu“, – pasakojama prisiminimuose. O. GlemžienÄ™ ne kartÄ… tardÄ—, kai dukra pasitraukÄ— į miÅ¡kus. Motina prisimena: „AtÄ—jus rusams, ji dar mokÄ—si universitete, bet kada jÄ… enkavÄ—distai pradÄ—jo persekioti, mokslÄ… teko nutraukti ir grįžti gyventi į kaimÄ…. Jau kuris laikas ji draugavo su Juozu Bulovu ir netrukus už jo iÅ¡tekÄ—jo. TaÄiau susiklosÄius tam tikroms aplinkybÄ—ms, Juozas perÄ—jo į pogrindį, stojo į Lietuvos partizanų eiles ir su ginklu rankose kovojo prieÅ¡ rusų okupantus iki pat savo žūties RokiÅ¡kio apylinkÄ—se. Diana kiek galÄ—dama padÄ—jo savo vyrui. Partizanų gretose kovojo ir Juozo brolis Jonas. Mane kelis kartus prieÅ¡ iÅ¡vežimÄ… į SibirÄ… Å¡aukÄ— į KupiÅ¡kio MGB ir vis tardÄ—, reikalavo pasakyti, kur ji slepiasi.“ Apie žūtį – tremtyje Motina apie dukros Dianos žūtį sužinojo bÅ«dama tremtyje Irkutsko srityje. Po žūties buvo praÄ—jÄ™ dveji metai. O. GlemžienÄ— prisiminimuose pasakoja: „Ilgesniam laikui tame bunkeryje turÄ—jo pasilikti keletas partizanų, bet iÅ¡ jų vienas neatÄ—jo. Tai buvo Alfonsas Lūža, kurį prieÅ¡ tai enkavÄ—distai areÅ¡tavo, bet užverbavo ir paleido. Paskui jis vÄ—l prisiplakÄ— prie partizanų.“ „Juozas pasakojÄ™s, kad Lūža labai praÅ¡Ä—si jį priimti į Å¡itÄ… bÅ«rį, kiti vyrai tam prieÅ¡inosi, bet vadas buvo labai gailestingas – pagailÄ—jo žmogaus ir priÄ—mÄ—. SakÄ—, kurgi žmogus dÄ—sis, visi jo atsisako. Tas gailestis baigÄ—si jų paÄių nelaime. Bunkerį nedelsiant apsupo enkavÄ—distai ir pareikalavo visus esanÄius bunkeryje pasiduoti. Ten buvusių stribų pasakojimu, tuo metu atsidarÄ— bunkerio anga ir joje pasirodÄ— moteris su granata rankoje, kuriÄ… prisiglaudusi prie savÄ™s susisprogdino. Tai buvo mano dukra Diana. Tuo metu bunkeryje susisprogdino jos vyras Juozas ir dar penki partizanai... Visų kÅ«nai buvo paguldyti ant grindinio JuodupÄ—s miestelyje. Dukros Dianos iÅ¡ veido jau nebuvo įmanoma atpažinti, nes visas veidas buvo iÅ¡draskytas skeveldrų.“ Buvo pasiaukojusi Jautriai D. GlemžaitÄ™ prisimena Vanda StumbrytÄ—-Å eÅ¡elgienÄ—-VestalÄ—: „Diana GlemžaitÄ— buvo mano gera draugÄ—, labai miela, maloni mergaitÄ—, raÅ¡ydavo eilÄ—raÅ¡Äius, gražiai pieÅ¡davo. Buvo pasiaukojusi partizanams, už juos ir gyvybÄ™ atidavÄ—. Su savo vyru Juozu Bulovu-Iksu kartu partizanavo ir žuvo kartu. Kadangi Dianos tÄ—vus iÅ¡vežė į SibirÄ…, ji Ä—mÄ— slapstytis. Ä® universitetÄ… nebegrįžo, nes ten tas pats jos laukÄ—. Žinau, kad jiems kunigas slaptai davÄ— Å¡liÅ«bÄ…... Kaip man jos gaila, buvo tokia trapi, lieknutÄ— mergaiÄiukÄ—. Vyrai yra vyrai, bet nemanau, kad jai lengva buvo vaikÅ¡Äioti su partizanais. Kas iÅ¡davÄ— jų bunkerį, nežinau, bet kad tenai buvo iÅ¡davystÄ—, girdÄ—jau.“ Paskutinis susitikimas KupiÅ¡kÄ—nas partizanas Algimantas StankÅ«nas savo prisiminimuose pasakoja, kokiomis aplinkybÄ—mis paskutinį sykį matÄ—si su pussesere Diana: „Mano pusseserÄ— Diana GlemžaitÄ— su ginklu po miÅ¡kÄ… nevaikÅ¡Äiojo. Paskutinį sykį jÄ… maÄiau Kaune. Tada ji buvo jau iÅ¡tekÄ—jusi už partizano Juozo Bulovo-Ikso. Jo aÅ¡ asmeniÅ¡kai nepažinojau. Žinau, kad Kaune Diana pagimdÄ— vaikutį. AÅ¡ buvau pabÄ—gÄ™s iÅ¡ Sibiro ir gyvenau netoli Kauno. Mano tÄ—vas iÅ¡ kažkur sužinojo, kad Diana guli gimdymo skyriuje. Kad priimtų į ligoninÄ™, ji apsimetÄ— pravažiuojanÄia moterimi. GimÄ— vaikutis ir tuojau pat mirÄ—. Mudu su tÄ—vu užsivilkom rusiÅ¡kas milines ir nueinam vakare į AleksotÄ… pas GlemžaitÄ™-DulaitienÄ™. Buvo ruduo. Kai įėjom į kambarį, jos truputį iÅ¡sigando, nes žinojo, jog mes ne visai legalÅ«s žmonÄ—s. Jas nuraminome, kad pasikalbÄ—sim ir iÅ¡eisim. Diana buvo labai sublogusi. Ji man taip pasakÄ—: „Vaikas mirÄ—. AÅ¡ papraÅ¡iau dÄ—dÄ—s Jono Glemžos buvusios tarnaitÄ—s, kad vaikiukÄ… palaidotų, nes neturiu jokių dokumentų. Važiuoju pas vyrÄ…, pasakysiu jam apie nelaimÄ™.“ Nuo to laiko aÅ¡ jos daugiau ir nemaÄiau.“ AtkerÅ¡ijo Dar partizanas A. StankÅ«nas prisimena, kaip partizanai kerÅ¡ijo už nužudytus brolius Bulovus ir poetÄ™ DianÄ… GlemžaitÄ™: „Albinas Å idlauskas su kitais partizanais nutarÄ— leitenantui GariuÅ¡inui atkerÅ¡yti už nužudytus draugus brolius Bulovus ir DianÄ… GlemžaitÄ™. Jie netoli RokiÅ¡kio miÅ¡ke paspendÄ— pasalÄ…. Puzinas pasakojo taip: „Važiavo kažkoks prekybininkų vežimas. Jie sulaikÄ— tÄ… vežimÄ… ir pavarÄ— už miÅ¡ko kampo, kad jo nematytų atvažiuojantieji nuo RokiÅ¡kio. AÅ¡ atsiguliau karklyne netoli kelio, o Albinas Å idlauskas kitoj pusÄ—j kelio. Matom, atvažiuoja vežimas, sÄ—di trys kariÅ¡komis kepurÄ—mis galvas užsidengÄ™, automatai rankose. Å idlauskas buvo gana drÄ…sus vyras. Staiga iÅ¡Å¡oko ant kelio ir visai prieÅ¡ juos automatu mojuoja, kad sustotų. ŽiÅ«riu, arklys jau uždengÄ— tuos kariÅ¡kius, o aÅ¡ stebiu, kaip jie atsargiai ima už automatų, nes pamatÄ— ginkluotÄ… žmogų. PabÅ«gau, kad jis gali nepastebÄ—ti, kai tie pakels ginklus, ir, nieko nelaukÄ™s, trinktelÄ—jau serijÄ…, o tuo metu kirto ir Albinas. Du iÅ¡syk krito vežime, o treÄias dar bÄ—go. Kiti tuoj atlÄ—kÄ— iÅ¡ už miÅ¡ko mums į pagalbÄ…. Leitenantas GariuÅ¡inas irgi krito vietoj. Kai mes pribÄ—gom, dar buvo gyvas, rusiÅ¡kai kažkÄ… vis sakÄ—, bet mes tada nÄ— vienas rusiÅ¡kai nesupratom...“ PalaikÄ— kovų dvasiÄ… Diana į Lietuvos rezistencinių kovų istorijÄ… įsilieja ne tik kaip partizanÄ—, bet ir kaip kÅ«rÄ—ja, poetÄ— ir dailininkÄ—. MiÅ¡ko brolių ir seserų kÅ«ryba gausi. Dalis kÅ«rinių yra niekam nežinomi, sunyko paslÄ—pti, o tie, kurie iÅ¡liko, liudija stipriÄ… kovotojų dvasiÄ…, aktyvų žodžio dalyvavimÄ… pasiprieÅ¡inime. IÅ¡ lÅ«pų į lÅ«pas perduodamos partizanų dainos ir eilÄ—raÅ¡Äiai palaikÄ— laisvÄ—s kovų dvasiÄ…. PirmÄ…jį impulsÄ… Lietuvos partizanų kÅ«ryba gavo iÅ¡ dainos. Daina papildÄ— eilÄ—raÅ¡tį, eilÄ—raÅ¡tis – dainÄ…, ir dažnai nelengva atskirti, koks tai žanras. Eiliuotai buvo raÅ¡oma kovų istorija, minimi partizanai didvyriai, pateikiami konkretÅ«s faktai, aplinkybÄ—s. Å iandien kai kurių kÅ«rÄ—jų tikrų vardų net nežinome. Žymiausias rezistencijos poetas yra Bronius Krivickas. Poetui buvo įdomi soneto forma. B. Krivicko sonetas sutelktas į dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuramintas tylaus ryžto, lemties, amžinųjų žmogaus klausimų. Ne vienas B. Krivicko kÅ«rinys iÅ¡reiÅ¡kia herojinÄ™ teisiųjų kovos dvasiÄ…, aukÅ¡tina garbingÄ…, iÅ¡didžiÄ… mirtį – pergalÄ—s mirtį. Diana GlemžaitÄ— savo eilÄ—raÅ¡Äiuose kalba apie namo nebesugrįžtanÄius brolius, iÅ¡tuÅ¡tÄ—jusias sodybas. IÅ¡reiÅ¡kÄ— moteriÅ¡kÄ…jį heroizmÄ… Lietuvos literatÅ«ros tyrinÄ—toja habilituota humanitarinių mokslų daktarÄ— Viktorija DaujotytÄ—-PakerienÄ— straipsnyje „Anapus: Vytautas Kubilius tarp „tylos vaikų“ raÅ¡o, kad tragiÅ¡ko likimo poetÄ— Diana GlemžaitÄ—, jei bÅ«tų iÅ¡gyvenusi, galÄ—jo tapti žinoma ir paraÅ¡yti įsimintinų eilių. „Kiek daug reikÄ—jo pakelti jauniems žmonÄ—ms iÅ¡kart po karo. Kiek nerimasties suimti į save, ypaÄ tiems, kuriuos viliojo humanistika, filologija, poezija. Antroji sovietinÄ—s okupacijos banga kÅ«rybos laisvei nepaliko jokių iliuzijų. Dalis jaunų, kÅ«rybingų, iÅ¡mestų ir iÅ¡ Kauno universiteto, sÄ…moningai atsisakÄ— taikstytis su aplinkybÄ—mis, rinkosi poezijos bÅ«tį anapus gyvenimo realybÄ—s, tyloje, tarp bendraminÄių. „Tylos vaikai“, kaip save ir savo artimiausius biÄiulius pavadino Vytenis Imbrasas. Jų centras matomas Vytauto Kubiliaus parengtoje antologijoje „Anapus rudens“ (1995): Palmira PetrauskaitÄ—, JÅ«ratÄ— PetrauskaitÄ—, Vytenis Imbrasas, Vytautas Dubindris (Vytauto Ambrazo poetinis vardas)... Tylioji pokario poezija turÄ—tų užimti savo vietÄ… tarp kitų lietuvių rezistencinÄ—s kÅ«rybos pavidalų... Arti ketverto – ir tragiÅ¡kiausio likimo Diana GlemžaitÄ—, taip pat įstojusi į Kauno universitetÄ… studijuoti filologijos, literatÅ«ros, labai santÅ«ri, atskira, kiek daugiau bendravusi tik su bendrakurse P. Petrauskaite, skaiÄiusia ir jos eilÄ—raÅ¡Äių. V. Ambrazas, kaip rodo jo paraÅ¡ytas įvadas D. GlemžaitÄ—s rinkiniui „Mes mokÄ—sim numirt“ (1994) „IÅ¡ užmarÅ¡ties iÅ¡nyrantis veidas“, D. GlemžaitÄ—s eilÄ—raÅ¡Äių taip pat buvo skaitÄ™s ir nusiraÅ¡Ä™s. D. GlemžaitÄ—s eilÄ—se gal ryÅ¡kiausias herojinis pradas, kur daugiau ryžto, ten mažiau anapus, pasitraukimo iÅ¡ Å¡iapus. D. GlemžaitÄ— yra labiausiai iÅ¡reiÅ¡kusi moteriÅ¡kÄ…jį heroizmÄ…, kurį galima sieti su Emilija Pliateryte, su lietuvÄ—mis karuose ir sukilimuose“, – raÅ¡oma V. DaujotytÄ—s straipsnyje. IÅ¡leido knygÄ… Dianos GlemžaitÄ—s poezijos knygÄ… „Mes mokÄ—sim numirt“ sudarÄ— Vytautas Ambrazas ir Vidmantas Jankauskas. SudarytÄ… leidinį iÅ¡leido Mokslo ir enciklopedijų leidykla 1994 metais. Roko grupÄ— „Skylė“ 2011 metais į albumÄ… „Broliai“ įtraukÄ— dainÄ… pagal Dianos sukurtas eiles „Nebelauki manÄ™s“. Tai viena gražiausių albumo dainų. Moters paraÅ¡ytas partizano atsisveikinimas su mylimÄ…ja. Diana buvo apdovanota ir dailininkÄ—s talentu. „Gimnazijoje Diana dažniausiai pieÅ¡davo juodai, sakydavo, kad pasaulis jai tamsiomis spalvomis matosi“, – prisimena poetÄ—s klasÄ—s draugÄ— AkvilÄ— MarcinkeviÄiÅ«tÄ—-BalzienÄ—. Studijuodama universitete, ji lankÄ— ir Kauno taikomosios dailÄ—s institutÄ…, daug pieÅ¡Ä— ir tapÄ—. Studijos „Pro Patria“ režisierius Vytautas Paliulis, rinkdamas ypatinguose archyvuose medžiagÄ… RokiÅ¡kio-Dusetų kraÅ¡to partizanų gimtinių, mÅ«Å¡ių bei žūties vietoms įamžinti, rado poetÄ—s D. GlemžaitÄ—s pieÅ¡tus portretus: jos vyro Juozo Bulovo bei paÄios Dianos autoportretÄ…. Å is radinys – stebuklas, rastas po 55 metų. Portretų kopijas Genocido aukų muziejaus istorikÄ—, Bulovų Å¡eimos atminimo ekspozicijos sudarytoja Virginija RudienÄ—, padovanojo žuvusių brolių partizanų Juozo, Jono ir Antano sesutei Elenai Stasei Bulovaitei-Žebrienei. 1997 metais gruodžio 22 dienÄ… Dianai Glemžaitei suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu ji apdovanota VyÄio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – VyÄio Kryžiaus ordino Karininko kryžius) po mirties. Apie jÄ… bÅ«tų galima daug kalbÄ—ti, raÅ¡yti, bet Dianos GlemžaitÄ—s eilÄ—s, o ypaÄ vienas eilÄ—raÅ¡tis „Mes mokÄ—sim numirt“, sukurtas likus trims mÄ—nesiams iki žūties, pasako daug daugiau nei kieno nors paraÅ¡ytas tekstas: „Mes mokÄ—sim numirt, jei TÄ—vynÄ— aukos reikalauja / NesuriÅ¡ mÅ«s gretų nieks vergovÄ—s pikta grandine / NeiÅ¡moksim sulinkt prieÅ¡ ateivių įstatymÄ… naujÄ… / Savo brolį parduot – dar visi neiÅ¡mokome, ne!.. Mes mokÄ—sim numirt ne už svetimÄ… mintį ar žodį / Ne už tuos, kurie skriaus, dengdami viskÄ… melo tamsa / Tik už rytÄ…, kuris laisvÄ—s saulÄ™ didingÄ… parodys, / Mes mokÄ—sim numirt giedriu veidu ir tvirta dvasia.“ 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 959 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
