 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos GINDVILIAI €“ SENAS ATJAUNÄ—JÄ™S KAIMAS
TriuÅ¡ių daugiabutis namas. 1998 metų gyventojų suraÅ¡ymo duomenimis, Gindviliuose buvo 23 sodybos ir 36 gyventojai, o 2001 metais – 25 gyventojai. Po penkiolikos metų užklydÄ™ į šį kaimÄ… tikrai nesitikÄ—jome sutikti jaunų žmonių, iÅ¡girsti vaikų klegesį. Visgi jau pirmasis susitikimas su ÄionykÅ¡Äiais žmonÄ—mis nuteikÄ— optimistiÅ¡kai – kaimas gyvas ir atsigauna. Ten, kur supo gera aura Tik įvažiavus į Gindvilius žvilgsnį patraukÄ— sodyba žaliuojanÄiu erdviu kluonu, apsupta medžių ir senų Å«kio pastatų, dvelkianti savotiÅ¡ka paslaptimi. Tik įkÄ—lus kojÄ… į kiemÄ…, mus pasitiko skalydamas mažytis Å¡uniukas. Netrukus jo tramdyti iÅ¡ trobos iÅ¡Ä—jo jauna moteris ir dvi mergaitÄ—s. Netrukus susipažinome su Å¡ios sodybos Å¡eimininke. Tai Vilma TalaÄkienÄ—. Moteris papasakojo, kad Gindviliuose gyvena septinti metai. ÄŒia buvÄ™ jos moÄiutÄ—s MarytÄ—s DovydÄ—nienÄ—s, mirusios prieÅ¡ trylika metų, namai.
Vilma TalaÄkienÄ— su meile ir iÅ¡radingumu tvarko savo senelių sodybÄ….
Å maikÅ¡tus TaloÄkų sodybos akcentas. Pasak Å¡ios sodybos Å¡eimininkÄ—s, inventorizacijos byloje paraÅ¡yta, kad Å¡is namas statytas 1927 metais. Jis priklausÄ— Babickams. ÄŒia jie gyveno iki 1961 metų. VÄ—liau iÅ¡ jų sodybÄ… nusipirko jos moÄiutÄ— ir persikÄ—lÄ— Äia iÅ¡ vienkiemio. „Šiuo metu Gindvilių kaime yra 14 sodybų. Dar kaimui priskiriami ir keli vienkiemiai. Be Å¡eimininkų nÄ—ra nÄ— vienos sodybos. Ä® dvi sodybas žmonÄ—s atvažiuoja tik vasarÄ…. Viena sodyba remontuojama. Kas ten įsikurs, kol kas nežinia. Už kapinių yra vieno norvegų verslininko Å«kis. IÅ¡ senųjų kaimo gyventojų belikÄ™ Bisliai, Petras Å velnÄ—, VacÄ— PuronienÄ—, GenutÄ— ÄŒiurlienÄ—, KaladÄ—s. ŽiemÄ…, kai užpusto, kartais bÅ«na sunku nusigauti iki kelio į Jutkonis. Vis praÅ¡ome seniÅ«nijos pagalbos. Bendrus kaimo reikalus bÅ«tų lengviau tvarkyti įkÅ«rus bendruomenÄ™. Deja, Å¡iais laikais kaimas jau kitoks. Stinga bendruomeniÅ¡kumo. Greitas gyvenimo tempas iÅ¡ visų reikalauja daug energijos ir jÄ—gų. Kiekvienas labiau pats linkÄ™s sprÄ™sti savo bÄ—das individualiai, mažiau norima bendrauti su aplinkiniais.
Žolynų lovatiesÄ—. Vilma užaugo su dviem broliais. Vienas gyvena KelmÄ—je, o kitas – Anglijoje. Ä®sikurti kaime nÄ— vienas nepanoro, bet seserį mielai aplanko. „Čia gyvename mes ne prasÄiau nei miestieÄiai. Turime visus buities patogumus. Viena iÅ¡ mano sÄ…lygų apsigyvenant Gindviliuose ir buvo tie patogumai“, – prisipažino moteris.
Gera aura patraukia senoji Vilmos TalaÄkienÄ—s moÄiutÄ—s sodyba. PavaiÅ¡inti iÅ¡ Vilmos daržo nuskintos žiomenÄ—s aromatinga arbata atsisveikiname su svetinga Å¡eimininke ir skubame toliau pasidairyti po Gindvilius. Prigijusi Gindviliuose Pro sodo medžius, abipus kelio, vienas prieÅ¡ais kitÄ… geltonuoja du panaÅ¡Å«s namukai. Pasukame į vieno iÅ¡ jų kiemÄ… pasilabinti su kieme triÅ«sianÄia moterimi. Tai VacÄ— PuronienÄ—, senesnÄ—s kartos kupiÅ¡kÄ—nams žinoma kaip kolÅ«kio agronomÄ—, vÄ—liau dirbusi ir fermos vedÄ—ja.
UkmergiÅ¡kÄ— VacÄ— PuronienÄ— į Gindvilius atitekÄ—jo. AutorÄ—s nuotraukos PasidomÄ—jus, kada įkurta Å¡i sodyba, moteris papasakojo, kad vyro bobutÄ— yra sakiusi, kad jÄ… Äia vienerių metukų tÄ—vai parsineÅ¡Ä—. Tai buvo apie 1898 metus. Tai yra senoji VaitiekÅ«nų sodyba. Vyro bobutÄ— buvo VaitiekÅ«naitÄ—. Sodyba prieÅ¡ais, kitoje kelio pusÄ—je, ÄŒiurlių. GenÄ— ÄŒiurlienÄ— yra vyro giminaitÄ—. Å iuo metu ji sodyboje bÅ«na vasarÄ…. Dažniausiai po bulviakasio iÅ¡važiuoja pas dukrÄ… į miestÄ…. Tuomet ji, kaip artimiausia kaimynÄ—, į tÄ… sodybÄ… vis akį užmetanti, kad neliktų be jokios priežiÅ«ros. „Šiuo metu džiaugiuosi dvynių anÅ«kų Kosto ir Igno draugija. Tai sÅ«naus, gyvenanÄio Kaune, atžalos. Berniukai jau septynerių metų. Tai raviu daržą ir mokau juos skaityti. Turiu ir dvi dukras bei dar tris anÅ«kus. Dukros Vilniuje gyvena. VyrÄ… palaidojau prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus. Kai abu buvome sveiki ir stipresni, Å«kininkavome. Karvių laikÄ—me. Kai vyras visiÅ¡kai pasiligojo ir atgulÄ— ant patalo, tai atvažiavÄ™ vaikai visÄ… fermÄ… iÅ¡pardavÄ—, pinigus ant stalo padÄ—jo ir pasakÄ—, kad man vargti gana. Tapo lengviau, bet vyrÄ… reikÄ—jo slaugyti. Pakaitomis pagelbÄ—jo man ir sÅ«nus, ir dukros. Dabar belikÄ™ tik daržai, braÅ¡kynas, Å¡uo Reksas. ŽolÄ— kasdien želia, pjauti vis reikia. Netrukus atvažiuos atostogauti viena iÅ¡ dukterų. Bus lengviau. AnÅ«kams duosiu užduotį sode vÄ—jo nudraskytas Å¡akas surinkti“, – pasakojo apie savo Å¡eimÄ… ir kasdieniÅ¡kus rÅ«pesÄius V. PuronienÄ—, lydÄ—dama mus link maÅ¡inos. Istorijos žiupsnis „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad Gindvilių kaimas greiÄiausiai susiformavo XVI a. Valakų reformos metu, nors pirmÄ… kartÄ… minimas tik 1603 metais ir tada vadinosi RukÅ¡iais, bet jau vartotas ir naujasis pavadinimas – Gindviliai. Istoriniai Å¡altiniai mini, kad 1704 metais Å¡iame kaime buvo 12 dÅ«mų (Å«kių): Mykolo PielÄ—s, Mykolo Purono, Kazimiero Matuliuko, Jurgio Pavienio, Jono BagoÄiÅ«no, Jurgio Isako, Motiejaus DeÅ¡riÅ«no, Jono Å ilinio, Kazimiero Terebo, Baltraus Laužiko, Stanislovo VaitiekÅ«no, Kristupo Å emeto. ÄŒinÄo mokestis tuomet už valakÄ… siekÄ— 8 talerius, prievolÄ—s: 10 svarų Å¡ukuotų linų, 1 žąsis, 2 viÅ¡tos, 10 kiauÅ¡inių. 1785 metais Gindviliuose buvo 15 Å«kių ir 100 gyventojų, 1820 metais – 22 Å«kiai ir 181 gyventojas, 1898 metais – 40 sodybų ir 257 gyventojai. 1919–1950 metais Gindviliai priklausÄ— KupiÅ¡kio valsÄiaus Jutkonių seniÅ«nijai. Buvo vienas didžiausių KupiÅ¡kio apylinkių kaimų. 1923 metais buvo 46 sodybos, kuriose gyveno 242 gyventojai. Tais metais Å«kininkai nutarÄ— skirstytis į vienkiemius. Matininkai Antanas Barzdenis ir Jonas Barkauskas žemÄ™ iÅ¡dalijo 50 savininkų. 1922 metais Gindviliuose buvo įsteigta pradinÄ— 3 skyrių mokykla. Ji veikÄ— Petro Purono namuose. Mokytojavo Ona StuknytÄ—. 1925 metais kaimui keliantis į vienkiemius, dÄ—l mokinių stokos mokykla buvo uždaryta, o jos inventorius perduotas naujai įkurtai Vėžionių pradžios mokyklai. 1947 metais gindvilieÄio Liobiko namuose įsteigtos VirbaliÅ¡kių mokyklos pradinÄ—s klasÄ—s. Jos veikÄ— iki 1965 metų. ÄŒia mokytojavo Aldona ÄŒiurlytÄ— ir Paulina StyrienÄ—. Kaimas labai nukentÄ—jo 1944 liepos 27 dienÄ… einant frontui. SudegÄ— 49 pastatai, 5 sodybos visiÅ¡kai, žuvo 2 žmonÄ—s. Penki kaimo vyrai buvo paimti į sovietų kariuomenÄ™. NeatlaikÄ™ baisių sÄ…lygų kariuomenÄ—je mirÄ— Danielius ir Lionginas Petroniai. Kaimo kapeliuose palaidoti 1945–1946 metais žuvÄ™ partizanai L. StanÄikas-Granadierius, L. Å altis-Zigmantas, J. Viksva-Daktaras, P. Banionis-Rasputinas. Garsesni žmonÄ—s ir vietovardžiai „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedija“ pateikia duomenų ir apie iÅ¡ Gindvilių kilusius žinomesnius žmones. ÄŒia yra kariÅ¡kio Prano Purono (1899–199?), pedagogo Liongino VaitiekÅ«no (1902–1988), gamtos mokslų daktaro Teofilio ÄŒiurlio, agrarinių mokslų daktaro Kaliksto ÄŒiurlio, socialinių mokslų daktarÄ—s BirutÄ—s ÄŒiurlytÄ—s-JaceviÄienÄ—s, mokytojos Aldonos ÄŒiurlytÄ—s, veterinarijos gydytojo Vlado Jusiaus, liaudies dainininko Povilo Varnausko gimtinÄ—. 1936 metais užraÅ¡yti vietovardžiai: AirynÄ— (kÅ«dra), AukÅ¡tosios, Bolžos, GaidimauskynÄ—, KarÄiamubalis, LankelÄ—, Lankos, Ožkalaukis, PaduobÄ—s, PaprÅ«dÄ—, ParavÄ—, Sarulieknis (pievos), BalÄiÅ«nkiemis, I Lieknelis ir II Lieknelis (lieknai), BeržytÄ— didžioji (alksnynas), Bindrupis, Graužė (upeliai), ÄŒivyliÅ¡kis, Gila, KlyviÅ¡kÄ—s, Laibieji, Laukelis, OžpievÄ—s, PakapÄ—, RaukÅ¡laukis, Å muiliukai (ariamoji žemÄ—), KetvirÄiai, KetvirtÄ—liai, Platieji (rėžiai), LapakasynÄ— (kalnelis), didžioji VersmelÄ—, mažoji VersmelÄ—. Å alia senųjų kaimo kapinaiÄių nedidelÄ—je kalvelÄ—je yra senkapiai („pagonių kapai“), o kitoje jų pusÄ—je kalvelÄ—s kraÅ¡tas vadintas Karalių kapais. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 548 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
