 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
Skaitytojų komentarai
JAUNIAUSIEJI €“ SU MEILE MOKYTOJAI KupiÅ¡kÄ—nai didžiuojasi savo žemÄ—s dukra, KupiÅ¡kio kraÅ¡to GarbÄ—s piliete mokytoja Felicija Jakutyte. Balandžio 8 dienÄ… jai sukanka 90 metų. PaskutinÄ— jos auklÄ—tinių karta, 31 moksleivis, mokyklÄ… baigÄ— 1975m. Å i, XXXVI mokyklos abiturientų laida, su pagarba ir meile prisimena savo buvusiÄ… mokytojÄ….
PoetiÅ¡kai skamba dabar ÄŒikagoje gyvenanÄios Vitalijos GalvanauskaitÄ—s–ValuckienÄ—s žodžiai: „Tik po metų atstumo supratau, kodÄ—l mokykliniai prisiminimai yra patys gražiausi, kodÄ—l klasiokai patys geriausi draugai. Tai – AUKLÄ–TOJA.“
Buvusi auklÄ—tinÄ— prisimena momentÄ…, kai mokytoja Felicija JakutytÄ— pirmÄ… kartÄ… atÄ—jo į triukÅ¡mingÄ… klasÄ™. MažutÄ—, besiÅ¡ypsanti. ŽiÅ«rÄ—jo į moksleivius, dar besistojanÄius iÅ¡ suolų, baigianÄius kalbÄ—ti, ar kažko ieÅ¡kanÄius. Å ypsojosi. Ne su ironija ar paÅ¡aipa. NuoÅ¡irdžiai, atlaidžiai. Jokių komandų. Ir staiga – tyla. Ir tyloje suskamba posmai, citatos. Gal ne visai suprantamos, bet juntamos.
– Prisimenu tą sunkiai apibūdinamą jausmą – lyg pakyli nuo žemės, ir kažkokia nežinoma jėga neša kažkur, kur gera. Liūdniausia būdavo nusileisti į kasdienybę ir eiti atsakinėti... Dar prisimenu vasarą, Andrioniškį, palapines, naminio pieno kvapą. Siautimas dieną, palapinių perstatymus naktį. Ir Auklėtoja kartu, šalia, nepastebima ir nepamokslaujanti. O kur dar išvykos prie Lėvens, į Kiškio mišką. Nenuostabu, kad nesuvaldomas noras lėkti į gamtos prieglobstį liko lig šiol, – gražiausias gyvenimo nuotrupas pasakoja buvusi auklėtinė.
Paskutinis skambutis. Auklėtojos paskutiniai linkėjimai, patarimai, einantys iš širdies į širdį. Visam gyvenimui. Paskutinė pamoka. Vitalijai visam laikui išliko auklėtojos žodžiai:
– Atsimenu žodžius: „Gyvenimas – kaip jÅ«ros bangos. ÄŒia iÅ¡meta į keterÄ…, Äia nusviedžia žemyn. NepritrÅ«kit jÄ—gų....“
Tarsi iÅ¡ praeities, kaip Marselio Prusto romanuose kaimiÅ¡ka krosnimi ir pyragaiÄiais padvelkia Linusio Aleknos mokykliniai prisiminimai.
Buvo labai gera pradinÄ—je mokykloje – jauki, krosnimi Å¡ildoma klasÄ—, erdvus kiemas pertraukoms. Iki Å¡iol atmintyje iÅ¡liko ilgosios pertraukos arbata su nepakartojamo kvapo „ponÄkomis“. Bet greit prabÄ—go tie ketveri metai. Nuo 1968m. rugsÄ—jo – į kitÄ… mokyklÄ…. DidelÄ™, kažkokiÄ… svetimÄ…, pilnÄ… žymiai didesnių ir vyresnių mokinių. KeiÄiasi ir mokymo forma – atskirų disciplinų mokys ir vis kitas mokytojas. RamybÄ—s nedavÄ— klausimas, o kas gi bus klasÄ—s auklÄ—tojas?
L.Alekna grįžta į vaikystę:
– Buvau pats mažiausias klasėje ūgiu. Bet kai atėjo mūsų naujoji auklėtoja, net man ji pasirodė tokia nedidelė, smulkutė (tik prabėgus keliolikai metų vieną kartą į galvą atėjo mintis, kad kažin ar mums kam nors pavyks per savo gyvenimą ją praaugti, nors ūgiu tikrai lenkiam... ).
Kaip dabar prisimenu jos pirmą kreipinį: „Mano vaikai“. Nors vėliau dar daug kartų teko girdėti į mus, auklėtinius, taip kreipiantis, bet stipriausią įspūdį paliko kaip tik tas, pirmasis kartas.
AuklÄ—toja Felicija JakutytÄ— mokÄ— lietuvių kalbos – raÅ¡yti, atpasakoti tekstÄ…, nagrinÄ—ti literatÅ«ros kÅ«rinius. Tai gal kiek „žmogiÅ¡kesni“ dalykai, negu matematika ar fizika. GalbÅ«t ir todÄ—l AuklÄ—tojos pamokos atrodÄ— lengvesnÄ—s, ne tiek daug nerimo sukeldavusios prasÄiau pasiruoÅ¡us. Ji kažkaip sugebÄ—davo pasiekti tikslÄ… ne barimu, ne pastabų į pažymių knygelÄ™ raÅ¡ymu. AtrodÄ—, kad neiÅ¡mokti, nepasiruoÅ¡ti pamokai, gauti blogÄ… pažymį – tiesiog gÄ—da.
Šioji klasė nebuvo rami. Jei jau išsiskirdavo, tai visur: ir iš geros pusės, ir kaip neklaužados. Dažnai už tai kliūdavo ne moksleiviams, bet auklėtojai. L.Alekna pasakoja:
– Po to ji ateina į klasę, bando būti rūsti, bartis. Bet nelabai jai tai pavykdavo. Galop pasiguodžia, kad turi nemalonumų dėl mūsų. O tada jau mums patiems tampa jos gaila, tad kaip mat pasitempiam, ir problemų nebelieka.
Mokyklos vadovybė net ketino šią klasę išsklaidyti. Bet, kaip vėliau sužinojo moksleiviai, lėmė auklėtojos apsisprendimas dar pabandyti juos suvaldyti. Ir suvaldė. Ne griežtumu, barimu, priekaištavimu. O gerumu, švelnumu, mokėjimu įžvelgti kad ir nedėkingoje situacijoje ką nors gero, gražaus.
– Atsimenu tokį epizodą: tuo metu buvo populiaru berniukams užsiauginti kuo ilgesnius plaukus. Mokyklos vadovybė tam labai priešinosi ir griežtai reikalaudavo nešioti trumpas, tvarkingas šukuosenas. Už tai, kad ilgai nenusikirpome, kliuvo pylos ir auklėtojai. Tai ji atėjo ir pasiskundė, kad ją bara už mūsų plaukus. Daugiau raginti nereikėjo – visi nusikirpo, – detales pasakoja Linas.
Labai sustiprino klasÄ—s kolektyvÄ… ir kartu dar sutvirtino ryšį su auklÄ—toja mÅ«sų iÅ¡vykos į AndrioniÅ¡kį, prie Å ventosios upÄ—s. Tokios vasaros iÅ¡vykos su palapinÄ—mis tapo gražia ir laukiama tradicija. Pernai, po daugelio metų, Å¡i moksleivių karta vÄ—l pabandÄ— nors trumpam susibÄ—gti į tÄ… paÄiÄ… vietÄ…. Žinoma, auklÄ—toja kartu. Tokia pat guvi, linksma, sÄ…mojinga. O įvairių prisiminimų iÅ¡ mokyklos laikų iÅ¡saugojusi gal daugiau ir už paÄius buvusius auklÄ—tinius.Jau gerokai po vidurnakÄio, paklausus, ar nenorÄ—tų eiti ilsÄ—tis, auklÄ—toja atsakÄ—: „Tai kad dar nenoriu“. Kad mums tiek energijos ir iÅ¡tvermÄ—s! – pasakojo L.Alekna ir pridÅ«rÄ—:
– Jau ir mums greitai penkiasdeÅ¡imt. Pabirome po LietuvÄ… kas kur. SukÅ«rÄ—me savo gyvenimus. ReÄiau ir KupiÅ¡kyje apsilankome. Bet visada, praeinant pro mokyklÄ…, galva nejuÄiomis pasisuka į kitÄ… gatvÄ—s pusÄ™. ÄŒia gyvena auklÄ—toja. Ne visada randame laiko ir užbÄ—gti nors trumpam. Bet visada, apsilankÄ™s mielos ir mylimos auklÄ—tojos namuose, iÅ¡eini lyg kokios Å¡viesos prisipildÄ™s. SuÅ¡ilÄ™s siela.
Buvusi auklėtinė Danutė Gerštautaitė–Kutrienė, skaitydama F.Jakutytės knygą „ Prisiminimai apie Kupiškio kraštą ir jo žmones“, lyg kalbasi su jos autore:
– JÅ«s man pasakojate, kaip mylÄ—jote savo tÄ—velius, kaip Jums gera buvo gyventi „JakutynÄ—je“, kaip mynÄ—te dviraÄiu kiekvienÄ… savaitgalį po 20 kilometrų pirmyn ir atgal, į gimtÄ…jį KupiÅ¡kį ir vÄ—l į darbo vietÄ… MeilÅ«nuose. JÅ«s raÅ¡ote apie tai, lyg bÅ«tų buvÄ™ visai nesunku numinti tokį keliÄ….
DanutÄ— pabrėžia, kad auklÄ—toja – pirmiausia paÄios aukÅ¡Äiausios kultÅ«ros žmogus. Ir nuostabiai geras žmogus, kokių galima ir daugiau sutikti KupiÅ¡kio kraÅ¡te. O toliau iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja sugebÄ—jimas pasakyti tai, kas reikalingiausia, per konfliktÄ… tarp mokinių ar jų ir mokytojų, sugebÄ—jimas bendrauti su vaikais taip, kad pagarbÄ… pajustų net „ sunkiai auklÄ—jamas“ ar atsivertų uždaras, savim nepasitikintis vaikas – tai gal bÅ«t ir iÅ¡ prigimties. Bet pirmiausia – iÅ¡ „JakutynÄ—s“, į kuriÄ… sugrįžta vÄ—l ir vÄ—l tie, kurie buvo auklÄ—tiniais prieÅ¡ 28 metus. Sugrįžta tam, kad pasikrautų gyvenimo džiaugsmu ir tikÄ—jimu, kad gyvenimas yra gražus, kad žmogus yra aukÅ¡Äiau viso to, kas su juo beatsitiktų.
Visi auklÄ—tiniai negalÄ—jo kuo nuoÅ¡irdžiausių žodžių savo mokytojai, sveikindami su jubiliejumi. Kaip sako buvusi auklÄ—tinÄ— Raimonda Verikaitė–IrkinienÄ— tiek metų sulaukia tik patys kilniausi ir daugiausia savÄ™s atiduoti sugebantys žmonÄ—s. Ji dÄ—koja už parodytÄ… gyvenime tikrÄ…jį keliÄ…, už suformuotus gyvenimo idealus, kurie nekinta amžiais ir mokytojos dÄ—ka galima juos apÄiuopti, už parodytÄ… didžiulÄ™ tolerancijÄ…, už įskiepytÄ… meilÄ™ žmogui, taurumui, sąžiningumui, kuklumui bei draugiÅ¡kumui. AuklÄ—tinÄ— prisimena:
– "Mes susitikome penktoje klasÄ—je, iÅ¡siskyrÄ—me po Å¡eÅ¡erių metų, taÄiau visada Jus jutau greta. Sunkiausiu savo gyvenimo metu, kai subyrÄ—davo paÄios kurti idealai, kaip uola, į kuriÄ… galÄ—jau atsiremti, buvote JÅ«s, tiesiog buvo gera, kad esate, kad suprasite, nepasmerksite ir vÄ—l atversite Å¡irdies duris...
BÅ«kite dar ilgai su mumis, tegu Jus lydi palaima, stiprybÄ—s JÅ«sų rankoms, gerumo Å¡irdžiai, daug dar saulÄ—tų dienų, pilnų skaidrios minÄių tÄ—kmÄ—s.
ParengÄ— JÅ«ratÄ— NedveckaitÄ—
...
Straipsnio komentarų skaičius: 0.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 957 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
