 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
SU HUMORO GAIDELE APIE LIETUVOS ETNOGRAFINIUS REGIONUS
Alma PustovaitienÄ—, KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro folkloristÄ—, KupiÅ¡kio rajono etninÄ—s kultÅ«ros plÄ—tros tarybos pirmininko pavaduotoja įsitikinusi, kad savo kraÅ¡tÄ… reikia pažinti, mylÄ—ti, puoselÄ—ti jo paproÄius, gerbti visÄ… tautinį paveldÄ…. Jei visi suvienodÄ—sime, nebÅ«sime įdomÅ«s kitiems. Pasaulis prasideda savojoje gimtinÄ—je. Pasak jos, toks Å¡Å«kis lotynų kalba PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA užraÅ¡ytas ant AukÅ¡taitijos vÄ—liavos. AutorÄ—s nuotrauka Å iai temai Å¡iemet daug dÄ—mesio skirs ir „KupiÅ¡kÄ—nų mintys“. Pirmoji mÅ«sų paÅ¡nekovÄ— Alma PustovaitienÄ—, KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro folkloristÄ—, KupiÅ¡kio rajono etninÄ—s kultÅ«ros plÄ—tros tarybos pirmininko pavaduotoja. Su ja pasikalbÄ—jome apie Lietuvos regionus, jų panaÅ¡umus ir skirtumus. Senos kultÅ«ros paveldas Pasak A. PustovaitienÄ—s, Lietuvos politikai, matyt, pradÄ—jo dairytis, kaip kaimyninÄ—s Å¡alys puoselÄ—ja savo regionų kultÅ«rÄ… ir tradicijas. Gerų pavyzdžių tikrai yra. Antai Latvija labai rÅ«pinasi savo regionais. „Man su „KupkÄ—miu“ ir „VijÅ«nyte“ 2012 metais teko bÅ«ti Rygoje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“. Buvau sužavÄ—ta Å¡ios Å¡alies valdžios dÄ—mesiu etninei kultÅ«rai. Latvijos kultÅ«ros ministrÄ— buvo apsirengusi Latvijos regiono, iÅ¡ kurio yra kilusi, tautiniais rÅ«bais. Pats Latvijos Prezidentas visų kolektyvų vadovus buvo pasikvietÄ™s ir jiems padÄ—kojo už dalyvavimÄ… festivalyje, už regionų kultÅ«ros puoselÄ—jimÄ…. PraÄ—jusių metų pabaigoje Seime vyko konferencija-forumas „EtninÄ—s kultÅ«ros etnografinių regionų metai“. Ten iÅ¡girdau nemažai gerų idÄ—jų. Man labiausiai patiko Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Eugenijaus JovaiÅ¡os mintys. Jis yra iÅ¡leidÄ™s knygÄ… „AisÄiai“. Joje pasakojama, kur ir kaip gyveno baltų gentys. Profesorius visus skatino skaityti, domÄ—tis savo praeitimi. Jis pabrėžė, kad lietuvių kultÅ«ra atsirado ne su krikÅ¡Äionybe. KažkodÄ—l dažnai nutylima, neigiama, užmirÅ¡tama, kad baltai jau turÄ—jo savÄ…jÄ… kultÅ«rÄ…, paproÄius ir prieÅ¡ tai. AiÅ¡ku, jei nebÅ«tume sukÅ«rÄ™ valstybÄ—s, vargu ar bÅ«tume iÅ¡likÄ™. PrÅ«sai nespÄ—jo to padaryti ir buvo pasmerkti iÅ¡nykti“, – dalijosi mintimis paÅ¡nekovÄ—. Kaip skirstome Pasak A. PustovaitienÄ—s, etnografiniai regionai – tai lietuvių tautos kalbos, paproÄių puoÅ¡menos, mažyÄiai iÅ¡skirtinumai, dÄ—l kurių mes galime bÅ«ti įdomÅ«s pasauliui. StandartiÅ¡kai visa Lietuva skirstoma į du regionus – AukÅ¡taitijÄ… ir ŽemaitijÄ…. Smulkesnis skirstymas yra pagal etnografinius regionus. Yra iÅ¡skiriami penki tokie regionai – Žemaitija, AukÅ¡taitija, Suvalkija, DzÅ«kija ir Mažoji Lietuva, arba KlaipÄ—dos kraÅ¡tas. Gražiai Å¡ie regionai atsispindi ir pagal ten gyvenusias baltų gentis – žiemgaliai, lietuviai, aukÅ¡taiÄiai ir sÄ—liai (AukÅ¡taitija), žemaiÄiai, lamatieÄiai, skalviai, kurÅ¡iai (Žemaitija), jotvingiai (DzÅ«kija), sÅ«duviai (Suvalkija). FolkloristÄ— sakÄ—, kad etnografinių regionų atstovus galima atskirti pagal tautinius drabužius, tarmÄ™, skirtingus paproÄius, dainas. Pastarieji dalykai ypaÄ iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja per kalendorines Å¡ventes. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 828 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
