 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
DIRBęS SAVO MYLIMOS šALIES LABUI
Antanas Merkys apie 1920–1923 metus. Nuotrauka iÅ¡ BirutÄ—s Elenos MerkienÄ—s albumo Dar iki 1940 metų valdant Lietuvos valstybÄ™ ryÅ¡kų pÄ—dsakÄ… paliko kupiÅ¡kÄ—nas Antanas Merkys. Kaip ir kokiomis aplinkybÄ—mis susiklostÄ— jo likimas Lietuvos sovietinimo pradžioje, priminsime Å¡iame straipsnyje. IÅ¡ SkapiÅ¡kio žemÄ—s Paskutinysis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas, Antanui Smetonai pasitraukus į VokietijÄ… – Prezidentas Antanas Merkys prieÅ¡ pat Lietuvos okupacijÄ… vadovavo Å¡aliai ypaÄ sudÄ—tingų, esminių pasikeitimų, lemtų slaptų Vokietijos ir Sovietų SÄ…jungos susitarimų, laikotarpiu. MÅ«sų kraÅ¡tietis Antanas Merkys gimÄ— 1887 m. vasario 1 d. Onos PlÅ«kaitÄ—s, kilusios iÅ¡ Kerelių kaimo, ir Karolio Merkio iÅ¡ Bajorų kaimo Å¡eimoje. BÅ«damas jauniausias Å¡eimoje, 1912 metais eksternu baigÄ— Rygos Aleksandro III gimnazijÄ…, studijavo Dorpato (Tartu) universitete teisÄ™. Lietuvai 1919 m. žiemÄ… atsidÅ«rus tarp dviejų bolÅ¡evikų armijos grupių, buvo sprendžiamas jaunos nepriklausomos valstybÄ—s likimas. Tuo sunkiu ir vÄ—liau labai svarbiu esminio persilaužimo kare prieÅ¡ bolÅ¡evikus laikotarpiu kovo mÄ—nesį Prano DovydaiÄio ministrų kabinete A. Merkiui buvo pasiÅ«lytos kraÅ¡to apsaugos ministro pareigos. VÄ—liau tiek Mykolo Å leževiÄiaus VyriausybÄ—je , tiek prie vairo stojus Voldemarui – tokios pat. 1933 m. gruodžio 21 d. A. Merkys iÅ¡rinktas Kauno miesto burmistru. Naujasis miesto vadovas savo kalboje akcentavo savivaldybei bendraujant su gyventojais vadovautis teisÄ—tumu, teisingumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, tvarkant miesto Å«kį – kuo mažiausiomis iÅ¡laidomis pasiekti didžiausių rezultatų. Kauno miesto savivaldybei A. Merkys vadovavo beveik Å¡eÅ¡erius metus. Per tÄ… laikÄ… mieste buvo tiesiamos naujos vandentiekio ir kanalizacijos linijos, grindžiamos gatvÄ—s, skiriamos premijos architektams už gražius namus, aplinkÄ…. Jo vadovavimo miestui metais įsteigta autobusų susisiekimo įmonÄ—. 1936 m. A. Merkys iÅ¡rinktas Ketvirtojo Seimo nariu, aktyviai dalyvavo svarstant įstatymų projektus. VienÄ… kitÄ… vasarÄ… atvykdavo ir į savo parapijÄ… – SkapiÅ¡kį. Apsilankydavo per Å v. Lauryno atlaidus. RÅ«pinosi gimtojo Bajorų kaimo kapinaiÄių priežiÅ«ra. Ragino kaimieÄius jas prižiÅ«rÄ—ti ir aptverti sakydamas: „Kad ir kur aÅ¡ numirÄiau, taÄiau palaidotas norÄ—Äiau bÅ«ti Äia.“ 1939 m. atgavus Vilnių ir Vilniaus kraÅ¡tÄ…, kuris devyniolika metų buvo Lenkijos okupuotas, sudarytam atskiram Lietuvos administraciniam vienetui vadovauti buvo paskirtas A. Merkys. Jo gabumus buvo pastebÄ—jÄ™s ir Antanas Smetona ir jį vieÅ¡ai pagyrÄ™s: „Tamsta esi pats geriausias administratorius Lietuvoje.“ TÄ… darbÄ… A. Merkys mÄ—go. Jis buvo įsitikinÄ™s, kad Lietuvai reikia paruoÅ¡ti gerus valdininkus. „Kai jų turÄ—sime pakankamai, tai mums neskaudÄ—s, ko ten politikai peÅ¡asi“, – yra pasakÄ™s. Vilniaus kraÅ¡tui A. Merkys neilgai vadovavo. Jo buvusias pareigas tų paÄių metų lapkriÄio 23 d. perÄ—mÄ— Kazys Bizauskas, o A. Merkys buvo paskirtas dvideÅ¡imt pirmos Lietuvos VyriausybÄ—s vadovu.
Antanas Merkys (treÄias iÅ¡ deÅ¡inÄ—s) naujasis Kauno burmistras. 1934 metų sausio 4 diena. Nuotrauka iÅ¡ Kauno apskrities archyvo 1940 m. gegužės 25 d. SSRS vyriausybÄ—s vadovas ir užsienio reikalų liaudies komisaras ViaÄeslavas Molotovas Lietuvos pasiuntiniui Ladui NatkeviÄiui pareiÅ¡kÄ— kaltinimus dÄ—l tariamų provokacijų prieÅ¡ Raudonosios armijos karius. Tai buvo akivaizdÅ«s ir žinomi metodai, kad pateisintų rengiamÄ… Lietuvos okupacijÄ…. Ir iÅ¡ tikro, per kelias dienas dÄ—l tariamai dingusių kareivių santykiai tarp Sovietų SÄ…jungos ir Lietuvos labai pablogÄ—jo. Maskva reikalavo, kad atvyktų Lietuvos ministras pirmininkas Antanas Merkys. PasiÄ—mÄ™s kareivių bylÄ… su visa turima medžiaga generolo Miko RÄ—klaiÄio ir Petro MaÄiulio lydimas A. Merkys birželio 7 d. iÅ¡vyko į MaskvÄ…. PrieÅ¡ kelionÄ™ užsienio reikalų ministro pareigas Ä—jÄ™s Juozas UrbÅ¡ys patarÄ— neimti jokios raudonarmieÄių bylos, kuria V. Molotovas nesidomÄ—s. A. Merkys Maskvoje iÅ¡buvo iki birželio 12 d., keletÄ… kartų susitiko su V. Molotovu, kuris pridÄ—jo dar vienÄ… kaltinimÄ…, esÄ… Estija, Latvija ir Lietuva sudarÄ™ bendrÄ… sÄ…jungÄ… prieÅ¡ Sovietų SÄ…jungÄ…. Estija ir Latvija turÄ—jo tokiÄ… sÄ…jungÄ…, bet Lietuva į jÄ… nebuvo priimta dÄ—l ginÄo su lenkais Vilniaus klausimu. A. Merkys Maskvoje turÄ—jo atlaikyti kaltinimų ir užgauliojimų lavinÄ…, o jo pasiaiÅ¡kinimai rusams buvo neįdomÅ«s. 1940 m. birželio 14 d. V. Molotovas Maskvoje įteikÄ— atvykusiam J. UrbÅ¡iui ultimatumÄ… ir pridÅ«rÄ—, kad nesvarbu, ar atsakymas bus teigiamas ar neigiamas, kariuomenÄ— rytoj įžengs į Lietuvos teritorijÄ…. Ultimatumo atsakymo laikas buvo iki birželio 15 d. 10 valandos ryto, tuo tarpu „pasikalbÄ—jimas“ vyko birželio 15-Ä…jÄ… apie 1 valandÄ… nakties. Susitaikoma su beviltiÅ¡ka padÄ—timi Gavus neramiÄ… J. UrbÅ¡io telegramÄ… iÅ¡ Maskvos, skubiai, naktį, Å¡aukiamas VyriausybÄ—s ir karo vadovybÄ—s posÄ—dis Lietuvoje. PosÄ—džio dalyviams įtakos turÄ—jo užsienio reikalų ministras J. UrbÅ¡ys bei pasiuntinys L. NatkeviÄius, skambinÄ™ iÅ¡ Maskvos ir raginÄ™ priimti SSRS reikalavimus. VyriausybÄ—, net neįvardijusi agresijos ir nepareiÅ¡kusi protesto, nutarÄ— priimti visus SSRS reikalavimus. Tame paskutiniame posÄ—dyje A. Merkys pasisakÄ— atsistatydinÄ…s. Buvo svarstoma Stasio RaÅ¡tikio kandidatÅ«ra. TaÄiau Maskvai ir ta kandidatÅ«ra netiko. A. Smetona pasitraukia iÅ¡ Lietuvos. Tuomet A. Merkiui reikÄ—jo dar keletÄ… dienų vadovauti ministrų kabinetui, o birželio 15–17 dienomis eiti ir Respublikos Prezidento pareigas. TikrÄ…jÄ… valdžiÄ… Lietuvoje tuo metu jau turÄ—jo iÅ¡ Maskvos birželio 15 d. atvykÄ™s Vladimiras Dekanozovas. Birželio 17 d. A. Merkys paskyrÄ— ministru pirmininku JustÄ… Paleckį, patvirtino jau V. Dekanozovo nurodytus VyriausybÄ—s narius, o pats atsistatydino, tikÄ—damasis iÅ¡saugoti bent formalų valstybingumÄ…. NesÄ—kmingi bandymai gelbÄ—tis 1940 m. liepos pradžioje A. Merkys antrÄ… kartÄ… bandÄ— iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos per RygÄ…. Jam tokiÄ… iÅ¡eitį pasiÅ«lÄ— Å vedijos diplomatai Kaune. Rygos aerouoste A. Merkį atpažino tuo paÄiu reisu į Å vedijÄ… turÄ—jÄ™s skristi SSRS telegramų agentÅ«ros (TASS) Kauno korespondentas, kuris tuoj pat praneÅ¡Ä— Rygos sovietiniam saugumui. LÄ—ktuvas buvo sulaikytas, o A. Merkys suimtas. 1940 m. liepos viduryje A. Merkio žmonai Marijai praneÅ¡ama, kad vyras nori atsisveikinti. NuÄ—jus į nurodytÄ… vietÄ…, ji suimama. SaugumieÄiai suÄ—mÄ— ir sÅ«nų GediminÄ…. Å eima buvo nugabenta į Kauno geležinkelio stotį, kur jau buvo paruoÅ¡tas vagonas. Jo kitame gale buvo užsienio reikalų ministras J. UrbÅ¡ys su žmona. Maskvoje UrbÅ¡ius ir Merkius iÅ¡skyrÄ—. Merkius iÅ¡vežė į SaratovÄ… prie Volgos, o UrbÅ¡ius – į TombovÄ…. Saratove Gediminui, Marijai ir Antanui Merkiams „laisvai“ leido gyventi tik iki sovietų-vokieÄių karo pradžios. Mieste jie buvo visiÅ¡kai izoliuoti: negavo nÄ— vieno laiÅ¡ko ar kitokios informacijos iÅ¡ Lietuvos, jų siunÄiami laiÅ¡kai dingdavo, negalima buvo prisiskambinti telefonu. Mieste juos sekdavo, o jeigu su kuo nors gatvÄ—je suÅ¡nekdavo, tuos žmones vÄ—liau apklausdavo. 1941 m. birželio 26 d. Merkiai suimami. PrasidÄ—jo ilgas kelias po įvairius kalÄ—jimus: Saratovo, Kirovo, Ivanovo, Maskvos, Butyrkų, Vladimiro. Iki 1952 m. juos kalino be jokio teismo sprendimo, o 1952 m. visus nuteisÄ— 25 metams kalÄ—jimo. 1954 m. rugpjÅ«Äio 27 d. Antanas Merkys buvo paleistas iÅ¡ Vladimiro kalÄ—jimo be teisÄ—s grįžti į LietuvÄ…. Sunkiai sergantį kurį laikÄ… gydÄ— Vladimiro ligoninÄ—je. Labai ilgÄ—josi Å¡eimos narių, taip pat jau paleistų iÅ¡ kalÄ—jimo, raÅ¡Ä— jiems pilnus meilÄ—s ir rÅ«pesÄio laiÅ¡kus. Perkeltas į Vladimiro srities Melenkų (Milenkų) invalidų namus, A. Merkys 1955 m. kovo 5 d. mirÄ— ir buvo palaidotas miestelio kapinÄ—se. Dvi ekspedicijos, vykusios iÅ¡ Lietuvos, nesurado paskutiniojo nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko palaikų. Ä® LietuvÄ… parvežta tik žemÄ—s saujelÄ— iÅ¡ Melenkų kapinių. 1991 m. gegužės 25 d. žemÄ— paÅ¡ventinta LapÄ—se, pastatytas kenotafas, o tolÄ—liau ant kalvelÄ—s atidengtas Ginto Jonkaus iÅ¡kaltas A. Merkio biustas. Jo atminimui pastatytas ir paminklinis akmuo PetraÅ¡iÅ«nų kapinÄ—se Kaune. Gimtajame Bajorų kaime 1991 m. Henriko Orakausko ir Leono PerekÅ¡lio sukurtas stogastulpis primena vietÄ…, kur gimÄ— Antanas Merkys, vadovavÄ™s Lietuvai tragiÅ¡kai lemtingu laikotarpiu. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 346 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
