 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KUPIÅ¡KÄ—NAS, BAžNYÄIų STATYTOJAS ŽEMAITIJOJE PRELATAS POVILAS PUKYS
Knygos viršelis.
Statybos
Prel. P. Pukys, 1913 m. gegužės 26 d. įšventintas į kunigus, buvo paskirtas vikaru į PlungÄ™, vÄ—liau dirbo kitose Žemaitijos parapijose: klebonavo ŽemaiÄių Kalvarijoje, buvo AlsÄ—džių dekanu, PlungÄ—s klebonu, grįžęs iÅ¡ Sibiro kaip altarista iki mirties talkino TirkÅ¡liuose. Jis 1917-1918 m. tarp PlungÄ—s ir Rietavo pastatÄ— pirmÄ…jÄ… - Å¡v. apaÅ¡talų Petro ir Povilo medinÄ™ bažnytÄ—lÄ™ StalgÄ—nuose, kuriai 1921 m. buvo suteiktos parapijos teisÄ—s.
ŽemaiÄių Kalvarijoje prie namo, kuriame gyveno prel. P. Pukys, stovi Kazimieras TamoÅ¡iÅ«nas ir Leonora ZapereckienÄ—. Atminimo lentoje įraÅ¡as: „Šiame name gyveno ir mirÄ— prel. Povilas Pukys (1882-1964), po gaisro atstatÄ™s ŽemaiÄių Kalvarijos bažnyÄiÄ… ir pastatÄ™s dar tris bažnyÄias PlungÄ—je, StalgÄ—nuose, PakutuvÄ—nuose.“ TapÄ™s PlungÄ—s klebonu P. Pukys, pastatÄ— dar dvi bažnyÄias: 1933 m. užbaigÄ— 1905 m. pradÄ—tÄ… statyti didžiulÄ™ PlungÄ—s bažnyÄiÄ…, o 1941-1943 m. savo lÄ—Å¡omis PakutuvÄ—nų kaime pastatÄ— mÅ«rinÄ™ Å v. Antano PaduvieÄio bažnytÄ—lÄ™. Kun. P. Pukys 1928 m. sausio 1 d. paskirtas klebonu į PlungÄ™ užbaigti bažnyÄios statybos darbų. ÄŒia Å v. Jono KrikÅ¡tytojo bažnyÄioje prel. P. Pukys dirbo iki 1945 m. liepos 30 d., kol okupacinÄ—s valdžios buvo suimtas ir iÅ¡tremtas į SibirÄ…. Jam buvo sudaryta byla.
Tremtis
1945 m. spalio 13 d. prel. P. Pukys iÅ¡tremtas į VorkutÄ… (Koževo stotis, Severo-PeÄioros geležinkelio stotis). Komi ASSR jį tardÄ— jaun. leitenantas Karatumanovas, o 1946 m. sausio 8 d. parengÄ— protokolÄ… apie tardymo pabaigÄ… byloje. Sausio 14 d. pateikta kaltinamoji iÅ¡vada. Jis kaltinamas pažeidÄ™s RTFSR BK 58-1a ir 58-11 straipsnius. 1946 m. gruodžio 11 d. Ypatingasis pasitarimas prie SSSR valstybÄ—s saugumo ministro kun. P. Pukį nubaudÄ— pataisos darbų lageriu 7 metams. 1951 m. Minlago medicinos komisija iÅ¡tyrusi P. Pukio sveikatos bÅ«klÄ™ konstatavo, kad kunigas - visiÅ¡kas invalidas, negalįs pasirÅ«pinti savimi, todÄ—l 1952 m. gegužės 9 d. buvo paskirtas į specialius, MGB prižiÅ«rimus invalidų namus Potmoje (Mordovijos ASSR), taÄiau tik 1955 m. vasario 15 d. paleistas į laisvÄ™. KupiÅ¡kÄ—nas prel. P. Pukys beveik 10 metų kentÄ—jo Sibiro lagerių kanÄias ir grįžęs į LietuvÄ… buvo TirkÅ¡lių Kristaus Karaliaus bažnyÄios altarista. MirÄ— 1964 m. rugpjÅ«Äio 22 d. Palaidotas ŽemaiÄių Kalvarijos kapinÄ—se, prie ŽemaiÄių Kalvarijos kalnų XI vietos „RotuÅ¡Ä—je“, Å¡alia kitų kunigų: kun. PranciÅ¡kaus LukoÅ¡eviÄiaus (1841-1929), ŽemaiÄių Kalvarijos klebono PlungÄ—s dekano kun. Alfonso LukoÅ¡eviÄiaus (1914-1984), kun. Stanislovo Joco.
Mokytojo Juozo Šimkaus dedikacija straipsnio autorei. Ekslibrisas liudija Juozo Šimkaus indėlį šiam faksimiliniam leidiniui. Kunigo gyvenimą įamžino knyga
2010 m. pabaigoje plungiÅ¡kio Juozo Å imkaus iniciatyva, „PlungiÅ¡kių“ draugijos pastangomis, koncerno „Achemos grupė“ lÄ—Å¡omis iÅ¡leisti „Kunigo prelato Povilo Pukio gyvenimo prisiminimai“. Ä®vadinį žodį „AukÅ¡taitis, tarnavÄ™s žemaiÄių dvasinei gerovei“ paraÅ¡Ä— TelÅ¡ių vyskupas Jonas Boruta SJ, apraÅ¡omÄ…jį laikmetį analizavo ir atsiminimus detalizavo dr. ArÅ«nas Streikus straipsnyje „Kun. Povilo Pukio prisiminimai - vienos kunigų kartos autoportretas“. Prie plataus ir detalaus įžanginio straipsnio norisi pridurti porÄ… svarbių, neparaÅ¡ytų faktų. Pirmiausia - prelato Povilo Pukio finansinÄ— parama ir jos svarba sesers Paulinos PukytÄ—s-DundulienÄ—s (1887-1937) vaikams, ypaÄ sÅ«nui Broniui Dunduliui (1909-2000) siekiant mokslo - studijuojant Lietuvoje ir PrancÅ«zijoje. TodÄ—l B. Dundulis ir tapo pirmuoju lietuviu istoriku, baigusiu Sorbonos universitetÄ…, žinomu profesoriumi, mokslininku. Apie jo mokslinį indÄ—lį Lietuvos ir PrancÅ«zijos istorijai kalbÄ—ta 2009 m. gegužės 6 d. Istorijos dienai KupiÅ¡kyje organizuotoje konferencijoje, skirtoje Lietuvos vardo paminÄ—jimo tÅ«kstantmeÄiui ir profesoriaus Broniaus Dundulio 100-osioms gimimo metinÄ—ms.
Antkapinis paminklas prelatui Povilui Pukiui. Nuotraukos iÅ¡ asmeninio dr. Aldonos VasiliauskienÄ—s archyvo Kitas itin svarbus faktas - paÄių atsiminimų likimas ir mokytojas Juozas Å imkus. J. Å imkus, 1940 m. PlungÄ—je baigÄ™s Kapucinų progimnazijÄ… (dabar Akademiko Adolfo Jucio pagrindinÄ— mokykla), mokÄ—si miÅ¡ko inžinerijos (studijavo matematikÄ… bei fizikÄ…). BaigÄ™s mokslus dirbo MiÅ¡kų ministerijoje, miÅ¡kininkų mokykloje. Dirbdamas vaikų turizmo stoties direktoriumi, organizavo sÄ…skrydžius, su vaikais keliavo po LietuvÄ…. FizikÄ…, matematikÄ… ir geografijÄ… dÄ—stÄ— Vilniaus J. Tallat-KelpÅ¡os muzikos technikume. VaikystÄ—je J. Å imkus PlungÄ—s bažnyÄioje tarnavo klapÄiuku-ministrantu, tad pažinojo ir prelatÄ… P. Pukį. Prelato užraÅ¡ytus atsiminimus sovietmeÄiu ir iÅ¡saugojo Å¡is prelato klapÄiukas, vÄ—liau tapÄ™s pedagogu - Juozas Å imkus. Atsiminimus perspausdino maÅ¡inÄ—le ir, pribrendus laikui, ieÅ¡kojo mecenatų knygos leidybai. Knyga - tai maÅ¡inÄ—le perspausdintų atsiminimų faksimilinÄ— kopija, kurios savininkÄ… liudija mokytojo Juozo Å imkaus ekslibrisas.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 084 987 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
