Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Laiko raštas

TIKÄ—JO, KAD VÄ—L PASIKARTOS LIETUVOS VALSTYBÄ—S ATKÅ«RIMO SCENARIJUS (APIE KAI KURIUOS 1920€“1951 METų LAIKRAÅ¡TÄ—LIUS)

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2014−01−25 0

Tarpukariu leisti kupiškėnų ateitininkų ir kitų gimnazistų būrelių laikraštėliai stebino pagarbiu požiūriu į tautą, jos praeitį, savo valstybę, į Lietuvos autoritetus, mokytojus, skatino jaunimo ir moksleivių kūrybines galias, ieškojo gėrio ir grožio savo aplinkoje ir visuomenėje. Karo metų slapta lietuviška spauda ir partizanų leidiniai skleidė nepriklausomybės, laisvės idėjas, kvietė Tėvynės sūnus į kovą, kad gyva būtų Lietuva.

Kupiškėnų ateitininkų veikla ir pirmieji laikraštėliai

Ateitininkai – katalikiška asmenybės ugdymo organizacija, kuri vienijo moksleivius, studentus ir sendraugius – mokslą baigusius ateitininkus. Jie vadovavosi šūkiu „Viską atnaujinti Kristuje“, tarnaujant Dievui ir Tėvynei. Ši organizacija siekė ugdyti išlavinto proto, tautiškų, inteligentiškų ir visuomeniškų nuostatų, tvirto būdo asmenybę. Nuo 1908 metų (ar 1911 m.) iki 1918 m. Lietuvoje slaptai veikė pavienės moksleivių kuopos, 1919 m. įsikūrė Moksleivių ateitininkų sąjunga (MAS), o nuo 1920 m. – sendraugių susivienijimas. Visos šios trys organizacijos 1927 m. lapkričio 5 d. susijungė į Lietuvių ateitininkų federaciją (veikė iki 1940 m. liepos 9 d.). Ateitininkų federacija leido mėnesinį žurnalą „Ateitis“ (1911–1940), berniukams – „Ateities spinduliai“ (1929–1940), mergaitėms – „Naujoji vaidilutė“ (1921–1940).

Nuo 1918 m. pabaigos savarankiškai dar veikė jaunųjų moksleivių ateitininkų pakraipos „Kankliečių“ organizacija, kuri MAS nepriklausė (jos centras buvo Marijampolėje).
1930 m. rugpjūčio 30 d. švietimo ministras Konstantinas Šakenis mokyklose uždraudė visas moksleivių organizacijas, tarp jų ir ateitininkų, nors vyskupai protestavo ir nepripažino uždraudimo (tikrosios ateitininkų veiklos mokyklose uždraudimo priežastys nėra aiškios; ir Kupiškio dekanato kunigai rašė laišką Prezidentui). Tad moksleiviai ateitininkai glaudėsi prie bažnyčių, juos globojo kunigai, o mokyklose kūrėsi įvairūs savišvietos, religiniai būreliai ar kuopelės, kaip ateitininkų veiklos priedanga.

Kupiškėnų nemoksleiviška jaunimo slapta grupelė pradėjo veikti apie 1913 m. – tai liudija slapto rankraštinio laikraštėlio „Sietynas“ pirmasis numeris, išleistas 1914 m. balandį. Šio laikraštėlio pabaigoje yra toks įrašas: „Vardu visų ateitininkų tariame ačiū draugams taip gražiai padailinusiems ir dar pažadėjusiems padailinti mūsų laikraštėlį. Red.“ Laikraštėlio pirmojo lapo viršutiniame kampe pieštuku parašyta – K. Mikonis. Todėl manoma, kad šį laikraštėlį leido Kazys Mikonis, Bakšėnų pradžios mokyklos mokytojas, priklausęs Aukštaičių pažangiojo jaunimo organizacijai (jis su broliu 1916–1917 m. leido slaptą rankraštinį laikraštėlį „Irklas“). Ir gražią laikraštėlio grafikos užsklandą galbūt yra piešęs K. Mikonis, kadangi buvo baigęs Kauno meno mokyklą.
Jaunimo ateitininkų veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas.

1918 m. Kupiškio progimnazijoje įkurta moksleivių ateitininkų kuopa, priklausiusi MAS. 1920 m. pradėjo veiklą ir jaunesnieji moksleiviai ateitininkai kankliečiai. Kupiškio kankliečių kuopa 1920–1922 m. turėjo apie 50–60 narių, maždaug kas antrą savaitę rengė susirinkimus su paskaitomis, veikė dramos, blaivybės sekcijėlės, knygynėlis (105 knygos). 1920 m. kankliečių kuopa išleido pirmąjį (ir paskutinįjį) „Kupiškio moksleivių „kankliečių“ kuopos rankraštėlį“ – 8 lapų, sąsiuvinio dydžio šapirografuotą laikraštėlį. Čia spausdinti moksleivių eilėraščiai, straipsneliai apie kuopų veiklos svarbą, darbo reikšmę žmogui.
1921 m. tie patys jaunieji ateitininkai kankliečiai išleido vieną laikraštėlio „Pirmieji žingsniai“ numerį.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"