Kupiškėnų mintys

2024 m. liepos 5 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

KAD NEUžPULTų šVENčIų DEPRESIJA

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2013−01−03

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aplankius liūdesiui ir prastai nuotaikai, reikėtų prisiversti bendrauti su kitais žmonėmis ir užsiimti mėgstama veikla.
Monikos UrbutytÄ—s nuotrauka
Statistikos duomenimis, per Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių laikotarpį pablogėja daugelio žmonių emocinė būklė, o tai gali sukelti rimtą depresiją, nepaaiškinamus fizinius skausmus, žmogus gali prarasti gyvenimo džiaugsmą ir tapti apatiškas. Latvijoje nuo švenčių depresijos kenčia kas dvyliktas gyventojas.
Tai reali problema ir, jeigu į ją nekreipsime dėmesio, pasekmės gali būti labai rimtos, naujienų agentūrai LETA sakė psichoterapijos klinikos vadovas Andris Veselovskis.
Pasak psichoterapeuto, švenčių depresija yra susijusi su sezonine depresija - ji būdinga Šiaurėje gyvenančioms tautoms, kai stinga šilumos bei šviesos.


Jeigu slogi būsena tęsiasi ilgiau negu dvi savaites, būtina kreiptis į specialistus.
Kad išvengtume depresijos, specialistai pataria per šventes būti aktyviems ir viską vertinti pozityviai. Pavyzdžiui, jei gausiai pasnigo, tai galvoti ne apie transporto spūstis, o apie tai, kad gražu ir galima pasidžiaugti žiemos malonumais, o jei Naujuosius tenka sutikti su lietumi - tai gal irgi gerai, nes nešalta ir keliai neslidūs. (balsas.lt inf.)
Ar jaučia šventinę depresiją ir kaip nuo slogių minčių pasibaigus šventėms ginasi kupiškėnai?

Reikia įprasminti

Pasak gydytojos Mildos Narmontienės, jos šventinė depresija tikrai nekankina. Ji mananti, kad žmonės dažnai nemoka apibūdinti savo paprasčiausio nuliūdimo, prastos nuotaikos ir kitų natūralių emocijų, visa tai įvardija kaip depresiją. O iš tikrųjų depresija - tai sunki psichikos liga. Jei žmogus tikrai šia liga serga, tai šventinis šurmulys, įprastinės dienotvarkės sujaukimas jam gali sukelti savijautos paūmėjimą. Tad svarbu atskirti, ar prasta dvasinė savijauta yra depresija, ar - gyvenimo ritmo išbalansavimo pasekmė.

„Turėtume savęs paklausti, kodėl mums po švenčių liūdna. Šis laikotarpis gali būti ir savęs gilesnio pažinimo etapas. Gal išvažiavus artimiesiems pasijutome vienišesni, gal likome neišklausyti, neišgirsti, neturime artimų draugų, su kuriais kasdien galėtume pasikalbėti. Svarbu, kaip suvokiame savo gyvenimo prasmę. Jei mūsų gyvenimo esmės supratimas teisingas, šventės neturėtų išbalansuoti. Jos reikalingos ir turėtų teikti džiaugsmo.

Kitas dalykas, kaip mes jas švenčiame. Gal per daug sureikšminame valgio ir drabužių svarbą, pavargstame besiruošdami. Lietuviams būdinga per šventes valgių gausa. Žinoma, smagu, kai gali suruošti didelį vaišių stalą, apsivilkti naują drabužį. Tačiau kiti graužiasi, kad to negali padaryti.
Nereikėtų siekti kraštutinumų, vertėtų pamąstyti, kur švenčių esmė, ar svarbiausia per jas prikimšti pilvai ir drabužiai“, - dalijosi mintimis pašnekovė.

Pasak jos, mums didelę įtaką daro reklama. Tad puolame pasinaudoti įvairiomis nuolaidomis, nusipirkti tinkamos spalvos šventinių rūbų. Ta visa butaforija ištrina švenčių esmę, iššaukia nepasitenkinimą. Todėl po šurmulingo laikotarpio daugeliui norisi grįžti į kasdienišką gyvenimo ritmą, pajusti jo žavesį.
„Reikėtų mokytis švęsti prasmingai. Antai kalėdinis periodas yra tapęs nesibaigiančių puotų maratonu. Gaila, tik nedaugelis beįvardija, kad tai Kristaus gimtadienis“, - sakė gydytoja.

Kai gyvenimas Å¡ventÄ—

Renginių režisierė Violeta Mičiulienė išgirdusi klausimą tik nusijuokė - jos tikrai nekankina nei sezoninė, nei šventinė, nei jokia kita depresija. „Visas mano gyvenimas - nesibaigianti šventė. Ryškaus kontrasto tarp šventinio ir kasdieniško laikotarpio nejuntanti. Toks jau jos darbas esąs - pasirūpinti, kad kitiems būtų gera, šventiška nuotaika. „Neseniai draugei surengiau ekskursiją į Anykščius. Aplankėme Puntuką, pasivaikščiojome po pušyną, išsimaudėme baseine. Tai buvo atgaiva, smagumas ir man pačiai, šioks toks atitrūkimas nuo tiesioginio darbo. Optimistė esu iš prigimties. Savęs negalėčiau priskirti prie grynų šiauriečių. Man pavyko atkasti, kad vienas iš protėvių turėjo čigoniško kraujo... Jei rimtai šnekant, tai ir aš reaguoju į gamtos reiškinius. Man rudens ir žiemos periodu labai stinga šviesos. Tad namuose, svečiuose, kur tik besilankyčiau, tamsiu paros metu visada turi degti šviesa. Mane visuomet pradžiugina pasirodžiusi saulė“, - dalijosi mintimis pašnekovė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Butgina, Butginas, ButginÄ—, Butgintas, ButgintÄ—, FilÄ—, Filomena, Filomenas, Karolina, Mantmilas, MantmilÄ—;

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 048 780

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]