 |
|
|
2024 m. liepos 5 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
MAžMOžIAI, PADEDANTYS įVEIKTI STRESą
Seminaro „Streso valdymas“ lektorÄ— Lidija LaurinÄiukienÄ— ne tik dÄ—stÄ— sausÄ… teorijÄ…, bet ir demonstravo paÄios iÅ¡bandytus streso suvaldymo metodus. AutorÄ—s nuotraukaNeiÅ¡vengiamas stresas AuditorijÄ… lektorÄ— sužavÄ—jo savo artistiÅ¡kumu. Jos vedamas seminaras buvo panaÅ¡us į vieno aktoriaus spektaklį. Streso valdymo teorijÄ… L. LaurinÄiukienÄ— apipynÄ— vaizdingais pavyzdžiais iÅ¡ mÅ«sų kasdienybÄ—s ir jos paÄios praktikuojamais streso prevencijos metodais. „Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenÄia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas gyvenimas vis dažniau kiÅ¡a mÅ«sų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginÄ— grÄ—smÄ— sveikataiâ€, - sakÄ— lektorÄ—. Stresas, anot jos, ne tik blogas reiÅ¡kinys mÅ«sų gyvenime. Trumpalaikis stresas gali bÅ«ti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninÄ™ sistemÄ…, skatina mus veikti. Ilgalaikis, chroniÅ¡kas stresas slopina organizmo imuninÄ™ sistemÄ…. DÄ—l nuolatinÄ—s įtampos ji laikui bÄ—gant ima Å¡lubuoti ir, kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Streso hormonų - adrenalino ir kortizolio - perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojanÄias vegetatyvinÄ™ nervų sistemÄ…, sutrikdyti medžiagų apykaitÄ…. Ilgalaikio streso pasekmÄ—s gali pasireikÅ¡ti bet kuriame organe. Pasak L. LaurinÄiukienÄ—s, viskas slypi mÅ«sų galvoje. Daug kÄ… galime sau įsikalbÄ—ti. Jei norime pakeisti situacijÄ…, turime keisti savo požiÅ«rį. Ä®veikti stresÄ… kasdienybÄ—je taip pat gali padÄ—ti įvairÅ«s mažmožiai. Mažmožių žaidimai „Kai negaliu raÅ¡yti, galva, rodos, tuÅ¡Äia kaip puodynÄ—, perpjaunu greipfrutÄ… ir jo puseles pasidedu ant stalo. Aplinkui pasklinda malonus kvapas. Tuomet ir noras raÅ¡yti atsiranda, ir minÄių, ir viskÄ… greiÄiau paraÅ¡au. Greipfrutas iÅ¡valo kepenis nuo toksinų, sužadina tam tikrus smegenų centrus. Galima pasigaminti stresui malÅ¡inti ir vandenÄ—lio iÅ¡ 5 ml eterinio levandų aliejaus, 1 arbatinio Å¡aukÅ¡telio rupios nejoduotos druskos, 0,5 l virinto vandens, 30 ml samanÄ—s spirito. Juo galima papurkÅ¡ti iÅ¡vÄ—dintus kambarius, apsipurkÅ¡ti galvÄ…. Puikus antistresorius, pavyzdžiui, gali bÅ«ti ir žaislinis pliuÅ¡inis begemotas su grikių ar kitokių kruopų (ne sintetiniu) užpildu. PaÅ¡ildžius jį mikrobangų krosnelÄ—je ar orkaitÄ—je, reikÄ—tų glausti prie skaudamos vietos, jÄ… pamasažuoti. Taip galima palengvinti savijautÄ… sergant bronchitu. Japonai paÅ¡ildytas ryžių pagalvÄ—les deda prie bronchų“, - dalijosi savo patirtimi lektorÄ—. Ji pademonstravo ir kitokių streso valdymo pratybų. Ä® rankas imama po minkÅ¡tÄ… kamuoliukÄ… ir kurį laikÄ… jie minkomi - dirba delnai ir rankų bicepsai. Po to tÄ… kamuoliukÄ… reikÄ—tų pakoÄioti nuo sprando peÄių link. Pavargusias akis galima pailsinti, paÅ¡alinti įtampÄ… įvairiais pratimais arba užsidÄ—jus juodus su skylutÄ—mis (perforacinius) akinius. „Streso prevencijai reikia duoti darbo kojoms ir rankoms. Kai perkaista smegenys, paklÅ«pÄ—kime ant žirnių ar kruopų. PaprasÄiausiai juos reikÄ—tų papilti ant marÅ¡kos, o iÅ¡ rankÅ¡luosÄio pasidaryti savotiÅ¡kus klauptus. Keliuose yra akupunktÅ«rinių taÅ¡kų. Jų stimuliavimas tokiu bÅ«du padeda atsipalaiduoti, prisiminti, kÄ… buvai pamirÅ¡Ä™s. Studentai neretai iÅ¡bando šį metodÄ… prieÅ¡ egzaminus. Galima gerÄ… saujÄ… kruopų įpilti į kojines ir jomis apsimauti plikas kojas. Po to pastypÄioti 15 min. ant galų pirÅ¡tų, tiek pat ant kulnų ir visa pÄ—da. Å is pratimas suaktyvina kraujotakÄ…, labai tinka pagyvenusiems žmonÄ—ms, tiems, kam nuolat Å¡Ä…la kojos. Turintiems stuburo negalavimų reikÄ—tų į maiÅ¡Ä… prisipilti skaldytų žirnių, atsigulti ant to maiÅ¡o ir savo kÅ«nu stumdyti žirnius. Kruopas reikÄ—tų keisti kas 10 dienų. Tuos pratimus patartina atlikti 45 min. iki 21 valandos, nes po Å¡io laiko reikia pradÄ—ti ruoÅ¡tis ramiam nakties poilsiui. Nuo 22 val. iki 24 val. - protas ilsisi. StresÄ… paÅ¡alina ir kruopų trynimas tarp delnų. Rankų pirÅ¡tuose yra daug akupunktÅ«rinių taÅ¡kų, kurių stimuliavimas sužadina smegenų dalį, atsakingÄ… už kalbÄ…. Antai vienas žmogus po insulto buvo praradÄ™s kalbÄ…. Tai jis dvejus metus kasdien perrinkinÄ—jo perlines ir grikių kruopas į du dubenÄ—lius ir jo kalba atsigavo“, - dalijosi savo patirtimi lektorÄ—. Ji pridÅ«rÄ—, kad stresÄ… galima įveikti 12 min. su bokso pirÅ¡tinÄ—mis smÅ«giuojant kriauÅ¡Ä™. Å is bÅ«das labiau tinka vyrams. Moterims bÅ«tų gerai tiek pat laiko paÅ¡okinÄ—ti Å¡okdyne. StresÄ… naikina ir lipimas laiptais žemyn. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Butgina, Butginas, ButginÄ—, Butgintas, ButgintÄ—, FilÄ—, Filomena, Filomenas, Karolina, Mantmilas, MantmilÄ—; 
|
|
Jūs esate 9 048 767 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
