Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

LAŠAS PO LAŠO SVEIKATĄ IR KANTRYBĘ PRATAŠO?

Jurgita ŽIUKAITĖ

2004−04−22 0

Vanduo žmogui būtinas ir nepakeičiamas gyvybės palaikymo ir sveikatos šaltinis. Dažnas, vartodamas geriamąjį vandenį iš „čiaupo“, yra nepatenkintas jo kokybe ir pageidautų, kad ji būtų geresnė.
Redakciją pasiekus grupės šimoniečių skundui dėl Šimonių vandentiekį ekploatuojančios UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ teikiamų paslaugų bei tiekiamo vandens kokybės, pasidomėjome šio nepasitenkinimo priežastimis bei pagrįstumu.
Vartotojų norai ...
Šimonių miestelio vandentiekio vanduo, pasak jį naudojančių, tinkamas tik nuotėkoms. Vartotojai pasipiktinę jog dėl vandens drumstumo, rudos spalvos ir nemalonaus kvapo negalintys jo naudoti maisto paruošimui. Šiam tikslui jie vandenį perka iš parduotuvės arba atsineša iš kaimynų šulinių. Iki trečio namo aukšto kartais vanduo apskritai neatiteka. Vietiniai gyventojai jau senokai priekaištingu žvilgsniu nužvelgia jų manymu kiaurią vandentiekio bokštą, dergiamą karvelių, kas ir lemia vandens užkrėtimą įvairiais mikroorganizmais.
Kalbų miestelyje sulaukė kovo 29 d. Panevėžio visuomenės sveikato centro Kupiškio filialo mikrobiologijos laboratorijos, tyrusios Šimonių pagrindinės mokykos valgyklos vandenį, bei balandžio 1 d. atlikusios pakartotinus tyrimus, išvada: dėl smarkiai padidėjusio drumstumo, geležies kiekio, rusvos spalvos, rastų žarninės lazdelės ir žarninių enterekokų mikroorganizmų vanduo neatitinka higienos normų keliamų reikalavimų. Mokyklos direktorei buvo rekomenduota blogo vandens priežasties ieškoti vandentiekio tinkluose.
Beveik tuo pačiu metu komunalinio vandentiekio vidinių tinklų vandenį išsityrusi ūkininkė Gražina Navadvarskaitė iš tyrimų laboratorijos gavo tokią pat išvadą: vanduo neatitinka HN 24 : 2003 reikalavimų.
Vykdydama geriamojo vandens dezinfekciją UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ balandžio 2 d. chloravo visus Šimonių miestelio vandentiekio tinklus, pakartotinai dezinfekuodami mokyklos vidaus tinklus. Miestelio gyventojai apie chloravimo procedūrą informuoti nebuvo.
.... ir galimybės
Apie UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ atsakomybę už jiems priskirtos valdyti teritorijos geriamojo vandens būklę ir žmonių sveikatą teiravomės šios vandentvarkos įmonės direktoriaus Alberto Audicko. Pastarasis paaiškino, jog jie atsakingi už vandens tiekimą magistraliniuose, o ne vidaus tinkluose, kurių priežiūra turėtų rūpintis jų savininkai, nes dėl neprižiūrimų vamzdynų gali sugesti net ir labai geras vanduo, gaunamas iš vandenviečių, kaip ir buvo šiuo atveju. Pasak A. Audicko, vienuose vidaus tinkluose rasti nesklandumai neatspindi visos Šimonių vandentiekio būklės. Dėl geležies bakterijų veiklos ir prastos kokybės neatsparių korozijai sovietiniais metais paklotų vandentiekio vamzdžių geležies padaugėja, vanduo įgauna rusvą spalvą ir nemalonų skonį. Problema būtų išspręsta, jei kiekvienoje vandenvietėje būtų geležies pašalinio įrenginiai (mūsų rajone tokie yra tik Noriūnuose, Subačiuje ir Kupiškio mieste). Kol to nėra (nugeležinimo įrenginiams reikalingos didelės investijos), rudas vanduo ir toliau tebevargins jo vartotojus.
Ko, kam ir kiek?
A. Audickas, parodęs vandentiekio plovimo ir chloravimo grafikus, papasakojo, jog visi vandentiekių tinklai, suderinus su Kupiškio rajono valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, 1 – 2 kartus per metus chloruojami į tinklus įpurškiant suskystinto chloro mišinio. Palaikius tam tikrą laiką, tinklai išplaunami ir vėl prileidžiama naujo vandens. Pasak A. Audicko, vartotojai apie šią procedūrą neturi būti informuojami. Lieka neaišku kuo tikėti – ar A. Audicku, ar Kupiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialiste Mare Burokiene, teigusia jog apie vykdomus chloravimo darbus vartotojams turi būti pranešama iš anksto.
Neaiškumų kyla ir dėl dezinfekcijai naudojamo chloro kiekio nustatymo. Kaip teigia A. Audickas, chloro kiekį nustato už tai atsakingi jų įmonės darbuotojai, atsižvelgdami į vartojamo vandens kiekį, tinklų ilgį, revervuaro dydį, visą informaciją užfiksuojantys tam skirtuose žurnaluose. Deja, šios dokumentacijos ( kaip ir chloro saugos duomenų lapų, kuriais turėjo naudotis chloravimą atlikę darbuotojai) pamatyti nepavyko, kadangi šios srities specialistas sirgo.
Pasak Visuomenės sveikatos centro gydytojo – higienos eksperto Vinco Čelkio, vandens chloravimui reikalingo chloro kaip biocido (medžiagos, žudančios gyvybę) kiekį galima nustatyti tik atlikus laboratorinį tyrimą, kitu atveju, per mažas jo kiekis nenukenksmins vandens, o per didelis dezinfekuos žmogaus žarnyną, nužudydamas naudingus mikroorganizmus.
„Kokybė gera, kaina maža“, - teigiama vienoje iki skausmo pažįstamoje reklamoje. Įdomu, kuris šimonietis galėtų taip atsiliepti apie jo vartojamo vandens kainos ir kokybės santykį?