Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 23 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gamta ir mes

ŠIMONYSE SKAIčIUOJAMOS LūšYS

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2013−01−29

Komentarai9    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kelių lūšių pėdsakai – spėjama, kad juos paliko patelės su jaunikliais.
Dovilės Barčkutės nuotrauka

Šimonių girios biosferos poligone šiuo metu atliekama lūšių stebėsena. Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą iki vasario pabaigos žadama suskaičiuoti, kiek mūsų miške gyvena šių plėšrūnų. Gamtininkų nuomone, jų skaičius per pastaruosius metus akivaizdžiai padidėjo.
Apie atliekamą lūšių monitoringą ir jo metodiką pasakojo Anykščių regioninio parko vyr. biologė Dovilė Barčkutė.


Kokios lūšių populiacijos naujienos mūsų kraštuose?


Šiuo metu vykdome lūšių stebėseną Šimonių girios biosferos poligone pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Skaičiavimas atliekamas pagal tai rūšiai pritaikytą metodiką. Bėda tik ta, kad į Kupiškio rajoną patenka labai maža šio maršruto dalis. Lūšis yra judantis gyvūnas, migruoja po visą teritoriją, todėl galutines išvadas apie lūšių populiacijos būklę vis tiek teikiame bendrai visam poligonui.

Papasakokite plačiau apie monitoringo metodiką.

Metodika yra gana paprasta. Skaičiavimas atliekamas du kartus per žiemą apeinant tris maršrutus (apie 10 km ilgio), išdėstytus apytiksliai vienodu atstumu vieni nuo kitų, ir registruojant pastebėtus lūšių pėdsakus. Stebėtojas turi nustatyti žvėrių skaičių ir jų judėjimo kryptį. Paprastai patinai vaikšto po vieną, o patelė dažniausiai su vienu ar dviem jaunikliais. Lūšiukai su patele būna iki dvejų metų. Visus šiuos duomenis reikia pasižymėti žemėlapyje, kad paskui būtų galima įvertinti, ar tai to paties gyvūno pėdsakai, ar skirtingų. Du maršruto pakartojimai reikalingi tam, kad būtų kuo didesnis tikslumas.

Kokius rezultatus jau galite prognozuoti vykdydami šį monitoringą?

Šiuo metu, galima sakyti, stebėjimo darbai įpusėti – visi maršrutai apeiti po vieną kartą. Tad galutinių išvadų dar nėra, tačiau, palyginti su 2010 metų duomenimis, pastebimas gana ženklus lūšių skaičiaus padidėjimas. Jei oro sąlygos bus palankios, tai monitoringas bus baigtas vasarį.

Ar tam galėjo turėti įtakos dirbtinis lūšių populiacijos gausinimas, dar šiais metais į miškus paleidus nelaisvėje veistus žvėris?

Informacija apie lūšių veisimą, kur tiksliai jos buvo paleistos, yra gana konfidenciali. Taip stengiamasi apsaugoti šiuos žvėris nuo brakonieriavimo. Bet sprendžiant iš pagausėjimo, galima spėti, kad kažkuri iš Lietuvoje išleistų lūšių į Šimonių girią galėjo ir ateiti.

Apibūdinkite plačiau šį Lietuvos plėšrūną.

Lūšis yra katinių šeimos žinduolis, tad jos elgsena labai katiniška. Pagal pėdsakus lūšį atpažinti nesunku, nes juose kaip ir naminės katės nebūna nagų įspaudų. O patys pėdsakai – gana stambūs. Lūšys gyvena pavieniui. Kartais jos apsistoja gana sėsliai vienoje teritorijoje, kartais nueina gana nemenkus atstumus, mėgsta lipti ant nuvirtusių medžių, rąstų krūvų, išvartų. Šie plėšrūnai minta pelėmis, pelėnais, kiškiais, stirnomis, paukščiais. Dažniausiai puola ligotus ir silpnesnius žvėrelius. Žmogaus draugijos lūšis vengia, tad ją pastebėti pasiseka ypač retai. Priešingai nei vilkas, lūšis niekada neina arti sodybų, nebent būtų labai nusilpusi ar sužeista.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (9)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 083 369

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]