Ką tik praėjusios šv. Velykos dažnam iš mūsų paskelbė ne tik pavasario pradžią, bet ir paliudijo tai, kad kiekvienas turime dvasinį gyvenimą, ir Kristaus Prisikėlimas reiškia šio gyvenimo amžinumą, tęstinumą.
Labai svarbu suvokti, kad dvasinis gyvenimas nÄ—ra inertiÅ¡ka laiko tÄ—kmÄ—, augalo bÅ«tis, inkliuzo amžinybÄ—. P.Tejaras de Å ardenas, prancÅ«zų dvasininkas ir filosofas, teigÄ—, kad ir vabalas, ir medis turi sÄ…monÄ™, tik ji nuo žmogiÅ¡kosios nutolusi kaip viena žvaigždÄ— nuo kitos. Taigi ar negalÄ—tume tvirtinti, kad Å¡iuolaikinio žmogaus sÄ…monÄ— turÄ—tų atsiplÄ—Å¡ti nuo “augaliÅ¡kosiosâ€, medžio sÄ…monÄ—s ir priartÄ—ti prie dieviÅ¡kosios?.. Juolab kad tai inspiruoja pats Å¡iuolaikinis pasaulis, jo bauginanti technologinÄ— globalizacija, neretai susijusi su dvasinio paveldo ignoravimu ir elementariu mažaraÅ¡tiÅ¡kumu?..
MÅ«sų, lietuvių, mentalitetas ir pasaulÄ—voka itin susijusi su agrarine kultÅ«ra, o oficialus katalikybÄ—s iÅ¡pažinimas neretai taip glaudžiai susipynÄ™s su pagoniÅ¡ko tikÄ—jimo liekanomis, kad sunku Å¡iuos du polius atskirti. TiesÄ… pasakius, prisiriÅ¡imas prie gamtos, prie žemÄ—s – gražus, nors kiek ir archaiÅ¡kas tautos bruožas, bÄ—da tik, kad neretai jis neatsilaiko prieÅ¡ stipresnÄ™, agresyvesnÄ™ “pagonybę†( pvz. pinigų ir daiktų kultÄ…). Å tai todÄ—l nuolatos ir reikia akcentuoti dvasinÄ—s nepriklausomybÄ—s, dvasinio identiteto svarbÄ…. Jis bÅ«tinas, jeigu norime neiÅ¡tirpti masinÄ—s kultÅ«ros, primetamų vertÄ—s kriterijų ir “ naujosios†moralÄ—s, teigianÄios daikto ir kÅ«no prioritetÄ…, laike.
Ir nors sunku, bet reikia ramiai susitaikyti su tuo, kad žmogus, liudijantis dvasios prioritetÄ…, Å¡itam greito vartojimo laikmeÄiui , vadinamajai visuomenÄ—s “grietinÄ—lei†ir plaÄiajai žurnalų skaitytojų auditorijai nÄ—ra nei įdomus, nei reikalingas. Valdžiai, kuri siekia įtikti vartotojui, bet ne pilieÄiui ir ne kultÅ«rininkui – tuo labiau.
Tiesą pasakius, ar jau toji “grietinėlė†- labai reikšminga žmogui, kuris gyvena ne šitam pamišusiam laikui, o sau?..Kaip palengvėja širdy, kai suvoki, kad būtent m a n nėra svarbi toji “gliancinių†žurnalų tematika ir auditorija, sureikšminta iki koktumo politika, “svarbių†žmonių gyvenimo standartai ir žemesnis už žemą lietuviškų “žvaigždžių†ir “ žvaigždelių†( ar ne geriau jas vadinti kosmoso šiukšlėmis?) kultūrinis lygis“
Tie žmonÄ—sâ€, kurie niekam nenori lankstytis, tarnauti ir padlaižiauti, pasirenka vienatvÄ™â€. Tai žodžiai žmogaus, kuris, bÅ«damas populiarumo virÅ¡Å«nÄ—j, savo noru pasitraukÄ— į “ pogrindį “ – vienatvÄ™. Matyt, dÄ—l to, kad tas populiarumas visiÅ¡kai neatitiko jo dvasinio gyvenimo vertÄ—s kriterijų ir buvo perdÄ—m lÄ—kÅ¡tas ir primityvus dalykas.
IÅ¡ tiesų, kodÄ—l gi mus labiau domina iÅ¡versti kokios nors pusžvaigždÄ—s “apatiniai baltiniaiâ€, nei, tarkim, mokslinÄ— teorija, kad realybÄ—, kurioje gyvename, nÄ—ra tikroji?.. Kad naujausi paleontologų atradimai griauna ankstesnes žmogaus kilmÄ—s ir evoliucijos teorijas?.. Kad kosmose egzistuoa ne tik rojus, Edenas, bet ir “blogio aÅ¡is†(tai neseniai patvirtino JAV astronomai)?..Ar mes savo noru pasirenkame primityvų gyvenimo bÅ«dÄ… ir kokybÄ™, ar tai mums sumaniai įperÅ¡ama?..
Dvasinis gyvenimas daugeliui nepatogus tuo, kad sukelia galybÄ™ klausimų, į kuriuos nÄ—ra vienareikÅ¡miÅ¡kų atsakymų. O neretai ir visÄ… pasaulėžiÅ«rÄ… apverÄia aukÅ¡tyn kojom. Prisiminkime M. KopernikÄ…. Koks baisus heliocentrinÄ—s sistemos atradimas turÄ—jo pasirodyti tiems, kurie tikÄ—jo, jog ŽemÄ— – plokÅ¡Äia, ir jÄ… laiko keturi drambliai!.. Argi dabar negali paaiÅ¡kÄ—ti kas nors panaÅ¡aus?..Ar mÅ«sų ramiai pasaulėžiÅ«rai vÄ—l negresia pavojus?..
Perfrazuojant R.Dekartą, galima teigti – kol klausiu, gyvenu. Kai už mane klausia kiti arba klausimų man nebekyla – ar tik aš , kaip dvasinė būtybė, nebūsiu miręs?..
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.