Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

ŽEMDIRBIAI LAUKDAMI GERESNIŲ LAIKŲ GRĘŽIASI Į NATŪRINĮ ŪKĮ

Banguolė ALEKNIENĖ

2008−11−08 2

Ūkininkai jau baigė doroti derlių. Taigi galima apžvelgti, ar sėkmingi šie metai jiems buvo, kokios perspektyvos laukia ateityje.
Šiemet Kupiškio rajone žemės ūkio naudmenas deklaravo 2874 žemės naudotojai. Vidutinis ūkio dydis buvo 16,6 ha. Pernai žemės ūkio naudmenų deklaruotojų buvo 3075, o vidutinis ūkio dydis - 15,2 ha. Vadinasi, ūkiai šiek tiek stambėja. Registruotų ūkininkų ūkių rajone yra per 1900.

Derlingumas atsilieka nuo kokybės

Mūsų rajono ūkininkai daugiausia verčiasi gyvulininkyste arba augalininkyste. Daržininkų, sodininkų praktiškai nėra. Vienas kitas užsiima uogų auginimu.
Rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas ir Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas Valentas Mankūnas pasidžiaugė, kad šiemet išaugintas žymiai didesnis grūdinių kultūrų derlius. Antai Puožo kaimo ūkininkas Zigmas Aleksandravičius 800 ha plote kūlė po 7,2 t grūdų iš 1 ha. Skapiškio seniūnijos ūkininkas Jonas Pakalnis 297 ha plote kūlė po 7,25 t iš 1 ha. Šiems ūkininkams pavyko išauginti ir ekstra bei I klasės grūdų derlių, kadangi jie savo javų pasėlius tinkamu laiku spėjo patręšti skystomis azotinėmis trąšomis. Tačiau apskritai rajono žemdirbiai gera grūdų kokybe negali pasidžiaugti. Ne visi galėjo azotinėmis trąšomis tiek, kiek reikia, pamaitinti savo pasėlius, o šio stygiaus nekompensavo ir gamtinės sąlygos. Dėl to šiemet grūdai nėra pakankamai baltymingi, pagal tai priskirtini II ar dar žemesnei klasei. Vasarinėms kultūroms pakenkė ir keletą savaičių tvyrojusi sausra. Labiau užderėjo žieminės kultūros. Vėl neliko nuvilti auginantys rapsus.

Supirkėjai nedžiugina

Pasak V. Mankūno, šiemet grūdų supirkimo kainos krito dėl to, kad visoje Europoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo prikulti rekordiniai grūdų kiekiai. Tačiau bene svarbiausia priežastis, kad mūsų ūkininkai negalėjo brangiau parduoti savo derliaus, yra ta, jog didžiosios Europos Sąjungos valstybės per vėlai nubalsavo dėl muitų superkamiems grūdams įvedimo trečiosioms šalims. Matyt, kai kam buvo paranku pigiau prisipirkti grūdų iš tų šalių. Mūsų ūkininkai negali konkuruoti, pavyzdžiui, su Rusija, kur grūdinių kultūrų auginimo savikaina dėl gerokai pigesnio kuro ir trąšų yra daug mažesnė.
Importuojamoms trąšoms muitai buvo uždėti anksčiau. Jos labai brango. Šiuo metu kainos ima po truputį kristi, nes nebeliko trąšų paklausos. "Tad, nepaisant didelio derlingumo, šie metai mūsų ūkininkams buvo labai prasti. Jei toliau taip bus, judėti į priekį nebus galima. ES ūkininkams dengia 40 proc. išlaidų perkant techniką, statant. Likusią sumą turi padengti jie patys. Kaip tai padaryti, jei produkcijos gamybos savikaina nebesiekia nulio, o jau ritasi į minusą. Mūsų rajono žemdirbiai dar šiaip taip sugeba atsiskaityti su bankais, bet padėtis įtempta. Gal atsigaus ūkininkai? Jie nenuleidžia rankų, sėja nemažai žieminių kultūrų", - optimistine gaida užbaigė savo nelinksmus pastebėjimus V. Mankūnas.

Laukia geresnių kainų

UAB "Agrojavai" direktorius Jonas Matulionis sakė, kad jiems grūdus ir rapsą pristato ūkininkai iš visų Panevėžio apskrities rajonų ir Anykščių rajono. Jie turi galimybę pasirinkti tinkamą supirkėją iš dešimties firmų. Šiemet visų grūdinių kultūrų derlius vidutiniškai daugiau nei 1 t didesnis nei pernai. Deja, ekstra ir I klasės grūdų praktiškai nesimato. Jų gal tik keletas tonų ir yra pristatyta. Daugiausia atvežama 3-4 klasės grūdų, šiek tiek yra ir priskirtų II klasei. (Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos duomenimis, Biržų, Rokiškio, Kupiškio rajonuose I klasės maistiniai grūdai sudaro 9 proc. supirkto jų kiekio, II klasės - 36 proc., III klasės - 35 proc., pašariniai - 30 proc. - Aut. past.).
Direktorius džiaugėsi, kad šiemet daugiau užderėjo maistinių rugių. Praėjusiais metais jų beveik nebuvo. Gal tik kokie du vagonai. Šiemet iš atvežtų rugių jau yra pusė maistinių ir pusė pašarinių.
J. Matulionio nuomone, dėl prastesnės grūdų kokybės žmonės niekuo dėti. Tai visgi labiausiai priklauso nuo gamtos. Tačiau opiausia problema šiuo metu yra grūdų supirkimo kaina.
Direktorius palyginimui pateikė tokius pavyzdžius: pernai už toną II klasės rugių mokėjo 500 Lt, o šiemet - 250 Lt, už toną miežių davė iki 730 Lt, o šiemet - jau tik 350 Lt. Šiuo metu maistinių kviečių kaina šiek tiek kyla. Žemdirbiai tikisi, kad gruodį, sausį visų grūdų supirkimo kaina padidės. Dažniausiai taip ir būna. Tad šiuo metu neskubama viso derliaus parduoti. Nebent tik tiek, kad būtų iš ko atsiskaityti su bankais ir už kitas paslaugas. "Grūdų paklausa ir kaina turėtų didėti. Bet būna ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, šiemet pradinė grūdų supirkimo kaina, įsitikinus, kad jų derlius geras, netrukus sumažėjo 100 Lt", - dalijosi patirtimi J. Matulionis.
Anot direktoriaus, ūkininkai drąsiai gali auginti rapsus. Jų supirkimo kiekiai neribojami. Už žieminių toną ūkininkai pernai gaudavo iki 1 300 Lt. Už vasarinį rapsą mokėta ir mokama šiek tiek mažiau. Šiuo metu ir šios kultūros supirkimo kainos kritusios iki maždaug 1 000 Lt už toną. Daugiausia rapsas panaudojamas kuro gamybai. Maistiniam aliejui spausti jo superkama palyginti nedaug. "Pastaruoju metu kaimas buvo šiek tiek suponėjęs. Daugelis nebeaugino nė paršelio dėl savęs. Dabar jau vėl girdėti, kad nemažai kaimo žmonių, jei sveikata leidžia, grįžta prie tradicinio ūkelio su paršeliais ir vištom, kad lengviau būtų sunkmetį ištverti", - dalijosi mintimis J. Matulionis.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"