Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ŠVENTų VELYKų VARPAMS SKAMBANT

Algirdas PETRULIS

2006−04−15

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Visi džiaugiamės pavasariu. Žvelgiame į brinkstančius medžių pumpurus, bėgame į pakrūmes ieškoti pražydusių žibučių. Tai ypatingas metų laikas, liudijantis Kristaus prisikėlimą. Toji tikrovė, kurią šiomis dienomis išgyvename ir tarsi norime ją pasisavinti, daug platesnė ir gilesnė tiek už rytoj nuskambėsiančius Velykų varpus, šventoriuose nusidrieksiančias šaunias procesijas, už nugriaudėsiantį galingą Aleliują, tiek ir už Evangelijų pasakojimus. Nėra taisyklės, nustatančios, kur mūsų laukia susitikimas su prisikėlusiu Viešpačiu: namuose, kelyje, bažnyčioje ar kavinėje.
Praeinanti Didžioji savaitė kiekvienam žmogui primena svarbius ir skausmingus dalykus: po trumpalaikio kaip šiaudų ugnis minios entuziazmo, po tos pačios minios pagarbinimo atėjo skausmas, išdavystė, mirtis, sudužo lūkesčiai ir liko vien bejėgiška baimė. Tiktai labiausiai mylinčios širdys godžiai laukė bent kibirkštėlės toje sutemoje, ją priimti buvo pasirengusios ir sulaukė neįtikėtinos, protu sunkiai suvokiamos šviesos, savo aiškumu skaudaus džiaugsmo.
Mėgindami jį ir tikėjimą susieti su gyvenimu, su savąja patirtimi, dairomės aplinkui arba imame sklaidyti istorijos puslapius. Ten, regis, Prisikėlimo tikrovė leidžiasi apčiuopiama, suprantama, gal bent įrodoma. Ir nieko nuostabaus čia nėra, nes kuriam gi iš mūsų lengva įtikinti save, kad numiręs ir palaidotas žmogus išėjo iš kapo gyvas ir sveikas. O kai matai bundančią gamtą, stulbinančią Velykų žinią galima bent jau simboliškai priimti, pasiduoti nuotaikai, netruksiančiai pasiglemžti visus neramius klausimus ir dvejones.
Įvairiais žodžiais, terminais galima nusakyti šios šventės prasmę ir turinį. Tai gyvenimas, kuriam mirtis neturi galios. Jeigu tai suvokiame, vadinasi, sakome tiesą, nors kalbame apie paslaptį, nes patys to nesame patyrę, kadangi šis prisikėlimo gyvenimas yra Dievo dovana. O prisiminus Evangelijų pasakojimus ir pirmuosius Bažnyčios žingsnius, viskas buvo prieš Išganytoją: istorija, religija, gamta, žmogiškoji išmintis ir logika. Tuomet jis gyvas atsistojo savo mokinių viduryje ir ištarė: “Ramybė jums”. Kad galėtume sutikti jį šiandien, reikia pasiryžimo.
Šiam kilniam užmojui dvasios jėgų mums turi suteikti Velykos. Švęsdami jas teigiame gyvenimą. Tokį, koks jis yra ir koks gali būti. Mano ir tavo tamsoj prasideda mūsų aušra. Ji nušviečia ir atplėšia nuo kasdienybės, atgaivina senuosius papročius ir tradicijas, jas lydėjusią tautosaką, kurioje geriausi linkėjimai artimam žmogui bei siekimas palenkti gamtos jėgas norima linkme.
Tvirtai tikiu – tie kiekvieno norai šių švenčių dienomis bus viltingesni. Ir nuotaika skaidresnė. Rytoj po pamaldų iš bažnyčios skubėsime namo atsigavėti (kas pirmas sugrįš, tas visą vasarą kaime bus pirmas ir su darbais). Rinksimės margučius (velykaičius). Niekas nedauš jų į stalą, bet vis kiaušinį į kiaušinį, bandys jų stiprumą kalendami į dantis. Turėsim visokių spalvų margučių, įvairiais raštais papuoštų. Nors saulė šiemet šiuo laiku žeme kažin ar ritinėsis, tačiau velykaičius daug kas ridens. Lyg apeigą atlikdami, tarytum į vaikystę grįždami – kieno velykaitis toliau nukreivos, tas visus metus greitesnis, žvitresnis už kitus bus. Pasaulio gyvybės simbolis kiaušinis, papuoštas raštų pynėmis ar netikėta spalva pražydęs, Velykų dieną taps ženklu, kad vėl naujas žemės darbų periodas prasideda.
Jų pradžioje švęsdami Kristaus paslaptį susiliesime su dangiškąja amžinybės realybe. Juk Aukščiausiojo pralaimėjimas mirštant iš meilės ant kryžiaus buvo vainikuotas dieviško Prisikėlimo dovana. Tegu tos laikinos nesėkmės neužgesina mumyse tikėjimo galutine pergale, o širdys būna pilnos džiaugsmo. Tenušvinta mūsų veidai Kristaus atnešta į žemę šviesa. Dievo malonės padedami, įveiksime visus sunkumus ir nesutarimus, kad ir kokios valdžios krizės drebintų mūsų Tėvynę.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 308

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]