|
|
|
Vėrinys SUNKIų IÅ¡GYVENIMų PATYRÄ™ MAžYLIAI NEPAMIRÅ¡O IR POKÅ¡TAUTI
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2004−04−03 |
KorespondentÄ—s aplankyti Naivių vienkiemio Irena ir Alfonsas Mažyliai skubÄ—jo paaiÅ¡kinti, jog tai nÄ—ra jų gyvenimo tikroji vieta. Šį vienkiemį jie įsigijo, kai kone prieÅ¡ ketvirtį amžiaus buvo pajudinti iÅ¡ Alfonso gimtųjų Girvalakių. Tada iÅ¡ jo tÄ—vų, AdelÄ—s ir Jono Mažylių, tarpukario Lietuvos metais puoselÄ—tos sodybos, geriausiai buvo iÅ¡silaikiusi troba, taÄiau jos stogÄ… jau reikÄ—jo perdengti. “Bet kas tau duos remontui leidimÄ…, jei toji sodyba patekusi į melioracijos objektÄ…â€, - atsisveikinimo su brangia Å¡irdžiai vieta aplinkybes prisiminÄ— mano paÅ¡nekovai.
Kodėl Girvalakius iškeitė į Naivius
Rodos, parankiausia buvo kurtis plÄ—tojamoje Naivių gyvenvietÄ—je, o jie - ne. Mažyliai su savo turtu pravažiavo per į miestelį panaÅ¡Ä—jusį tuometinį “Pakupio†kolÅ«kio centrÄ… ir vÄ—l Ä—mÄ— kurtis vienkiemyje. Tada dar negalvojo apie tai, kad vis sparÄiau artÄ—ja žiemos, kai užteks takelių, sumintų iki tvarto, malkinÄ—s ir Å¡ulinio. “MÅ«sų namų Å«kis jau visai susmulkÄ—jÄ™s - iki ožkelÄ—s “, - atviravo I. MažylienÄ—. Bet Å¡iąžiem taip atsitiko, kad jiems, ir be didesnių kaimietiÅ¡kų rÅ«pesÄių gyvenantiems, prireikÄ— pagalbininkÄ—s. PadÄ—ti atskubÄ—jo Irenos sesuo Marijona JukneviÄienÄ— iÅ¡ PalÄ—venÄ—s. O bÄ—dos bÅ«ta tokios: susižalojo Irena rankÄ…, vienintelÄ™ savo kairiÄ…jÄ…. Alfonso sveikata irgi nebe ta, kad ožkelÄ™ melžti tupinÄ—tų.
Ranka nuskriejo penkiolika metrų
I. Mažylienė sakė, jog atvejis, kai ji neteko dešiniosios rankos - tik viena iš daugybės nelaimių, kurių pridaro kitiems neblaivūs vairuotojai. Moteriai už suluošinimą kompensaciją moka išplėšusio jai ranką pienvežio vairuotojo darbavietės Panevėžyje administracija.
“Dar sunkiau negu aÅ¡ pati su Å¡ia nelaime susitaikÄ— visi namiÅ¡kiai, - prisiminÄ— dvideÅ¡imties metų senumo iÅ¡gyvenimus I. MažylienÄ—. - AÅ¡ juos raminau, kad pati didžiausia nelaimÄ— mÅ«sų Å¡eimÄ… tÄ…kart aplenkÄ—, nes tebesame visiâ€. MaÅ¡inos nuplÄ—Å¡ta moters deÅ¡ioji ranka nuskriejo keliolika metrų. Jau KupiÅ¡kyje chirurgai pasakÄ—, jog galÅ«nÄ— labai sumaitota ir jos prigydyti neįmanoma.
Turėjo pašaukimą adatai
BesiÅ¡nekuÄiuojant I. MažylienÄ— vardijo, kokiais darbais jai teko gyvenime užsiimti. Prie jaunystÄ—je iÅ¡mokto amato labiausiai nesiderino darbas kolÅ«kio fermose. Mat turÄ—jusi siuvÄ—jos paÅ¡aukimÄ… ir adata jai lipo prie rankų. Reiklaus meistro mokinei vienodai gerai sekÄ—si siÅ«ti moteriÅ¡kus ir vyriÅ¡kus drabužius.
Pokario metais, kol nebuvo įsteigtų siuvimo artelių ir valdžia dar nepersekiojo privataus verslo, Irena buvo plaÄiai žinoma “svieto rÄ—dytoja†ir, vienÄ… Å¡eimÄ… aprengusi, keliaudavo į kitus namus. Pasak jos, tada fabrikinio audimo medžiagų mažai kas turÄ—davo. SiuvÄ—jui prikraudavo ant suolų naminių audinių -milo, Äerkaso rietimų. Tekdavo siÅ«ti ir paprastų, ir apmuÅ¡tų kailinių. Kurį laikÄ… ji darbavosi drauge su seserimi Marijona, Å¡io amato jos iÅ¡mokÄ— ne vienÄ… kaimo mergaitÄ™.
Vėliau Irena Panevėžio ateljė siuvo vyriškus kostiumus. Ji prisiminė, jog su meistru būdavo sutarta, kad drabužį klientui primatuos būtent jis, kad miestelėnai vyrai nepradėtų purkštauti, kam jiems kostiumus siuvanti moteriškė.
Reta vestuvinÄ— dovana mylimajam
Iš Naivių mintimis nuklydę į Panevėžį, atrinkinėjome ir kitus jų gyvenimo takelius. Moteris net pasididžiavo: “Ar daug atsirastų tokių sužadėtinių, kurios ir vestuvinį kostiumą savo išrinktajam būtų siuvusios. Irenai ir daugiau kaip po keturiasdešimties metų smagu prisiminti, kad Alfonsas džiaugėsi gražiai jam prigludusiu drabužiu.
Apskritai jos ir Alfonso pažinties aplinkybÄ—s ne visiÅ¡kai įprastos. 1956 metais Irena NavarskaitÄ— susiruoÅ¡Ä— aplankyti Vorkutoje, viename iÅ¡ lagerių už ryÅ¡ius su Lietuvos partizanais kalÄ—jusį brolį Bronių. Po Stalino mirties, pasak paÅ¡nekovÄ—s, tokių leidimų pavykdavo gauti. Ten Irenai teko praleisti visÄ… mÄ—nesį, nes jau ir už lagerio zonos gyvenanÄių lietuvių buvo apkrauta siuviniais. Ne vienas tautietis stengÄ—si artimiau susipažinti su atvykusia mergina, taÄiau Irena labiausiai įsidÄ—mÄ—jo santÅ«rųjų AlfonsÄ…. GrįžusiÄ… jÄ… Lietuvon pradÄ—jo lankyti kraÅ¡tieÄio laiÅ¡kai, atÄ—jo diena, kai devynerius metus lageryje praleidÄ™s A. Mažylis gavo leidimÄ… Lietuvoje apsilankyti, paskui ir visai atsisveikinti su Uchta.
Vaikai tapo verslininkais
Ne tik jaunavedžiai Mažyliai ryžosi įsikurti Girvalakiuose. Į savuosius namus sugrįžo ir našlė Adelė Mažylienė, buvusi 50 hektarų ūkininkė, tremties išvengusi tik slapstydamasi pas gimines.
Irena sakÄ—, kad Alfonso mamai, o jos anytai AukÅ¡Äiausiasis buvo skyrÄ™s net 98 metų amžių. Tai ji su didele meile padÄ—jusi jiems auginti vaikus, prižiÅ«rÄ—ti namus, nes jiems vis rÅ«pÄ—davo darbai kolÅ«kyje.
Dabar jau patys garbaus amžiaus sulaukÄ™ Irena ir Alfonsas Mažyliai tvirtino, kad jų keturios dukterys ir sÅ«nus rinkosi gyvenimo kelius patys, o jiek ir kiek įstengdami jiems padÄ—jo. TaÄiau, pasak tÄ—vų, dabar jau nebeapsimoka vardyti jų įsigytųjų specialybių, nes pastaraisiais metais visi jie tapo verslininkais. Dukterys PranciÅ¡ka ir Jolita darbuojasi Å iauliuose, Veronika -Panevėžyje, MarytÄ— - Vilniuje, o sÅ«nus Jonas su žmona RÅ«ta - KupiÅ¡kyje.
TÄ—vai sakÄ—, kad jiems smagu klausytis, kiek daug bendros kalbos tarpusavyje turi atvažiavÄ™ jų aplankyti vaikų Å¡eimos. Senieji kartais pajauÄia, kad kurį iÅ¡ jų yra iÅ¡tikusi ir nesÄ—kmÄ—, bet prastomis žiniomis tÄ—vų nedirgina, o iÅ¡ laikinų bÄ—dų iÅ¡sikapsto vienas kitam padÄ—dami.
O jie, tÄ—vai, laimingi, kad jauÄia nuolatinį vaikų rÅ«pinimÄ…si. NÄ—ra savaitgalio, jog kuris iÅ¡ jų neatvažiuotų su visomis paslaugomis - pripirkÄ™ maisto produktų, pasirengÄ™ namus aptvarkyti. O sekmadienio rytÄ… tÄ—vams prie durų stovi besisveÄiuojanÄiojo automobilis, ir jiems belieka pasakyti, į kuriÄ… - KupiÅ¡kio ar SkapiÅ¡kio - bažnyÄiÄ… važiuosiantys.
Tėvonijos nepamiršta
Mažyliai pasidžiaugia, kad jų vaikus ir vaikaiÄius traukia Girvalakiai su nemažu plotu tÄ—vonijos žėmÄ—s, keli hektarai miÅ¡ko, kurį jaunimas tvarko, kuriame grybauja, uogauja ar Å¡iaip poilsiauja.
TÄ—vų žemÄ—s savosios dalies paveldÄ—tojas A. Mažylis prisiminÄ—, jog jis, Å«kininko sÅ«nus, turÄ—jo galimybÄ™ prasilavinti, teko jam ir geležinkelio stotyje atsakingas pareigas užimti. TaÄiau sovietiniais laikais, vos pradÄ—jÄ™s dirbti kolÅ«kio buhalteriu, kaip buvÄ™s lagerininkas, iÅ¡ Å¡ių pareigų buvo atleistas. Bet netrukdÄ— dirbti elektriku, dujų tiekÄ—ju, sandÄ—lininku. Pamenu ir aÅ¡ atsiliepimų apie jo atliekamas pareigas. KolÅ«kio vadovus ir bendradarbius glumino Alfonso gabumai ir darbÅ¡tumas.
Siaurių jaunimas mėgo linksmintis
I. MažylienÄ— prisiminÄ— ir savo gimtuosius Siaurius. Jaunimas pasilinksminti rinkdavosi prie Zuozų kiemo, jai irgi tekdavo akordeonu pagriežti. TurÄ—jo ir skambų balsÄ…, ji iki Å¡iol yra giedotoja, dainininkÄ—. Taip pat Naivių vienkiemio gyventoja DanutÄ— TviskuvienÄ—, kaip ir I. MažylienÄ—, dalyvauja Naivių laisvalaikio centro etnografiniame ansamblyje “ObelÄ—lÄ—sâ€. Kadangi DanutÄ— vairuoja automobilį, tai į repeticijas Naiviuose, pasak Irenos, “vis važiuotosâ€.
AplankÄ— gimines Amerikoje
I. MažylienÄ— papasakojo, kad prieÅ¡ trylika metų su dukra Maryte lankÄ—si pas giminaiÄius Kalifornijoje, o savo namuose irgi yra sulaukÄ™ sveÄių iÅ¡ JAV. SÄ…sajos su užatlante, pasak Irenos, jų giminÄ—s esanÄios žilabarzdÄ—s.
Jos tÄ—vai, Jonas ir MarcelÄ— Navarskai, susipažino ir susituokÄ— JAV, Klivlende. Ä® NepriklausomÄ… LietuvÄ… jie grįžo jau su trimis vaikais - Å¡eÅ¡erių metų Pelynu (Albertu), ketverių -Alfonsa ir trejų - Vytautu. Lietuvoje susilaukÄ— dar keturių atžalÄ—lių. Vyresnieji iÅ¡ jų, turÄ—jusieji Amerikos pilietybÄ™, vÄ—liau į tÄ… Å¡alį ir iÅ¡vyko gyventi. Abu broliai lietuvių bendruomenÄ—je, kaip anksÄiau ten gyvenÄ™s ir tÄ—vas, buvo žinomi muzikantai. PuÄiamaisiais instrumentais groti dar caro kariuomenÄ—je iÅ¡mokÄ™s Å¡eimos galva Jonas Navarskas smagino savo ir klausytojų gyvenimÄ… ir grįžęs KupiÅ¡kio kraÅ¡tan, negalÄ—jo apsieiti be muzikantų draugijos.
Pasak I. MažylienÄ—s, jos tÄ—velio laidotuvÄ—s 1939 metais PalÄ—venÄ—s kapinÄ—se buvo pirmosios su orkestro muzika. ŽmonÄ—s tvirtino, kad anksÄiau panaÅ¡aus atvejo jų parapijoje nebuvÄ™.
I. Mažylienės manymu, jiems visiems būdinga visuomeniškumas, ūpas kuo nors prisidėti prie krašto kultūros. Antai kraštotyriniams leidiniams apie Siaurių kaimą yra parašęs jos brolis Bronius ir sesuo Alina, o apie Girvalakius - jų dukra Marytė Žirovienė, priklausanti sostinės kupiškėnų sambūriui.
.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
